Visus metus Lėjos, Luknės, Lukos ir Milenos augimą fiksavo fotografė iš Tauragės Greta Medelienė. Šeimos archyvuose liks nuostabūs kadrai iš tų nelengvų, bet ir nepakartojamų pirmųjų metų.
O kas labiausiai įsiminė pačiai fotografei?
„Atsimenu, kai pirmą kartą atvažiavau į jų namus, pribloškė, kad tų kūdikių tiek daug, o mama su jais puikiausiai susitvarko. Mama Lina tikrai turi ne dvi akis…
Vieną vaiką rengia, kitam kažkaip nė nežiūrėdama paduoda čiulptuką, trečią vos bepravirkstantį iškart nuramina. Mūsų fotosesijos ir būdavo paprasčiausios, kai dalyvaudavo tik mama ir mergytės. Tada žinodavome, kad pagalbos iš niekur nebus, labai susikaupdavome ir padirbėdavome. Vadinu tai darbu, nes labai nelengva pagauti akimirką, kad visi keturi kūdikiai būtų atsisukę, nespurdėtų, kad mama atsipalaiduotų ir žiūrėtų į objektyvą. Tačiau Lina labai komunikabili ir dažnai fotosesijoms atsirasdavo pagalbininkų – sesuo, giminaitės, draugės su savo vaikais. Apie Liną nuolat buriasi žmonės.
Labai stengėsi mamytei padėti ir sūnūs, ypač jaunėlis Lukas. Matyti, kad šeimoje labai draugiški santykiai. Vienąkart į pagalbą atėjo močiutė. Po fotosesijos Lina jai pasakė: „Mamyte, valgyti išvirk tą, o mergytes užmigdyk tada…“ – ir apsisukusi ant aukštakulnių išbėgo tvarkyti reikalų. Tada pagalvojau: nuostabu, kad net turėdamas šešis vaikus gali retkarčiais pats pabūti vaiku, nes dar turi mamą. Nustebino ir Linos požiūris į išvaizdą. Dažnai mamytės, auginančios kūdikius, būna pavargusios, pamiršusios pačios save. O Liną visada rasdavau pasidažiusią, su aukštakulniais, šukuosena. Neįtikėtina! Ir taip atrodo šešių vaikų mama! Ji supermamytė.
Buvo įdomu stebėti, kaip mergytės auga. Kiekvieną mėnesį jos man atrodydavo labai pasikeitusios, nors mama sakydavo, kad per mėnesį ne kažin kas įvyko. Po kelių fotosesijų jos pradėjo atpažinti mane, pamačiusios šypsodavosi. Fotografuoti vaikus man pats mėgstamiausias darbas. Stebiu, kaip vaikas pamažu atsiskleidžia. Lėja ir Luknė nuotraukose beveik vienodos, sunku atskirti, kur kuri, o gyvos skiriasi temperamentu, drąsa.
Skaitytojų dėmesio labiausiai sulaukė fotosesija Taurų parke, kur Lina stumia du dvynukų vežimėlius. Vežimėliai užima visą kelią, tada iš tikrųjų suvoki, ką reiškia su keturiais vaikais susiruošti į lauką, tuos vežimėlius stumti. Ir šalia – kvatojanti ir graži mama.
Man pačiai šis projektas irgi davė daug naujų patirčių – išmokau dirbti su krūva modeliukų iš karto, buvo nuostabu fiksuoti pirmųjų metų šuolį, kai iš gulinčio kūdikėlio išauga tvirtas, savomis kojomis žengiantis žmogutis…
Fotosesijų princesės
Sesutės kiekvienoje fotosesijose puošdavosi vis kitokiais drabužėliais, kuriuos dovanojo parduotuvė „Mothercare“. Derinimas vykdavo nuotoliniu būdu – Lina pasakydavo, kiek tą mėnesį mergytės sveria, apgalvodavome fotosesijos tematiką, ir jau kitą dieną Lina pasiimdavo „Mothercare“ drabužėlius iš savitarnos terminalo Tauragėje. Paskutinės fotosesijos raudonosios suknytės buvo derinamos prie jau turimų galvos puošmenų.
Lina, fotografė ir, žinoma, mes, žurnalo leidėjos, dėkojame už nuostabius drabužėlius mažosioms princesėms.
