Penktasis mėnuo. Lurda-2005

Lurda

Lurda

Redakcijos dukrytė Lurda Skrabulytė jau sulaukė 5 mėnesių. Mergaitė gimė 2004 metų gruodžio 6 dieną, svėrė 3 746 g, buvo 54 cm ūgio. Lurdos mama – 26 metų Dainora – dirba šiuolaikinių technologijų dėstytoja Vilniaus Gabijos gimnazijoje. Lurdos tėvelis – 28 metų Simonas – dailininkas tapytojas.

Sumažėjo žandukai!

Per penktąjį mėnesį Lurda pasunkėjo 600 g ir ūgtelėjo 3 cm. Dabar 5 mėnesių mergaitė sveria 8 500 g ir yra 70 cm ūgio. „Ludros augimo šuolių nebepastebiu.

Atvirkščiai – man atrodo, kad dukrytė sulyso, sumažėjo jos žandukai“, – sako Dainora. Iš tiesų, tam yra paaiškinimas – Lurda labai daug juda, nuolatos kažką veikia, tiesiog pluša. Labiausiai jai patinka kuistis lovytėje – čia saugi jos erdvė, daug atsispyrimo taškų (virbų). Lurda išmoko greitai persiversti nuo nugaros ant pilvo, atsiremia rankomis ir sukasi aplinki savo ašį vilkeliu. Aišku, ilgainiui kojos užstringa tarp virbų ir tenka į pagalbą kviestis mamą. Kelias valandas kasdien Lurda praleidžia savo teritorijoje ant grindų (specialiai jai patiestas paklotėlis, pridėta žaisliukų).

Riečiasi, siekia, čiumpa

Lurda – tvirta mergaitė, jau nori sėstis, gulėdama ant nugaros riečiasi net išraudusi – pakelia galvą ir sprandą. Tėvai jai leidžia retkarčiais pasėdėti po kelias sekundes. Specialioje pusiau sėdimoje kėdutėje, skirtoje kūdikiams, Lurda būna retai. Dainora mano, kad statiškoje padėtyje sėdėdama mergytė netobulėja. „Stebiu, kaip pasodinta į kėdutę ji atsipalaiduoja, tampa vangesnė, nes kėdutė varžo judesius“, – sako mama.

Kasdien greitėja Lurdos reakcija, dabar ją nešiojant ant rankų reikia būti budriems, nes mažos rankytės žaibiškai čiumpa viską, kas žiba, ryšku, nematyta (ir tuoj pat kiša į burną). Mama sako, kad žaislai Lurdai jau seniai pabodo, užtat kaip nuoširdžiai mažylė džiūgauja, kai jai parodai šaukštą ar kokį virtuvės rakandą.

Iki šiol Lurdą domina žuvytės, pakabintos virš lovytės. Tik dabar, vargšės, yra tąsomos, kišamos į burną. Vis užsukanti slaugytoja patarė jau nuleisti lovytės dugną, nes besivartydama Lurda, panašu, greitai atsisės ar atsiklaups įsitvėrusi į virbus.

Muzikos ir fizinio lavinimo pamokos

Sulaukusi 4 mėnesių Lurda pradėjo lankyti „Jamahos“ muzikos mokyklėlę. Pirmasis kartas nežadėjo nieko gero, nes Lurda važiuojant į pamokėlę užmigo, paskui, pažadinta iš miegų, nelabai susivokė, kas vyksta. Bet kiti kartai (užsiėmimai vyksta kartą per savaitę) buvo nuostabūs. „Po nepasisekusio pirmojo karto visą savaitę svarsčiau – eiti ar neiti? Ar tokios pamokėlės duos vaikui naudos, ar tebus tik mano užgaida? Vidinis balsas kuždėjo, kad reikia eiti. Apsisprendžiau iki pamokėlės likus vos 2 valandoms ir labai džiaugiuosi. Į pamokėles susirenka 10 mamų su kūdikiais nuo 4 iki 12 mėnesių. Vadovė moko šokių, dainelių, eilėraščių. Ko mamos nepadarys dėl savo vaikų – visos ploja, kartoja vadovės žodžius, mokosi pervystymo dainelių ar vardina vaikučiams kūno dalis. Pamatytumėte, kaip žiba mažylių akys“, – pasakoja Dainora.

Mokyklėlėje pabendrauja ir mamos – tai puikus prasiblaškymas. Po pamokėlės Lurda 2 valandas miega, nes įspūdžių tikrai daug. „Jamahos“ pamokėlėse Lurda yra jauniausia, tačiau anaiptol ne mažiausia ūgiu ir svoriu.

Dvi dienas per savaitę Lurda plaukioja Antakalnio poliklinikos vaikų baseine (lanko su 2 savaitėmis vyresne drauge Jurga).

„Kai padaugėjo veiklos, dienos lėkte lekia: antradieniais ir ketvirtadieniais – baseinas, trečiadieniais – „Jamahos“ mokyklėlė, šeštadieniais einame į nuosavą dailės galeriją, kurioje dirba Simonas, pirmadieniais tvarkome su Lurda buitinius reikalus (kad ir mokame mokesčius), sekmadieniais – šeimos diena“, – vardija mama.

Aktyvus gyvenimas

Lurdos gyvenime daug permainų – rankos ir kojos gali vis daugiau, be to, atšilo oras, tad šeima retai kada sėdi namuose.

Kasdien įvykis veja įvykį, o įspūdžių tiek, kad tik spėk fiksuoti. Būdama lauke Lurda vis mažiau miega, o pusiau sėdomis stebi aplinką. Mama dažnai ją išima iš vežimėlio ir prinešusi rodo medžių lapelius, žiedus, leidžia paliesti. Kol kas Lurda dar nedžiūgauja, pamačiusi šunį ar katę, bet akylai stebi paukščius, siūbuojančius medžius.

Mergaitė aktyviai reaguoja į garsus, suvokia, kad kai trinkteli durys ir kažkas prie jų šlama, vadinasi – grįžo tėtis. Tėtis yra Lurdos dievaitis. „Galiu padaryti lygiai tą patį, ką ir jis, juokinti ją ir kalbinti, bet man dukra niekada taip nuoširdžiai nesikvatoja, kaip kad tėčiui“, – sako Dainora. Lurda jau atskiria daineles, turi savo mėgstamiausią. Kažkodėl ją labiausiai juokina dainelė „Raina katytė/maža nosytė/riesti nageliai/ilgi ūseliai“. Vos išgirdusi žodį „raina“ (o Dainora specialiai pabrėžia raidę „r“), Lurda pradeda purtėti iš juoko. Lurda supranta ir mėgsta žaidimus – katutes, virė košę, slėpynes („ku-kū“), „kur joja Jonas“. Juokinga, kai mama spusteli nosį ir sako „pypt“. Patinka stebėti pasaulį kabant žemyn galva. Iš visų garsų mergaitei įdomiausias – dulkių siurblio ūžimas. Kai Dainora siurbia namus, Lurda sustingsta ir įdėmiai klausosi visas 10 minučių.

Lurdos balselį labai nori išgirsti Šakiuose gyvenanti močiutė. Ji paskambina ir kalbina anūkę telefonu. Deja, ši, išgirdusi kitame laido gale močiutės balsą, nuščiūva ir tyli.

Pirmasis naujas skonis

Kol kas pati neįdomiausia tema – Lurdos mityba. Ji, kaip ir anksčiau, 5 kartus per dieną valgo mamos pieną ir nieko daugiau. Kai Lurdai bus 5 mėnesiai ir 2 savaitės, mama pabandys duoti paragauti pirmosios daržovių košės. Tiesa, vieno naujo skonio Lurda jau ragavo. Kartą mama valgė obuolį ir pamatė, kaip ant grindų žaidžianti dukrelė gailiai seka akimis raudoną vaisių.

Dainora davė Lurdai prakąstą obuolį, o ši pradėjo tiesiog jį taršyti: kadangi neturi dantų, gromuliavo ir laižė prakąstą vietą, čepsėjo ir net spurdėjo iš palaimos. Atimti obuolį buvo labai nelengva.

Lurda vis labiau seka, kaip mama ir tėtis valgo, geria. Ją tiesiog hipnotizuoja skysčio stiklinėje vaizdas, ypač geltono, putoto alaus. Beje, Dainora kartais išgeria stiklinę alaus (po vakarinio maitinimo).

Lurda dar neturi dantų (nors mama kasdien jų su šaukšteliu ieško), tačiau seilės teka be paliovos. Jei neužriši seilinuko, kiaurai sušlaps marškinėliai ir viskas aplink.

Mama, mano mama

Dainora džiaugiasi pirmuoju Lurdos žodžiu – mama. Šį žodį Lurda sako raiškiai, garsiai, artikuliuotai. „Žodis „mama“ yra Lurdos pagalbos šauksmas, kai ji ko nors negali pasiekti, nemoka apsiversti ar įstringa tarp lovytės virbų. Tada pasigirsta reiklus „ma-ma“, – sako Dainora. Net trys žmonės ją patikino, kad jei kūdikio pirmasis žodis yra „mama“, vadinasi, antrasis vaikas bus mergaitė.

Žinoma, Lurda „mama“ sako nesąmoningai. Nesuprato ji ir tėčio elgesio, kai šis, nudažęs Lurdos delnukus ir pėdutes, tapšnojo jais popieriaus lapą. Taip gimė nuostabus pirmasis Lurdos paveikslas, skirtas mamytei Motinos dienos proga. Tėtis Simonas paveikslą įrėmino ir su Lurdyte ant rankų pasveikino Dainorą.

Ramios naktys

Lurda iki šiol naktinio miegelio užmigdavo 20 valandą. Dabar, kai lauke ilgai šviesu, eina gulti kiek vėliau – 21-21.30 val. „Juokinga, kai dainuoju jai lopšinę, kad „saulutė jau nusileido“, o tuo tarpu ji už lango net plieskia“, – juokiasi mama.

Migdymo ritualas gana ilgas. Pamaitinusi Lurdą mama su ja pavarto knygutę (kietais viršeliais, nes puslapius būtina gniaužyti ir tapšnoti), ramiai pavaikšto po butą su dukrele ant rankų. Tada Lurdą paguldo į lovytę, glosto ir dainuoja lopšinę.

Prieš užmigdama Lurda pasimėgauja čiulptuku, bet vos užmiega, jį išspjauna.

„Naktimis Lurda retai prabunda, retkarčiais apie 3 valandą nusileidžiu jos pamaitinti. Ji neverkia, o kuičiasi lovytėje, bet aš miegu budriai ir kažkaip pajuntu, kad ji prabudo. Kartą mane pažadino tarkštelėjęs žaisliukas. Nusileidusi apačion (Lurda miega pirmame buto aukšte, o tėvai – antrame) pamačiau, kad mergaitė jau seniausiai atsibudusi, nes lovytė suvelta, o galva – kitoje pusėje, negu užmigus. Jei nebūtų subarškėjęs žaisliukas, gal ji būtų pažaidusi ir vėl užmigusi“, – sako mama. Rytais Lurda nereaguoja į pro langus sklindančią šviesą, miega iki 8 val. ryto. Prabudusi neverkia, o pradeda čiulpti pirštą, tuomet tampa aišku – alkana. Beje, Lurda išvis neverkia, tik išmoko piktu, priekaištingu tonu „kalbėti“ (bambėti).

Pirmoji liga

Net svarstėme, ar skirti šiai temai vietos. Ta liga – tai 3 dienas trukusi menkutė slogelė, kuri praėjo be vaistų. Kadangi nebuvo temperatūros, Lurdą mama ir toliau vežė į lauką. „Tačiau net ta menka Lurdos slogytė mane sutrikdė, jaučiausi neišsaugojusi vaiko, sukau galvą, kur galėjo Lurda ją pasigauti. Gal senamiesčio kiemų bromuose? Šiaip Lurda sveikutė, stipri. Kasdien jai leidžiu gana ilgai pabūti nuogai, 40 minučių per dieną masažuoju ir mankštinu, be to, vaikštome į baseiną.

Lurdai be galo patinka būti nuogai, nes be sauskelnių lengviau judėti. Būdama nuoga Lurda jau sučiumpa savo pėdas, kiša jas į burną. Sauskelnes keičiu kas 2-3 valandas, net jei būna pustuštės. Lurda dar nė karto nebuvo iššutusi“, – mažylės sveikata džiaugiasi mama.

Džiaugiamės ir mes. Lurdai šį mėnesį reikės daug valios ir jėgų – bus pirmoji košė, pirmieji bandymai sėdėti, o gal net ir pirmasis dantukas. Pamatysime!

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


− du = 2

Kitos temos: