Tauragės ketvertukas. Šeštasis mėnuo

IMG_0418

Gretos Medelienės nuotr.

Rugsėjo 8-ąją gimusios Lėja, Luknė, Luka ir Milena Gedeikytės – „Mamos žurnalo“ redakcijos kūdikiai, kurių nuotykius aprašome kiekviename numeryje. Mama Lina pasakoja apiešeštąjį mergyčių mėnesį.

Metas rimtesniam maistui

Šio mėnesio naujiena – mergytės pradėjo valgyti košes ir tyreles. Ir iškart pakito jų miego grafikas, nes dabar ketvertukas išmiega nepabudęs 5 valandas. Vakare jų migdymas užtrunka. Mama Lina pasakoja, kad 11 valandą Luka, Lėja, Luknė ir Milena pavalgo mišinuko, bet užmiega gerokai po vidurnakčio. Vakarinis migdymo ritualas tenka mamai. Užtat ryte, kai gražuolės prabunda išalkusios apie 5 valandą, jas maitinti keliasi tėtis. Tėvystės atostogų išėjęs Jonas Gedeikis jau išmoko labai greitai paruošti mišinuką – iš vakaro užvirina vandens, kad turėtų atvėsinto. Anksti pavalgiusios mergytės dar pamiega iki 9 ar 10 ryto. Tada jau darbus perima mama – visas prausia, keičia sauskelnes, maitina.

Šį mėnesį Lina baigė maitinti natūraliai, dabar mergytės gauna mišinio, kurio suvalgo po 150 gramų. Kai paaugo, pasidarė sunku maitinti iš buteliukų juos atrėmus į lovytes. Mergytės juda, makaluoja rankytėmis, reikia nuolat žiūrėti, kad buteliukas nenusiristų į lovos kraštą. Jei neberanda buteliuko, taip ima rėkti, kad tikriausiai net kaimynai girdi. „Vis dar maitiname lovytėse, nenorime pratinti imti ant rankų. Bet jei atvažiuoja mano mama, jai nepaaiškinsi, kaip geriau. Nepaleidžia anūkyčių nė minutėlei. Užtat močiutei išvažiavus dar porą dienų mažiukės verkia, reikalaudamos paimti ant rankų“, – sako Lina.

Perrengti per dieną prireikia tris ar keturis kartus, nes pradėjus valgyti košes mergytės išsiteplioja. Gimdymo namuose ketvertuko mama gavo dovanų specialų prietaisą kūdikių maisteliui gaminti garuose. Kol nepradėjo naudoti, neįsivaizdavo, koks auksinis tas prietaisas. Nustatai tokį laiką, kokio reikia kiekvienai daržovių rūšiai, ir gauni puikią, šviežią košytę. Be daržovių, šį mėnesį mergytės paragavo dribsnių košės ir uogų-vaisių tyrelių. Tauragės vaikų gydytojos patarta, pradėjo nuo cukinijų košės.

Garuose virta ir trinta cukinija mergytėms patiko, iš pradžių jos gaudavo po šaukštelį ar du. Vėliau prie cukinijos prisidėjo morkos, bulvės. Tokią košę jos valgo su malonumu. Mėgsta ir kruopų dribsnių košytes, paskanintas mamos pienu ar mišinuku. O vaisių mama duoda trintų – obuolio, banano su avokadu. Internete Lina perskaitė, kad avokadas tinka kūdikiams, nes turi daug naudingų medžiagų. Perka stiklainiukuose jau paruoštą slyvų tyrelę. Bet desertines tyreles jos valgo ne taip skaniai kaip daržovienę. „Po truputį jau išmoksta valgyti kietą maistą. Atsimenu, pirmus kartus tik stumdydavo po burnytes tą košę ir išspjaudavo, o dabar jau supranta, kad reikia žiotis“, – pasakoja Lina. Geriausiu apetitu šiuo metu gali pasigirti mažoji Lukutė. Mergyčių nuo jokio maisto neberia, nei su pilvukais jokių problemų nėra. Sotesnis maistas padidino ir tarpus tarp maitinimų, dabar jos valgo kas 4–5 valandas.

 Kelionė į Vilnių

Ketvertuką nuolat prižiūri gydytojai, kartą per mėnesį tenka apsilankyti Vilniuje, Santariškių vaikų ligoninėje. Beje, pastarąjį mėnesį į Vilnių keliavo tik mažoji Lukutė su tėvais, likusias tris namuose liko prižiūrėti močiutė.

Luka, Luknė, Lėja ir Milena auga puikiai ir beveik nesirgdamos, tad ir lankytis ligoninėse nėra prasmės. Lukutė – kaip gimusi mažiausio svorio – gauna papildomą skiepą, stiprinantį imunitetą. Šį mėnesį Lukutę paskiepijo ir nuo tuberkuliozės. „Vasarį į Vilnių važiuosime su visomis keturiomis, gydytojai nori jas apžiūrėti profilaktiškai. Bus sunki dienelė, ketiname važiuoti ne tik aš su vyru, bet pasiimti ir vyresnįjį sūnų Dovydą, kad padėtų susitvarkyti su kūdikiais. Sakė, kad prie ligoninės durų mūsų lauks ir vyro sesuo Loreta, dirbanti Santariškių neišnešiotukų skyriuje sesele. Kaip nors susidorosime. O šį mėnesį keliauti į sostinę su viena Lukute buvo pramoga. Man vyras naktį prieš kelionę leido pamiegoti, pats kėlėsi prie mergaičių, mat buvome nutarę, kad į Vilnių vairuosiu aš. Jau anksčiau pasakojau, kad mano sesuo dirba tolimųjų reisų vairuotoja, vilkiku išvažinėjusi visą Europą. Tą „vairuotojos geną“ turiu ir aš, man labai patinka vairuoti, palaikydama seseriai kompaniją išsilaikiau net vilkiko vairuotojos teises. Trys valandos už vairo autostrada iki Vilniaus – nepaprastas poilsis, malonumas. Nuotaiką pakėlė ir gydytojų išvados, kad Lukutės sveikata gera, auga ir vystosi pagal normas. Parvažiuodami net leidome sau trumpam užsukti į Kauną pas vyro brolį – jis nebuvo matęs mūsų mergyčių. Man buvo gera proga ramiai pamaitinti Lukutę“, – pasakoja Lina.

IMG_0399

Gretos Medelienės nuotr.

Penkios giminės kartos

Tą dieną, kai Lukutė su tėvais važiavo į Vilnių, likusiomis trimis mergytėmis rūpinosi močiutė. Ji puikiai susitvarkė, sakė: „Man čia nėra ką veikti su trimis“. Ir su keturiomis pasilieka, kai Linai reikia tvarkyti kokius reikalus. Ji sunkokai vaikšto, bet išsikėlusi iš lovyčių nuolatos supa mergytes ant rankų. Ir mergaitės ją pažįsta, pamačiusios šypsosi. Močiutė norėtų jas lankyti kasdien, kartais prisimena anūkytes ir apsiverkia – tada iš ilgesio įsijungia „Mamos žurnalo“ Facebooko puslapį ir žiūrinėja ketvertuko nuotraukas. Vadina jas „mano bitelėmis“–gal kad paimtos ant rankų mergytės susiriečia ir atkiša užpakaliukus? 62 metų močiutė moderni, turi Facebooko profilį. O prosenelė, kuriai dabar daugiau kaip 80 ir kuri taip pat kartais prižiūri keturias mergytes, jo neturi… Kaip ir proprosenelė, gyvenanti Tauragės rajone ir kuriai šiemet sueis 108 metai.

„Mano prosenelė Marija jau pora metų guli lovoje, išseko jos jėgos. Bet šiaip ji „atominė“ moteris – pagimdė 9 vaikus, Smetonos laikais tarnavo dvare, dirbdavo visokius senoviškus darbus, tokius kaip linų rovimas ir jų kūlimas. Per Antrąjį pasaulinį karą jau buvo ištekėjusi ir pagimdžiusi vaikų. Kai prosenelė šventė savo šimtąjį gimtadienį, aš negalėjau dalyvauti, nes su kita seserimi dirbome Ispanijoje. Bet vėliau, grįžusi į Lietuvą, mačiau vaizdo įrašą iš šventės, į kurią susirinko visa giminė, – prosenelė šoko, ir ne vieną šokį. Sunku patikėti, bet visą gyvenimą ji nebuvo buvusi ligoninėje, tik tada, kai gimdė. Pirmą kartą dėl savo pačios sveikatos į gydytojus kreipėsi būdama 102 metų. Bet ir tada, patikrinę širdį, gydytojai pasakė, kad širdis kaip aštuoniolikmetės. Ji gyvenime nėra gėrusi alkoholio ar surūkiusi cigaretės, – sako Lina. – Gaila, kad pastaruosius dvejus metus senolė jau labai nusilpusi, nebepažįsta žmonių. Liaudiška išmintis sako, kad giminėje gimęs kūdikis paprastai išsiveda seniausią šeimos narį. Laukdamasi savo mergyčių, labai bijojau, kad jos neišsivestų  1908 metais gimusios mamutės (taip ją vadiname). Kita vertus, tai būtų kažkaip simboliška – vieną stebuklą pakeičia kitas stebuklas. Bet kol kas mamutė dar gyva, ir atminimui liks mergyčių ir proprosenelės nuotraukos“

Kiek paaugo mergytės

Gretos Medelienės nuotr.

Gretos Medelienės nuotr.

Kartą per mėnesį ketvertuką apžiūri ir pasveria Tauragės gydytoja. Dabar Luka sveria…, Luknė…, Lėja…, o Milena… Jos labai pasunkėjo. Trečia pagal dydį Luknė prieš tris savaites nešiojo tuos drabužėlius, kurie jau dabar geri coliukei Lukai. Drabužėliai – geriausiais rodiklis, kad mergytės puikiai auga. „Aš kasdien jas matydama nepastebiu permainų, bet tie, kurie atvažiuoja po ilgesnio laiko, labai stebisi, kad jos taip paaugo“, – sako Lina.

Nors visoje Lietuvoje siautė gripas, ketvertukui pavyko išvengti ligų. Vyresnysis brolis Dovydas iš mokyklos parsinešė virusų. Bet jam buvo pasakyta neiti iš savo kambario, mama vaistinėje pripirko krūvą imunitetą stiprinančių vaistų, ir per keletą dienų peršalimo ligos praėjo.

Kai tėtis išėjo atostogų, dažniau pavyksta ištrūkti ir į lauką. Dažniausiai pasiskirsto, kad vieną kartą į lauką eina mama su dviem mergytėmis, kitą kartą – tėtis su kitomis dviem. „Dar nebuvome su visomis keturiomis iš karto išėję, kai bus gražesni orai, važiuosime visi. O dabar, pasiskirstę po dvi, išeiname porai valandų. Mes gyvename prie garsaus Taurų parko, čia labai gražu, puikiausios sąlygos pasivaikščiojimams. Nuo mūsų namo vos už 100 metrų kalniukas, o už jo – Jūros upės slėnis. Pavasarį ir vasarą čia pasakiškai gražu, pilnas parkas žmonių, čia vyksta ir Tauragės miesto šventės. Kartais pagalvoju, jei kas dabar siūlytų vėl gyventi mieste, aš atsisakyčiau. Išeini į lauką – jokio mašinų gaudesio, ramu, oras švarus. Ideali vieta auginti vaikus“, – pasakoja Lina.

Supermamytės gyvenimas

Augant mergytėms, mamos pareigos nepalengvėjo. Dabar jos daugiau būdrauja, nori būti kalbinamos, nori viską matyti. Pasisodinusi į vibracines kėdutes, Lina turi pusvalandžiuką buičiai. Paliktos vienos, mažylės iškart protestuoja.

Kartais maistą šeimai gamina tėvelis. Bet apie pietų miegą kartu su kūdikiais Lina kol kas negali nė svajoti. Didžiausia šeimos pramoga – savaitgalį visiems kartu pažiūrėti „X faktorių“. Mama, tėtis, Lukas ir Dovydas pasiima po vieną mergaitę, pasiguldo ant krūtinės ar šalia savęs ir stebi numylėtinių pasirodymus. Šeimoje nuomonės nesutampa – Lina telefonu balsuoja už Moniką, o jaunėlis Lukas – už Aleksą.

„Dar mano pramoga – rytinis kavos puodelis. Nepavyksta ramiai atsisėsti ir išgerti, bet pasiruošiu kavos ir gurkšnoju stačiomis, lakstydama nuo vienos lovytės prie kitos. Kaip pasakė viena bendradarbė, mūsų namuose „veiksmas vyksta“. Džiaugiuosi, kad turiu ir draugę, kuri užsuka kavos. Su ja susipažinome gulėdamos ligoninėje, abi ir vaikus pagimdėme kelių dienų skirtumu. Kai Indrė su Tomuku atvažiuoja į svečius, kartais net keletą kartų per savaitę, mes ne tik smagiai pakalbame, išgeriame kavos, bet ir kartu rūpinamės vaikais. Indrė man labai padeda, todėl tokia draugė visada laukiama“, – sako Lina.

Besirūpindama didele šeima, Lina kartais pamiršta save. Kol maitino krūtimi, jautė pareigą reguliariai ir sočiai pavalgyti. O nutraukusi maitinimą, pamiršta, kiek kartų per dieną jau valgė. Kartais tai būna du kartai, o kartais tik vienas… „Pavalgyti pamirštu, bet kavos nepamirštu niekada. Čia mano didysis malonumas“, – juokiasi pozityvioji Lina.

Ginta Liaugminienė

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


5 + = keturiolika

Kitos temos: