5 mėnesiai – ramaus kūdikio augimo pabaiga. Šį mėnesį lydi sparti emocinė raida, dantų dygimas, gausybė fizinių pasiekimų. Kūdikis vėl tampa dirglesnis, neramesnis, blogiau, jautriau miega.
5 mėnesių kūdikis. Studijos „G foto“ nuotr.
Penktojo mėnesio laimėjimai
Ant pilvo „plaukia“. Paguldytas ant pilvo, kūdikis jau nebenori statiškai gulėti pakėlęs galvą. Jam rūpi išbandyti daugiau judėjimo malonumų, juo labiau kad raumenys jau gerokai tvirtesni nei prieš mėnesį. Ypač sutvirtėję kojų tiesiamieji ir nugaros raumenukai, todėl ant pilvo paguldytas, vaikutis jau kelia ne tik galvą, bet ir abi rankas iš karto, krūtinės ląstą, tempia kojas. Pečius jis atlošia, rankas sulenkia per alkūnes, o plaštakas ištiesia. Nuo energingų judesių kūnelis siūbuoja, o vaiko judesiai panašūs į plaukiko.
Kartais persiverčia nuo pilvo ant nugaros. Kai kurie 5 mėnesių kūdikiai įsigudrina persiversti nuo pilvo ant nugaros. Paguldytas ant pilvo vaikutis kurį laiką nebesisupa ant pilvo, o pasiremia viena ranka. Dėl šio staigaus atsirėmimo praranda pusiausvyrą (ypač jei kas iš šono šnekina) ir palyginti sunki galva „nusitempia“ paskui save visą kūnelį. Staiga kūdikis persiverčia ant nugaros, tiesiog apvirsta. Tai nevalingas, pačiam kūdikiui nuostabus laimėjimas. Sąmoningai apsiversti nuo pilvo ant nugaros vaikutis išmoks vėliau.
Sodinamas lenkia ir kojas. 5 mėnesių kūdikiui horizontali gulimoji padėtis patinka vis mažiau, galima sakyti, visai nepatinka. Būti sėdimoje padėtyje jam šventė, todėl įsikibęs į rankas ir sodinamas vaikutis iš visų jėgų stengiasi padėti: riečiasi pats. Sodinamas jis galvą lenkia į priekį, smakrą remia prie krūtinės. Kūdikis įtempia pilvo ir dubens raumenukus, todėl susiriečia ir klubai – šlaunys beveik liečia pilvą. Sulinksta ir keliai.
Kartais pastato pėdas visu padu. Jei prieš mėnesį pastatytas kūdikis atsiremdavo tik pirštų galais, dabar kartais jau atsistoja visa pėda.
Laikykite mažiuką už pažastų ir leiskite kojytėms laisvai perimti viso kūno svorį. Nesistebėkite, kad stovinčio vaikučio klubai ir keliukai dar kiek sulinkę – taip bus dar ilgokai.
Tiesia rankytes į žaislą ir pasiekia tikslą. Pamatęs gražų daikčiuką kūdikis spurda, tiesia į jį rankas ir paliečia. Imant daiktą jo žvilgsnis klaidžioja nuo rankų prie daikto ir atgal. Dažniausiai daikto siekia abiem rankomis. Jomis braukia nuo daiktų kraštų vidurio link. Kartais tai daro sugniaužęs kumščius. Per mėnesį daikto paėmimo procesas pastebimai patobulėja. Mėnesio pradžioje rankos susitikdavo žemiau, viršuje arba šalia daikto, o mėnesio pabaigoje jos dažniausiai susitinka ties daiktu. Pirmiausia daiktą paliečia, po to paima, sukinėja, krato, stuksena, ragauja.
Mažylis mėgsta žaisti su savo rankomis ir kojomis, „atrastos“ kojos keliauja į burnytę.
Suka galvą į popieriaus šnaresį. Kūdikio klausa jau puikiai išlavėjusi. Pasislėpkite ir tyloje glamžykite laikraštį. Vaikutis akimis ieškos garso šaltinio ir jį suras. Kūdikio dėmesį patraukia viskas, kas juda, skleidžia garsą ar šviesą. Jei per kambarį perbėgs katė, mažiukas tikrai susidomės.
Vaikutis seka daiktus akimis į visas puses (į šonus ir aukštyn–žemyn). Stebi mažus ir tolimus daiktus. Maži judantys objektai, pavyzdžiui, paukštis ar didelė musė, gali sudominti kūdikį net kelioms minutėms – jis objektą sekios akimis. Spalvos ir judėjimas kūdikį masina. Štai kodėl tokio amžiaus mažyliai jau tampa prisiekusiais televizijos (o ypač – reklamų) gerbėjais. Išjunkite pagaliau tą televizorių.
Turi humoro jausmą. Mažylis turi savo „juoko kauliuką“, kurį pajudinus, iškart pradeda kvatoti. Vienas krykščia kilnojamas, kitas – kai jam bučiuoja kakliuką, labai malonus ir žaidimas „budi-budi-bukšt“ (kai suaugusysis kakta švelniai bumbteli į kūdikio kaktą). Penkių mėnesių kūdikis kuo puikiausiai skiria intonacijas, mimikas. Jei mama kalba griežtai ir nutaiso piktą veidą, vaikas vargu ar šypsosis – jo veide atsispindės nuostaba, sutrikimas, o gal net baimė. O kai mama nusijuokia ir iš džiaugsmo pakelia antakius, kūdikio laimė veržias per kraštus. Savo judesiais ir emocijomis mažylis rodo, kad nori tęsti jam patikusią veiklą.
Meiliai čiauška. Kūdikis mato aplinkinių artikuliacinius lūpų judesius ir stengiasi pats mėgdžioti. Taria balsius ir dvibalsius: i, a, ei, ou. Ištaria keletą priebalsių: d, b, l, m. Žaisdamas kalbasi „pats su savimi“. Stengiasi įvairiai čiauškėti, kad atkreiptų dėmesį į save. Stebi suaugusiojo mimiką, išgirdęs kitus garsus, taria savuosius – „kalbasi“ su mama. Vis tiksliau reaguoja į žmogaus kalbos garsą: atsisuka į kalbėtoją, stebi jo veidą.
Mėgdžioja grimasas, šypsosi žmogui, jį kalbina. Kai kurie kūdikiai penktą mėnesį neišmoksta naujų „žodžių“ – kalba taip pat, kaip ir ketvirtą mėnesį. Tačiau yra ir tikrų čiauškalių, kurie burzgia, pučia, šnypščia, gagena, stena, girgžda (tęskite patys).
Raidos tempai labai skiriasi. Kiekvieno mažylio fizinės raidos tempas skirtingas, ir tai dabar labai akivaizdu – vieni tik pradeda vartytis, kiti jau beveik sėdi, pradeda šliaužti pilvu. Užtat emocinė raida visų tokio amžiaus kūdikių labai sparti – mažylis mėgsta dėmesį, bendravimą, skiria nepažįstamus, bet mielai su jais bendrauja. Žiūri į veidrodį, pradeda suprasti naujas situacijas už namų ribų, garsais reiškia nuotaikas. Maitinamas tapšnoja krūtį ar buteliuką, judina liežuviu burnoje sutrintą maistą (jei jau pasiūlėte) ir jį nuryja. Viskas, kas pasiekiama, „keliauja“ į burną.
Šis tas svarbaus apie penktąjį mėnesį
Kai kurie 5 mėnesių kūdikiai jau paragauja pirmo „tikro“ maisto. Žinoma, jei mamos pieno pakanka, jis kūdikio poreikius visiškai patenkina iki 6 mėnesių. Nuo kelių mėnesių pradėti papildomai maitinti (5 ar 6 mėnesį) gali pasakyti tik mažylį stebintis gydytojas.
Nuo penktojo mėnesio vaikutį į lauką galima vežti sportiniu vežimėliu. Tai tarsi naujas pasaulio atsivėrimas, besimainanti panorama iš visų pusių.
Augimo tempai pamažu lėtėja. Penktą gyvenimo mėnesį vaikutis paauga apie 2,5 cm ir pasunkėja apie 600–700 g. Kuo kūdikis vyresnis, tuo svorio jis priauga mažiau. Apytikriai sakoma, kad kūdikis, kai jam sukanka 5 mėn., padvigubina, o 11 mėn. – patrigubina gimimo svorį. Jei vaikutis gimė 3200 g, tai 5 mėn. turi sverti 6400 g, o 11 mėn. – 9600 g. Nėra taisyklės be išimties: daug mažylių gimimo svorį padvigubina jau būdami 4 mėnesių.
Berniukai auga greičiau nei mergaitės. Tai irgi norma. Pastebėta, kad tie kūdikiai, kurie labai sparčiai augo pirmąjį gyvenimo pusmetį, antrąjį auga lėčiau.
Paros maisto kiekis dabar turėtų sudaryti 1/7 kūdikio svorio – vidutiniškai 900–1000 ml.
Penktą gyvenimo mėnesį kūdikis valgo 5 kartus per parą. Griežtų normų nėra – vieni valgo 6 ar net 7 kartus, o kiti – tik 4.
5 mėnesių kūdikiai pagal dabartinį skiepų kalendorių neskiepijami jokia vakcina.
Nors sakoma, kad pirmasis dantukas prasikala 6 mėnesių, tai gali atsitikti gerokai anksčiau. Pirmiausia prasikala 2 apatiniai kandžiai.
5 mėnesių kūdikis naktį išmiega apie 11 valandų, o dieną – 3 kartus po 1–1,5 valandos. Miego kalendorius nėra labai griežtas, yra kūdikių, kurie prabunda 5 ryto ir pradeda dieną. Vaikutis gali išbūdrauti 2 valandas ir ilgiau.
Pasakykite gydytojui, jei 5 mėnesio pabaigoje kūdikis:
- Negali gulėdamas ant pilvo pakelti krūtinės ir galvos atsirėmęs alkūnėmis.
- Negali savarankiškai apsiversti nuo nugaros ant pilvo.
- Negali tiesiai laikyti galvos, kai gulintis ant nugaros yra pakeliamas.
- Nesistengia atsiremti į kietą pagrindą kojų pirštais kai yra laikomas už pažastų.
- Nesugeba ištiesti rankų prie žaislo.
- Nereiškia džiaugsmo, kai su juo žaidžiama.
- Kalbinamas nesiliauja verkti.
- Nereaguoja į mamos balso ir mimikos pokyčius, reiškiančius geranoriškumą, nepasitenkinimą ar pyktį.
„Mamos žurnalas“
