Trečiasis mėnuo. Lurda-2005

Lurda

Lurda

Įdomu, kaip trečiąjį mėnesį sekėsi redakcijos dukrytei Lurdai Skrabulytei. Mergaitė gimė 2004 metų gruodžio 6 dieną, svėrė 3 746 g, buvo 54 cm ūgio. Lurdos mama – 26 metų Dainora – dirba šiuolaikinių technologijų dėstytoja Vilniaus Gabijos gimnazijoje. Lurdos tėvelis – 28 metų Simonas – dailininkas tapytojas.

Nusprendė nebešokiruoti

Pamenate, kaip praėjusį mėnesį Lurda „skėlė“ rekordą ir priaugo 1700 g bei ištįso 6 cm? Šį kartą eidami į palankynas laukėme naujo rekordo, bet jo nebuvo. Trečiąjį gyvenimo mėnesį Lurda padidėjo 600 g ir 2 cm. Šeimos gydytoja užtikrino, kad tokie augimo šuoliai visiškai normalu. Tiesiog Lurdai taip reikėjo – iš pradžių be paliovos valgyti ir auginti svorį, o paskui sutelkti jėgas kitiems dalykams. Vis dėlto, redakcijos mergaitė remiasi į aukščiausias procentilių ribas, nes būdama 3 mėnesių sveria 7 100 g ir yra 66 cm ūgio.

Miega kiaurą naktį

„Šį mėnesį Lurdos valgymo ritmas sulėtėjo, dabar ji valgo kas 4 valandas, o svarbiausia – nebesikelia valgyti naktį. Jaučiuosi pailsėjusi“, – džiaugiasi Dainora. Iš tiesų, pokalbio metu jaunoji mama atrodė gaivi ir atsipalaidavusi, ramiai su žurnaliste gurkšnojo kavą. Iš visų buto kampelių dvelkė idilė – išpuoselėti kambariniai augalai, švara ir tvarka, pro langą kutenanti pavasario saulė ir tylus miegančios Lurdos alsavimas. Dainorai galima tik pavydėti, nes vakare Lurda užmiega 20-21 valandą, o ryte prabunda 6 valandą. „Jei išgirdusi jos kalbėjimą nenusileisčiau į pirmąjį aukštą ir nepamaitinčiau, Lurda paplepėtų ir dar užsnūstų. Kai pamaitinu ją 6 valandą, dukrytė dar pamiega iki 8“, – pasakoja mama. Vakare, užmigus Lurdai, tėvai turi sočiai laiko vakaroti, žiūrėti televizorių, skaityti, mėgautis ramybe.

Geriausi žaislai – popierėliai

Lurdos tėveliai stengiasi sugalvoti mergytei kuo daugiau pramogų. Kadangi mažylė pasaulį gali stebėti tik iš horizontalios padėties, tėtis nupiešė jai vaivorykštę. Maždaug 20 cm pločio ilgą storo popieriaus juostą tėtis Simonas išpiešė gėlėmis, ryškiomis figūrėlėmis ir pritvirtino virš Lurdos lovytės. Žiūrėdama į viršų dabar Lurda mato ne lubas, o ryškius paveikslėlius.

„Tiesa, vaivorykštę dabar nuėmėme, nupiešime kitus paveiksliukus, nes senieji Lurdai tikriausiai pabodo. Laisvu laiku pavartau senus „Mamos žurnalus“, viename radau parašyta, kad kūdikiams patinka kontrastingi piešiniai, pavyzdžiui, raudona su juoda“, – sako Dainora.

Mieliau už kūdikiškus žaislus Lurdai patinka čežantys saldainių popieriukai, kuriuos suspaudusi kumštukuose apžiūrinėja ir traškina. Kai mama nori sudominti Lurdą, reikia tik iš tolo pačežinti saldainio popieriuku, ir mergytė iškart suklūsta, pradeda dairytis, iš kur sklinda šis dieviškas garsas.

Rado pirštukus, o ypač – nykštį

Trečiąjį gyvenimo mėnesį Lurda surado savo rankas. Dabar nuolatos pašonėje patys geriausi žaisliukai. Iš pradžių Lurda pati negalėdavo atsistebėti, iš kur staiga prieš akis šmėkšteli, o paskui dingsta keisti objektai (jos pačios rankos). Bet paskui suvokė, kad tuos žaisliukus galima valdyti. Kai išragavo visus pirštukus, kaip skaniausią pasirinko nykštį. Kadangi tėvai Lurdos nelepina čiulptuku, dukrelė susirado savo čiulptuką – nykštį. „Skaičiau, kad čiulptukas geriau nei nykštys, bet kai Lurdai duodame čiulptuką, ji iškart tampa apatiška, ima migdytis. Pamatę, kad ji ketina čiulpti nykštį, rankytę stengiamės patraukti nuo burnos ir pasiūlyti jai kitokios veiklos“, – pasakoja mama.

Nori dalyvauti

Lurda stebi tėvų gyvenimą vis labiau norėdama jame dalyvauti ne tik kaip stebėtoja. Tarkime, mama virtuvėje gamina maistą, o Lurda guli ant stalo paguldyta ant pilvuko ir stebi. Mama garsiai komentuoja, ką daro, tarškina indus, juokina Lurdą, kol po 15 minučių ji natūraliai susinervina, nes nori pakilti, pasiekti mamą, atsisėsti. Paimta už rankyčių, Lurda riečiasi net stenėdama, o kai palieti delnu kojytes, stengiasi iš visų jėgų atsispirti.

Miega Lurda ant nugaros, o jei mama paguldo ant šono – tuoj atsiverčia, kaip jai patogiau. Nuo galvos sukinėjimo nupliko mergytės pakaušis. Nors Lurda yra gavusi vitamino D dozę pusei metų, gydytoja patarė papildomai jai duoti žuvų taukų po 25 lašus per dieną.

Prasminga kalba

Mama pastebėjo, kad pasikeitė Lurdos kalba. Anksčiau mergaitė plepėjo bet ką, o dabar, prieš prabildama, stengiasi pagauti pašnekovo žvilgsnį, įsižiūrėti į lūpas. Tik tada apgalvojusi subtiliai pasako, ką norėjusi, pavyzdžiui: „Uuu-aaa-uhuuu“. Labiausiai mergytei patinka, kai ją šnekinantis žmogus vaiposi, išdarinėja grimasas. Tėtis Simonas sako, kad nuo vaipymosi jo veidas išsitampys ir greitai pasens.

Kalbėdama „veidas į veidą“ Lurda mėgsta liesti pašnekovo lūpas, smagu, kai rankyte jaučia, kaip jos juda. Čiupinėdama stipriai įsikimba į mamos ar tėčio skruostus, plaukus. Smagiausia, kai išjuokinta Lurda pradeda krykšti, tie džiaugsmo garsai panašūs į kvatojimą. Labiausiai jai juokinga, kai mama bučiuoja į kakliuką ar juokais baugina: „Suvalgysiu, suvalgysiu“.

Bijo keistų garsų

Tėvai nesistengia, kad Lurda augtų prislopintoje aplinkoje, todėl be baimės įjungia muziką, žiūri televizorių. Mergytė prie kasdienių aplinkos garsų pripratusi, jos nebaugina net už sienos vykstantis remontas. Tačiau kartą besisvečiuojant pas draugus, kurie augina 3 metų berniuką, Lurda ne juokais išsigando, nes išgirdo keistų garsų. Mat berniukas, pamatęs kūdikį, stengėsi atkreipti jo dėmesį ir garsiai šūkavo. Lurda neištvėrė šio svetimo garso ir pravirko. Tėveliams teko „pakuotis“ namo. Nepatinka Lurdai ir žemas Dainoros brolio balsas. Gerasis dėdė užsuka dažnai, visuomet su lauknešėliu (sauskelnių paku), bet Lurda šio altruizmo nevertina, vos išgirdusi dėdės balsą gūžiasi.

„Kai Lurda pravirksta, mus apima bejėgystė, nes neturime plano, kaip ją nuraminti. Juk Lurda nuo gimimo yra verkusi vos porą kartų, tad ir nuraminti niekada nereikėdavo“, – sako mama. Kad Lurdai kas nors nepatinka, lengva suprasti – tada mergaitės akys sustingsta, išsiplečia, apatinė lūpa ima timpčioti. Jau pamažu atsiskleidžia mergaitės būdas – ji kamerinė, jauki, mėgsta taikią ir nešurmulingą aplinką, bet anaiptol nėra lepūnėlėlė ar dirgli. Kai tėvai akivaizdžiai pamatė, kad Lurda nebetelpa į vonelę, teko apsispręsti – ar pirkti naują, vaikišką, bet didesnę, ar vis dėlto pratinti mergaitę prie didelės vonios.

Ir nors Lurda pirmus 2 kartus didelėje vonioje buvo labai nepatenkinta, tėvai antros mažos vonelės nepirko. Ir neapsiriko, nes jau trečią kartą Lurda didelėje vonioje atsipalaidavo ir dabar joje jaučiasi puikiai. Mergaitė maudosi kas 2-3 dienas.

Tėveliai laikosi taisyklės – maudyti dukrą tik tada, kai abu yra nepavargę ir geros nuotaikos, nes tiki, kad irzlumas ir nuovargis vaikui greitai persiduoda.

Sausa oda

Lurda nešunta, tačiau jos kūnelio odelė ėmė sausėti. Mama nupirko „Essex“ hidrogelio ir dabar po maudynių ištepa Lurdos kūnelį. Buvo pradėjusi pleiskanoti Lurdos galvos oda. Slaugytoja (kuri iki šiol užsuka pas Dainorą bent 2 kartus per mėnesį) patarė pleiskanų luobą patepti aliejumi, palaikyti valandą, paskui švelniai ištrinti vilnone kojine ir nuplauti. Pleiskanų luobas dingo jau po pirmosios tokios procedūros.

Kad Lurdos oda sausėja, nieko keisto – juk mergaitė gimė žiemą, visas jos gyvenimas – ištisas šildymo sezonas, orų kaita. Mama džiaugiasi, kad tokiu nepalankiu kūdikiams metu gimusi dukrelė nė karto nesirgo net sloga. Prie šio laimėjimo daug prisideda ir tai, kad Lurda bet kokiu oru kasdien vežama į lauką. Dainora sako, kad neturi griežto plano, kada ir kur kasdien eis. Kartais į lauką išsiruošia tik vakare, kai grįžta vyras. Tada smagu stumti vežimėlį Senamiesčio gatvelėmis, pasikalbėti.

Kitomis dienomis Dainora stengiasi maršrutus keisti, važiuoja į įvairius parkus. „Kai grįžtu iš lauko, jaučiuosi atsigavusi.

Fizinis nuovargis visai kitoks, nei tas, kuris apima visą dieną išsėdėjus namuose“, – mano Lurdos mama.

Iki kito mėnesio, gudruole Lurda!

III mėnuo

Vaikų neurologė Aušra Vosylienė

3 mėnesių kūdikio galva jau tvirtai „laikosi ant pečių“ visomis prasmėmis. Jis daug supranta, jam įdomu. Galvą laiko gerai įvairiose padėtyse. Gulėdamas ant pilvo remiasi dilbiais, galvą iškėlęs, užpakaliukas leidžiasi prie žemės. Keliant už rankų gulintį ant nugaros kūdikį, galva jau neatsilieka nuo kūno, kyla kartu. Išlaiko galvą tiesiai ir sėdimoje (vertikalioje) padėtyje, bet sodinti dar tikrai ne laikas. Statomas jau nebemoka žingsniuoti, kojomis remiasi silpnai. Pamiršta ir šliaužimą bei kitus naujagimio refleksus. Kumštukai atsipalaidavę, delniukai atviri, tiesia ranką žaisliuko link. „Atranda“ savo rankas – jas žiūrinėja, žaidžia, ragauja. Judantį žaislą, daiktą gerai seka akimis. Gerai reaguoja į garsus, suklūsta, nurimsta – „kas gi čia?“

Seilėjasi, šnekant burnytė pilna seilių burbulų. Energingai šneka su žmogum, žaislu. Didėja garsų įvairovė, gali atsirasti skiemenų, džiaugsmingai šūkauja, kartais jau garsiai juokiasi. Bendrauti su tokiu žmogučiu be galo gera, iš jo spinduliuoja toks tikras džiaugsmas, susidomėjimas.

Turėtų susireguliuoti miegas – valgymas – būdravimas. Daugelis nurimsta, nes baigiasi „dieglių“ laikas. Tai ramus kelių mėnesių periodas. Nereikėtų, jei nebūtina, trikdyti nakties miego valgymo pertraukomis. Dieną paprastai vaikutis miega 2-3 kartus, miego trukmė labai individuali. Kad geriau miegotų naktį, reikėtų nemigdyti vakare bent 3-4 valandas iki nakties miego.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


7 − = penki

Kitos temos: