Tauragės ketvertukas. Penktasis mėnuo

ketvertukas

Gretos Medelienės nuotraukoje – ketvetukas su mamos seserimi

Rugsėjo 8-ąją gimusios Lėja, Luknė, Luka ir Milena Gedeikytės pradeda naujuosius metus sveikos ir per mėnesį priaugusios daugiau kaip po kilogramą (didžiausia Milena dabar sveria 5,5 kg, mažiausia Luka – 3,5 kg). Tauragės rajone Taurų kaime gyvenanti šeima džiaugiasi permainomis – iškart po naujųjų į tėvystės atostogas išeina ir tėtis Jonas. Auginti mergytes bus šiek tiek lengviau.

Mama Lina pasakoja apie penktąjį mergyčių mėnesį.

Teta, sugrįžusi iš tolimų kelionių

Linos sesuo dirba tolimųjų reisų vairuotoja ir kartais išvyksta keliems mėnesiams. Ji buvo nemačiusi mergyčių nuo gimimo, labai svajojo jas paimti ant rankų. Vos grįžusi iš reiso, atvažiavo į Taurų kaimą ir nesiliovė šūkčioti: „Vajetau, kokios jos gražios!“ Keturios mergytės yra tarsi magnetas, traukiantis visus artimuosius: nuo tos dienos teta atvažiuoja kiekvieną dieną ir padeda rūpintis mažylėmis. Visas ji nešioja, bučiuoja, o daugiausia dėmesio, ko gero, sulaukia mažoji Lukutė. „Važinėdama po visą Europą vilkiku sesuo neturėjo laiko ten ieškoti lauktuvių, tad grįžusi į Tauragę paklausė, ko mergytėms reikėtų. Mums trūko dviejų čiužinukų į lovas ir žaisliuko virš lovytės. Mergytės pamėgusios žaisliukus, kurie virš lovyčių sukasi ir groja, iš eilės skamba tai viena, tai kita melodija. Žaisliukai praverčia, kai mergytės būdrauja ir nori žaisti“, – sako Lina.

Sesuo Linai šį mėnesį buvo didelė pagalbininkė, vieną dieną ji net galėjo pamiegoti pietų miegelio kartu su mažylėmis, o tai pastaruoju metu yra didžiulė prabanga. Atvažiavus seseriai, Lina gali ramiai pagaminti pietus.

Naktinis gyvenimas

Jau nusistovėjo šioks toks dienos ir nakties ritmas. Dabar Lina eina miegoti 1 valandą nakties ir paprastai gali pamiegoti iki 5 ryto. Lukutė kartais prabunda ir anksčiau, ji valgo kas 3 valandas, bet mama ją pasiima į savo į lovą ir pamaitina krūtimi, tad abi beveik neišsibudina. Po skiepų tris naktis Lukutė miegojo tėvų lovoje – buvo labai nerami. O šiaip mergytės miega savo lovytėse, kol kas po dvi vienoje, nes dar telpa. „Prie gero labai greitai priprantama. Kai Lukutę vėl grąžinau miegoti į vaikišką lovelę, žiūriu, verkia be perstojo, vėl norėtų į mūsų didžiąją lovą. Yra buvę naktų, kai neramiąsias pasiguldome šalia savęs, tai vieną naktį miegojome kartu su trimis dukrytėmis. Gerai, kad nusipirkome plačią lovą. Šalia mūsų jos tuojau užmiega – juokaujame, kad miegoti šalia mamos tas pat, kaip gauti saldainį“, – sako Lina.

Ir tėtis dvejiems metams išeina atostogų

Sausio 10 dieną Linai baigėsi nėštumo ir gimdymo atostogos, tad ketvertuko tėvai galėjo išeiti oficialių vaiko auginimo atostogų. Kadangi vaikų ne vienas, o net keturi, tai tokią galimybę turi ir mama, ir tėtis. Dvejus metus abu bus namuose ir augins mergytes. Lina džiaugiasi, kad dviese bus įmanoma išeiti ir į lauką. „Vyras labai laukė, kad greičiau ateitų tėvystės atostogų laikas. Jis nesibaido jokių buities darbų, ir mergytėmis moka pasirūpinti“, – sako Lina Strangienė.

Gimus sesutėms, vyresnieji broliai tapo dar savarankiškesni – rytais patys atsikelia ir viešuoju transportu nuvažiuoja į mokyklą. Ypač pareigingas yra mažasis Lukas. O šešiolikmetis Dovydas miegotų iki paskutinės minutės. Buvo rytų, kai pramigus teko mamai skubiai vežti į mokyklą arba kviesti taksi. „Dovydas – tikras miegalius. Atsimenu, aš tokia buvau. Mane irgi mama žadindavo kas kelias minutes, ir aš dabar taip vargstu“, – juokiasi Lina.

Broliai padeda mamai, kai grįžta iš mokyklos. Kartą vidury nakties pradėjo verkti kažkuri iš mažylių, ir kol mama virtuvėje ruošė mišinuką, Dovydas atsikėlė ir nešiojo verkiančią sesytę. Jis net kitame kambaryje išgirsta verksmą. Kartais numylėtinę sesę pasiima į savo kambarį, paguldo į vibruojamąją kėdutę ir kalbina, ruošdamas pamokas ar darydamas kokius savo darbus. Mėgsta pasiguldyti sau ant kelių, pasupti. Kartais net eidamas žiūrėti televizorių pasiima sesutę ir pasiguldo šalia, apkloja pleduku, kad jai nebūtų šalta. Žinoma, kompiuteris yra šventas reikalas – jeigu jau nori pažaisti, tada sesių į savo kambarį neima.

ketvertukas

Gretos Medelinės nuotr.

Šventės baigiasi, bet norisi naujų

„Kalėdos mūsų namuose praėjo su būriu svečių – pusseserių šeimomis, teta, seserimi. Artimieji atvyko pas mus, nes dar man besilaukiant visi kalbėjo, kad mums su keturiomis naujagimėmis tikrai nebus šansų kur nors išsiruošti. Niekas iš anksto nesakė, kad ateis šventėms į svečius, kad per daug nesirūpinčiau. Visi sugužėjo su savo vaišėmis. Bet ir aš pati buvau pagaminusi šventinių patiekalų, juk ir vyresniesiems sūnums šeimoje labai svarbu pajusti šventes. Kūčių vakarienę valgėme tik mūsų šeima, o Kalėdoms kepiau kugelį, pagaminau baltos mišrainės, keptos vištienos. Tik pyrago iškepti nebespėjau. Bet šventinė nuotaika namuose jautėsi dar ilgai. Kalėdas šventėme iki 4 ryto – kažkuri mergytė vis virkavo, vis tiek negalėjau eiti miegoti, tai ir svečiai man „palaikė kompaniją“, sėdėjome prie stalo, kalbėjomės, juokėmės, buvo labai linksma“, – pasakoja Lina.

Ką tik praėjęs švenčių maratonas neatbaidė nuo svečių ir pramogų. Lina jau svajoja, kaip vasarą surengs ketvertuko krikštynas, o kartu pažymės ir savo keturiasdešimtmetį. Reikės surasti 8 krikštatėvius, o tai jau rimtas reikalas…

„Kol kas palankynoms svečių nekviečiu, bet jei kas norės užsukti, mielai prašom, mergytės auga sveikos, neserga, didelių rūpesčių neturime“.

ketvertukas

Gretos Medelinės nuotr

Kertvertuko pasiekimai

Milena kol kas svorio rekordininkė, jos ir apetitas pats geriausias. Kai vienoje lovytėje mama suguldo Mileną su mažąja Lukute, sunku patikėti, kad mergytės gimusios tą pačią dieną, – Milena vos ne dvigubai didesnė. Ji šypsosi nuo kiekvieno pašnekinimo, pradeda guguoti. O likusias sesutes prajuokinti nėra taip paprasta, reikia pasistengti. Visos jau nori sėstis, riečia nugarytes. Moka apsiversti lovytėse, tad be priežiūros jau nebepaliksi. Mergaičių raida yra tokia, kokia ir turėtų būti pagal amžių.

Vieno maitinimo metu mergytės suvalgo po 100–120 gramų pieno arba mišinio (mama iki šiol maitina kombinuotai, nes visoms jos pieno neužtenka). Per parą reikia vienos dėžutės mišinuko, o jei mama visiškai neturėtų pieno, tai reikėtų ir dviejų. Sauskelnių per parą sunaudoja nuo 25 iki 30. Šeima dėkinga visiems, kurie paremia kūdikių prekėmis, nes paskaičiavo, kad vien būtiniausiems mergyčių poreikiams – maisteliui ir sauskelnėms – per mėnesį reikia 720 eurų. Mergytės auga visiškai sveikos, ir net pilvelių dieglių nebūna. Lukutė maitinama tik mamos pienu, kartais nuo kokio suvalgyto produkto būna neramesnė, bet Lina laikosi gana griežtos dietos, kad vaikams nepūstų pilvukų ir nebertų.

Šį mėnesį mergytės gavo du skiepus, nė vienai temperatūra nepakilo, Milena, Lėja ir Luknė skiepus ištvėrė ramiai, tik Lukutė keletą dienų buvo irzlesnė. Labai patogu, kad Tauragės gydytoja atvažiuoja į namus. Kartą per mėnesį mergytes turi apžiūrėti ir Vilniaus Santariškių ligoninės gydytojai. Šįkart vizitas buvo skirtas prieš pat Naujuosius metus, taigi mergytes lydėjo abu tėvai ir teta, kuri vairavo automobilį. Ir trys suaugusieji buvo net šlapi nuo prakaito, nes visas reikia aprengti, nurengti, pamaitinti, pervystyti. „Mano sesuo, dirbanti tikrai sunkų darbą – vilkiko vairuotoja, pasakė dar niekada nesijautusi tokia pavargusi, kaip po tos kelionės į Vilnių“, – juokiasi Lina. Santariškėse mergytėms atliko visus reikalingus tyrimus, ir, ačiū Dievui, viskas gerai. Kitą mėnesį į Vilnių vyks tik mažoji Lukutė.

Pirmus drabužėlius mergytės jau seniai išaugo. Kai ką mama buvo nusipirkusi pati, kai ką pridovanojo artimieji ar net nepažįstami žmonės. „Kai buvau nėščia, prisipirkau šliaužtinukų ir marškinėlių iki 3 mėnesių, kadangi mūsų mergytės gimė mažos, kol kas dar užtenka. Bet greitai reikės papildyti ir drabužėlių atsargas. Mūsų namuose skalbyklė sukasi po porą kartų per dieną. Reikia ir patalynę pakeisti, ir drabužėliai susitepa. Viena dukrytė linkusi atpylinėti, tenka perrengti per dieną po keletą kartų“, – sako ketvertuko mama.

Šalta žiema ir laukas

Šalti sausio orai tarsi savaime išsprendė neįveikiamą rebusą, kaip su keturiais vaikais išeiti į lauką, kai dvynukams skirti vežimėliai netelpa pro duris. „Bijau šalto oro, kad jos nesusirgtų, tai per šventes mūsų „laukas“ buvo tik balkonas.  Tikrą lauką mergytės pamato tik tada, kai vykstame kur nors automobiliu. Pasidžiaugsiu, kad jau nusipirkome naują septynvietį automobilį, didžiąją dalį pinigų skyrė Tauragės savivaldybė. Bet naujo pirkinio džiaugsmą truputį apkartino faktas, kad net septynvietis mūsų šeimai per mažas. Kai reikėjo važiuoti į Vilnių, pamatėme, kad netelpa keturios automobilio kėdutės! Jas galima sutalpinti tik sudėjus skersai. Mašina turėtų būti platesnė, autobusiukas. Kol kas rebusas neišsprendžiamas – pasidomėjome, kad autobusiukų kainos kosminės. Pigiai galima nusipirkti nebent labai seną autobusą, bet tada nežinai, ar jis neges. O naujesni  kainuoja nuo 10 000 eurų, dvigubai daugiau nei dabartinis mūsų automobilis“, – pasakoja ketvertuko mama.

Svajonės šiems metams

„Lydėdama senuosius metus pagalvojau, kokie jie buvo dosnūs mūsų šeimai. Atrodo, kad nugyvenome visą gyvenimą, – vien ta žinia, kad turėsime keturis vaikus, paskui nelengvas nėštumas, gimdymas, trys mėnesiai ligoninėje. Galų gale naujas butas, nauji baldai, naujas automobilis… Šiais metais norisi tik ramybės ir vienintelio dalyko – kad dukrytės nesirgtų“, – sako ketvertuko mama.

Ginta Liaugminienė

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


2 − = nulis

Kitos temos: