Redakcijos kūdikis Pijus Zajančkauskas gimė kovo 16 dieną, svėrė 3 995 gramus ir buvo 54 centimetrų ūgio. Pijaus mamai Inetai 35 metai, ji mikrobiologė. Bendraamžis vyras Valdas – pramoninio dizaino specialistas. Šeimoje auga 5 metų dukra Adelė.
Auga kaip ridikas
Jeigu norite pajusti, kaip nenumaldomai greitai bėga laikas, pasirinkite kokį draugų vaikelį ir aplankykite jį kartą per mėnesį. Augindami redakcijos kūdikius mes kaskart būname šokiruoti – šiandien gimė ir bejėgiškai čepsi lūpytėmis, po mėnesio jau gudriai dairosi, o dar po mėnesio vadovauja paradui, it čia buvęs jau 10 metų. Tas pat atsitiko ir mūsų Pijukui. Sulaukęs 3 mėnesių jis mus sutiko įdegęs, regis, dvigubai padidėjęs ir sutvirtėjęs. Pokalbio metu Pijus sėdėjo mamai ant kelių, visą laiką energingai dirigavo rankomis ir kojomis bei antrino mamos pasakojimui gugavimu. Neįmanoma buvo patikėti, kad vos prieš 3 mėnesius ši asmenybė dar nebuvo išvydusi dienos šviesos.
3 mėnesių Pijukas susitikimo išvakarėse buvo pasvertas ir gali didžiuotis – nuo gimtadienio jis pasunkėjo beveik trimis kilogramais ir šiandien sveria 6 700 g. Berniukas labai sutvirtėjo, jau neblogai nulaiko galvą (pasak mamos, Pijus yra didžiagalvis, o tokiems kūdikiams galvytę nulaikyti sunkiau).
Pijaus tėvams labai greitai pasibaigė etapas, kai bejėgį kūdikį gali palikti bet kur – ten ir rasi. Paguldytas ant nugaros Pijus stipriai iriasi kulnais ir atsispyręs juda atbulas. Todėl jo palikti vieno ant lovos jau nebegalima.
Tėčio vaikas
Pijaus šeima gyvena daugiabutyje, todėl vasarą gaudyte gaudo progas, kada gali pabūti gamtoje. Kai tik gali, Zajančiauskai važiuoja pas tėvus į sodą šalia Bražuolės upelio. Gražų gamtos kampelį šeima vadina kurortu. Pijukas greitai pajuto, kaip smagu ryte pačiulbėti su paukščiukais, dieną akimis ganyti debesis.
Mama sako, kad namuose jam greitai pabosta gulint žiūrėti į lubas, o gamtoje jis gali stebėti aplinką valandų valandas. Pijus yra rudaodis, kaip ir tėtis. Vos gavęs saulės spinduliukų, jis gražiai rudai įdega.
Mama sako, kad nuo saulės Pijų saugo, dangsto marliukais, vežimėlį stato pavėsyje, o vitamino D leidžia pasisemti tik iš vakarinės saulutės. Tačiau Pijaus odai pakanka ir tiek – berniukas atrodo lyg ką tik parskraidintas iš Turkijos.
Ne tik odos savybėmis Pijus atsigimė į tėtį. Abu panašių bruožų, temperamentų – ramūs ir taikūs. Mama negali atsidžiaugti Pijaus ramybe: „Pijus – tikras žemaitis, jis viską daro lėtai, bet užtikrintai. Per dieną jis nė karto nesuverkia. Net naktį užsimanęs valgyti neišreiškia nepasitenkinimo, o tik pradeda nosyte šniukštinėti ir ieškoti krūties. Tyliai pažinda ir vėl užsnūsta. Taip yra dėl to, kad kartu miegame ir nereikia vaikučio iš lovytės kilnoti, budinti. Sunku patikėti, bet man visiškai pakanka miego. Kai auginau Adelę, pačios akys sulipdavo, kai ją dieną migdydavau. O su Pijumi nėra reikalo miegoti dieną, nes puikiausiai išsimiegu naktį.“
Kultūrinis veikėjas
Pijaus tėvai dainuoja etnografiniame žemaitiškų dainų ansamblyje „Virvytė“, kuriam vadovauja Loreta Mukaitė iš „Gero ūpo“. Mama po gimdymo į pirmą repeticiją nuėjo, kai Pijui buvo 1,5 mėnesio. Truputį bijojo, kad Pijukui bus per garsiai, pradės verkti. Bet Pijus pramiegojo visą repeticiją.
Dabar Pijus lanko visas repeticijas, kurių metu kabo nešynėje ant mamos krūtinės. „Žemaitiškos dainos gana garsios, stiprios, bet Pijui, matyt, labai gražu. Iš pradžių jis klausosi, bet greitai pamatau užsimerkiančias akutes“, – sako mama.
Į repeticijas eina visa šeima – mama su kabančiu Pijumi ir tėtis dainuoja, o Adelė žaidžia su bendraamžiais kitų dainininkų vaikais. Šeima dalyvavo festivalyje „Skamba skamba kankliai“. Tėvai dainavo, o Pijuką tuo metu prižiūrėjo iš Akmenės atvažiavusi močiutė Valė. Artimiausias pasirodymas – liepos mėnesį vykstanti Dainų šventė. „Virvytė“ paruošė programą apie paukščius ir dalyvaus folkloro ansamblių vakare. Jei norite „gyvai“ pamatyti redakcijos kūdikio šeimą, nueikite pasiklausyti liepos 6 dieną.
Lankėsi Pijus ir koncerte uždarose patalpos. Inetos ir Valdo krikšto dukra šoka „Ugnelės“ ansamblyje, tad pakvietė visą šeimą į koncertą Moksleivių rūmuose. Pijus ramiausiai išbuvo dviejų dalių renginį su pertrauka. Įsitaisęs automobilio kėdutėje jis išklausė viso koncerto ir neužmigo.
Beje, šeima dažnai padainuoja ir namuose. Nuostabu, kai mažasis Pijukas, klausydamas tėvelių ir sesutės dainų, pats bando nedrąsiu balsiuku pritarti ilgai nutęsdamas aguuuuuu. „Žinoma, jis nesupranta, kad tai daina, jis taip guguoja. Tačiau mes sakome – Pijukas dainuoja“, – džiaugiasi mama.
Baseinas… nesužavėjo
Šį mėnesį Pijukas pradėjo lankyti baseiną. Iš pradžių Ineta važiuodavo į baseiną viena su abiem vaikais, bet pajuto, kad sužiūrėti vandenyje du – per sunku. Pijus baseine visą laiką būna mamai ant rankų, o Adelė tuo tarpu dūksta, šokinėja nuo baseino krašto – ją sunku stebėti, gaudyti. Todėl buvo nutarta, kad į baseiną eis ir tėtis (pietų pertraukos metu). „Baseine Pijus didelio malonumo nejaučia. Tikriausiai jam per šaltas vanduo. Pijų nuo gimimo nardiname ir pastebėjome, kad šaltas vanduo jam nepatinka. Vos į vonią prileidžiame vėsesnio, jis pyksta. Baseine Pijus puikiai nardo – po vandeniu su vyru perduodame Pijų vienas kitam. Esu įsitikinusi, kad vaikų nardinimas ir apliejimai šaltu vandeniu labai grūdina. Tai pasiteisino auginant Adelę – išėjusi į darželį ji nė karto nesusirgo“, – pasakoja mama.
Lovytė dar neišpakuota
Pijukas miega su tėveliais didelėje lovoje, o jo lovytė (likusi nuo sesutės) kol kas dar neišpakuota… Pijus dienas leidžia arba ant tėvų lovos, arba ant mamos rankų, arba vežimėlyje. „Adelė turėjo lovytę nuo pirmų dienų, bet ji stovėjo gražiai paklota ir nenaudojama keletą mėnesių. Tik tada, kai dukra pradėjo aktyviai judėti, ją guldydavau į lovytę pietų miego (kad pabudusi nenukristų). Lovytės iš tikrųjų prireikė tik tada, kai nustojau Adelę maitinti ir ji išsikraustė iš mūsų lovos“, – sako Ineta. Lovytės Pijui netraukia ir dėl to, kad ji „suvalgytų“ dalį miegamojo erdvės.
Pijukas kol kas neturėjo jokių sveikatos bėdų – odelė kaip aksominė, nes mama dažnai išrengia berniuką nuogą, retai sega sauskelnes, labiau pripažįsta medžiaginius ir vilnonius vystyklus. Tik kartą buvo pašerpetoję Pijaus skruostukai, bet Ineta greitai suprato, kad tai – dėl jos suvalgytų bananų. Kai mama nustojo valgyti bananus, Pijaus odelė vėl tapo lygi.
Klasikinis pavydas
Gimus Pijui tėvai pajuto, kaip pasikeitė dukros Adelės elgesys. Matydama namie dievinamą kūdikį, mergaitė pasijuto nesaugi. Ji dažnai klausinėja tėvų, ar jie ją myli. Kartais samprotauja: „Geriausia būti leliuku, o dideliu vaiku būti blogai. Norėčiau ir aš būti leliuku… Ant leliukų niekas nepyksta, o ant manęs – pyksta… Mama, o kada tu mane labiau mylėjai – ar kai aš buvau leliukas, ar dabar?“
„Adelė pasidarė jautresnė, aikštingesnė. Kiekvieną dieną namuose vyksta derybos – jei prašau Adelės ką nors padaryti, ji derasi: „Pietus valgysiu tada, jei duosi ledą,“ – pasakoja mama.
Adelės žaidimai dabar – vien apie motinystę. Jos lėlės laukiasi, gimdo, žindo. Mergaitė be galo trokšta panešioti ir „gyvą lėlę“ – brolį. Išmaldauja mamos, kad leistų nors pasėdėti ant sofos su broliu glėbyje.
Deja, Pijus gretai pajunta netvirtas laibas rankytes ir pradeda muistytis.
Viskas taip, kaip turi būti
Ineta sako, kad augindama antrą vaiką jaučia visišką ramybę ir palaimą. Atrodo, Pijus atėjo tada, kai reikėjo, kiekviena diena eina tokiu ritmu, kokiu ir turi eiti, vaikutis auga taip, kaip turi augti. „Net pačiai keista, bet esu visiškai atsigavusi. Esu rami, atsipalaidavusi, nes viską puikiai suprantu – pavyzdžiui, kad dabar kurį laiką galėsiu nuveikti mažiau“, – sako mama.
Parengė Neila Ramoškienė
„Mamos žunalas“
