Svečiuojamės pas redakcijos dukrytę Lurdą Skrabulytę, kuri neseniai atšventė keturių mėnesių sukaktį. Mergaitė gimė 2004 metų gruodžio 6 dieną, svėrė 3 746 g, buvo 54 cm ūgio. Lurdos mama – 26 metų Dainora – dirba šiuolaikinių technologijų dėstytoja Vilniaus Gabijos gimnazijoje. Lurdos tėvelis – 28 metų Simonas – dailininkas tapytojas.
Auga kaip ant mielių
Per ketvirtąjį mėnesį Lurda pasunkėjo 800 gramų ir ūgtelėjo 1 cm. Dabar ji sveria 7 900 g ir yra 67 cm ūgio. Augimo šuolį patvirtina faktas, kad šį mėnesį Lurda perėjo nuo „MIDI“ prie „MAXI“.
Smagiausia tai, kad mergytė šitaip auga valgydama tik mamos pieną. Jau per trečiojo mėnesio apžiūrą gydytoja pasiūlė Dainorai duoti paragauti Lurdai obuolių (lietuviškų arba lenkiškų) ir bananų. Argumentavo tuo, kad Lurdai nauji skoniai paįvairins gyvenimą. Tačiau Dainora nusprendė, kad dukrai visiškai pakanka mamos pieno ir niekuo neprimaitino. „Kodėl reikia žaisti, jei matau, kad visi dukros poreikiai patenkinti? Kai bus 6 mėnesiai, tada ir primaitinsiu, bet pradėsiu ne nuo saldžių vaisių, o nuo daržovių. Jei dabar pripratinčiau prie saldaus skonio, kažin ar paskui Lurda noriai valgytų ne tokią skanią daržovių košę?” – samprotauja mama. Kai atėjo pas gydytoją po mėnesio, ši paklausė, ar Lurdai mama jau davė vaisių. Kai išgirdo atsakymą „nedaviau“ labai nustebo. Dainora nieko neaiškino, bet laikysis savo nusistatymo, kad mamos pienas visiškai patenkina kūdikio poreikius iki 6 mėnesių.
Lurda valgo 5 kartus per parą. Apie tai, kad jai trūktų maisto, negali būti net kalbos, nes mergytė pavalgiusi soti išbūna apie 4 valandas. Lurda valgo aristokratiškai, neskubėdama ir vis pakalbindama mamą tai žvilgsniu, tai šypsena. O kartais tiesiog paleidžia krūtį ir nusijuokia balsu.
Mergaitė tuštinasi 1 kartą per dieną, o kartais – ir kartą per 2 dienas. „Vadinasi, ji gerai pasisavina mano pieną. Jei viduriai butų užkietėję, ji blogai jaustųsi, skaudėtų pilvuką“, – sako mama.
Mamos meniu
Liekna ir trapi Dainora turi pakankamai pieno. Valgo ne daugiau nei anksčiau, bet dažniau. „Ir labai norisi gerti. Vos pridedu Lurdą prie krūties, prašau Simono, kad atneštų stiklinę vandens. Kadangi Lurdai pilvo niekada nepūtė, mano valgiaraštis per daug nepasikeitė, valgau viską. Tik slaugytojos patarta renkuosi ne žalius obuolius, o keptus orkaitėje ar mikrobangėje.
Slaugytoja sakė, kad keptų obuolių galima suvalgyti nors kilogramą – kūdikiui pilvuko nepūs“, – sako mama. Iš pradžių Dainora atsargiai gėrė kavos – net buvo nusipirkusi be kofeino. Bet pastebėjo, kad Lurda visai nesureaguoja į mamos geriamą natūralią kavą, kaip visada miega gerai. Tad dabar Dainora per dieną išgeria po 3 puodelius kavos. Lurdos odelė šiek tiek parausta nebent tada, kai mama padaugina saldumynų, pavyzdžiui, kai per vakarėlį tenka paragauti ir torto, ir ledų, ir saldainių. Vienintelio dalyko Dainora atsisakė visiškai – citrusinių vaisių.
Skiepai – lyg niekur nieko
Tikriausiai pamenate, kad pirmąjį kartą per apsirikimą Lurda buvo paskiepyta nemokama KDS vakcina. Tada mergytė visą dieną buvo nerami, verkė, o gumbas skiepo vietoje išsivaikščiojo tik per savaitę. Kai atėjo laikas KDS vakcina skiepyti antrą kartą, tėvai buvo ryžtingai nusprendę, kad rinksis mokamą vakciną. Tam pritarė ir šeimos „angelas sargas“ – slaugytoja. Ji sakė: „Jei galite ko nors atsisakyti, taip ir padarykite dėl dukrytės sveikatos. Tai, kad pirmą kartą gerai sureagavo į nemokamą vakciną, nieko nereiškia. Antrą kartą gali sureaguoti gerokai sunkiau“. Nors buvo bandančių atkalbėti nuo mokamo skiepo („Kodėl reikia laidyti pinigus, jei kūdikis gerai sureagavo į nemokamą vakciną?“), tėvai buvo nepalenkiami. Sumokėję 102 Lt 37 ct liko labai patenkinti. Lurda net nesureagavo į dūrį, o ir po skiepo jautėsi puikiai.
Kultūrinis šokas prekybos centre
Nuo trečiojo mėnesio Lurdos gyvenimas tapo gerokai aktyvesnis, nes tėvai jau be didelės baimės ją visur pasiima kartu. Šį mėnesį mergytė pirmą kartą apsilankė didžiuliame prekybos centre. Jį apkeliavo paguldyta pusiau sėdomis į specialią kėdutę, pritvirtintą prie prekių vežimėlio. Įsitaisiusi aukštai, beveik suaugusio žmogaus akių lygyje, Lurda neteko žado pamačiusi tokią spalvų, šviesų, daiktų ir žmonių marmalynę. Kai tėvai bandė dukrą pakalbinti, ši tik mojo rankomis, atseit, netrukdykite. Parduotuvėje šeima išbuvo 1,5 valandos, po tokios „smegenų mankštos“ Lurda nuvargusi užmigo.
Bendraamžių šou
Kitas mėnesio atradimas – Lurdos socialiniai ryšiai su bendraamžiais. Net kelios Dainoros ir Simono draugų šeimos augina panašaus amžiaus kūdikius. Tad Lurda jau turi ir „kavalierių“, ir „geriausią draugę“. Kavalierius – 2 mėnesiais vyresnis draugų berniukas, ūgiu ir svoriu su Lurda lygus, tačiau jau vartosi, bando šliaužti. Berniukas energingai rodė dėmesį Lurdai, bandė numauti jai batukus, o panelė tuo metu vartė nuostabos pilnas akis.
Kiek ramesnis buvo Lurdos susitikimas su 2 savaitėmis vyresne drauge Jurga. Ši bičiulė už Lurdą gerokai lieknesnė, tad ir judresnė – susitikimo metu jau mokėjo vartytis nuo nugaros ant pilvo. „Draugės“ atidžiai stebėjo viena kitą, tačiau audringesnių emocijų neišreiškė. Beje, pajutusi konkurenciją Lurda netrukus irgi ėmė ir apsivertė. „Lurda, palyginus su bendraamžiais, atrodo rami, bet jokiu būdu ne vangi. Tiesiog toks jos būdas – nepuola neurotiškai blaškytis, o pirma pagalvoja, ar verta. Ori ir santūri“, – sako tėtis Simonas.
Susitikimai su bendraamžiais atvėrė Lurdai akis, kad pasaulyje gyvena ne tik suaugusieji, bet ir maži juokingi žmogeliukai. Iki tol nesidomėjusi savo atvaizdu veidrodyje, dabar Lurda pamačiusi save tiesiog suspurda iš malonumo ir pradeda sau šypsotis.
Olimpiada lovytėje ir ant grindų
Lurdos lovytėje sukurtas tikras jos pasaulis – virš lovos išlenkta tėvelio išpiešta vaivorykštė, sukasi skutukas-žuvytės. Mergaitė pirmus mėnesius žuvytes lietė rankomis, o dabar aptiko, kad jas galima spardyti kojomis. Besispardydama ji apsisuka lovytėje ratu, apsiverčia nuo nugaros ant pilvo. Bent 10 minučių gali susidomėjusi žaisti su savo rankomis, iš pradžių jas stebi, sukinėja, paskui kiša į burną pirmą vieną, paskui kitą. Pačiupusi kokį žaisliuką jau moka iš vienos rankos perimti į kitą.
Pieštas šuniukas, kuris net 3 mėnesius buvo prisegtas prie lovytės šono, jau iškeliavo amžino poilsio, nes Lurda paskutiniu metu su juo ne tik šnekėjosi, bet ir tampė, glamžė. Dabar „auka“ liko „Libero“ sauskelnių pakuotės berniukas, kuris ir nuolatos šypsosi, ir paliestas čeža. Dėl neapsakomai malonaus čežėjimo, Lurda labai pamėgo žurnalus. Tiesa, ji pati dar nemoka vartyti, tai daro mama.
Ant grindų tėvai Lurdai patiesė kilimėlį, ir mergytė kasdien po 1,5 valandos praleidžia ant jo. Gulėdama ant pilvo bando siekti daiktų, tad po truputį jau pasistumia į priekį. Šį mėnesį Lurda „surado“ savo kojas, lengviau jas kilnoja, kai būna nuoga.
Nuo ryto iki vakaro namuose skamba Lurdos kalba. Priebalsių junginius paįvairina balsiai, aidi: „A-ja-ja-ja-jai“. Kai Lurdos nuotaika gera, ji leidžia seilių burbulus.
Higiena ir „Mamos-kūdikio“ valandėlės
Lurda maudosi kas 3 dienas didžiojoje vonioje. Maudytųsi ir dažniau, bet jos odelė sausa. Jokių tepalų, pudrų ar losjonų mama nenaudoja, turi tik kūdikių aliejaus, kurį naudoja masažuojant. Rytais 30-45 minutes būna mieliausias Lurdos laikas – „Kūdikio ir mamos valandėlė“. Mama dukrelę išrengia, leidžia pasispardyti nuogai, švelniai masažuoja ir glosto visą kūnelį, lanksto kojytes ir rankutes.
Lurdai jau kuris laikas tęsiasi seilėtekis, todėl paklausą įgijo kramtukai. Bet koks į rankas patekęs daiktas keliauja burnon (kartą įsibruko net tėčio laikrodį).
Kūdikis, kurio verta pavydėti
Bekalbant su tėvais, prabunda straipsnio herojė. Nei verksmo, nei zurzimo, iškart veiduką nušviečia šypsena. Toliau pokalbis vyksta keturiese – jauki šeimynėlė ir žurnalistė. Dirbant mamoms skirtame leidinyje kūdikius matyti tenka beveik kasdien. Tačiau tokio teigiamo herojaus, kaip Lurda, dar neteko sutikti.
Paklausti, ar Lurda kada nors verkia, tėvai ilgam nutyla – mąsto. Pagaliau prisimena, kad mergytė supyksta, kai nepavyksta atlikti kokio nors sumanymo, pavyzdžiui, pasiekti žaisliuko.
„Lurdą prajuokinti labai lengva, ji kvatoja, kai ją kilnojame, supame. O labiausiai juokingas jai tėtis. Vos pamato jį besiartinantį, išgirsta jo „bu-bu-bu“, jau pradeda kikenti“, – sako Dainora. Simonas žmoną pataiso: „Bu-bu-bu, Dainora, jau praeitas etapas, dabar Lurdai labiausiai juokinga, kai jai nosimi kutenu pilvuką“.
Tikriausiai sukelsime baltą kitų mamų pavydą, atskleisdami, ką Lurda veikia naktį (atsakymas – išmiega „visą laikrodį“). 20 valandą ji pradeda žiovauti ir paguldyta į lovytę iškart užmiega. Be jokių zurzenimų ir prabudimų ji išmiega iki ryto. Lurda miega pirmame buto aukšte, o tėvai – antrame. Dainorai nė karto netenka naktį nusileisti į pirmąjį aukštą prie dukrelės.
Nebent išgirdusi įnirtingą nykščio čiulpimą, mama nusileidžia pamaitinti miegančios Lurdos. „Jei nepamaitinčiau, ji tikrai neprabustų, tačiau čepsėjimas išduoda, kad Lurda alkana, pasidaro gaila“, – sako Dainora.
Prabudusi 8 val. ryto Lurda nepuola tėvų žadinti, o sveikinasi su vaivorykšte. Mergytė žino, kad tėvai rytais nusileidžia iš viršaus, kaip angelai, todėl žiūri į viršų. Kai pamato nusileidžiančius tėvus, pradeda juoktis balsu. „Lurdos gimimui ruošiausi, nuo 4 mėnesio nebedirbau, lankiau nėščiosioms skirtas muzikos pamokas, todėl, manau, ir „gavau“ tokį gerą vaikutį. Vaikelis įsčiose jaučia mamos nuotaikas, ar ji rami, ar sudirgusi. O juk dauguma nėščiųjų užsibrėžia didžiausius planus – baigti mokslus, dirbti iki gimdymo“, – svarsto Dainora.
Atsisveikinant Lurda koketiškai šypsosi ir šaudo akimis. Panašu, kad mintyse ji jau moka padaryti „ate-ate“, tik rankos dar neklauso. Bet jau kitą mėnesį…
„Mamos žurnalas“
