Rugsėjo 8-ąją gimusios Lėja, Luknė, Luka ir Milena Gedeikytės pradėjo antruosius metus. Apie gimtadienio šventę, pirmuosius žingsnelius ir pamėgtą rūgštynių sriubą pasakoja mama Lina Strangienė.
Gimtadienio šventė – fotostudijoje
Jau prieš mėnesį Lina pradėjo planuoti, kaip pažymės pirmąjį dukryčių gimtadienį. Apipirkinėjant prieš mokyklą sūnų Luką, Rietavo turguje į akis krito raudona suknelė.
Pagalvojo – jei dydis tiks, nusipirks fotosesijai, nes nori būti graži per mergaičių gimtadienį. Suknelė buvo kaip siūta Linai. Tada laisvesnę minutėlę ketvertuko mama vis įlįsdavo į interneto parduotuves, kurios prekiauja aksesuarais. Išsirinko prie raudonos suknelės derančius juodus rankų darbo auskarus. Aksesuarų gamintoja mamai atsiuntė auskarus, o mergytėms padovanojo galvajuostes nemokamai.
Taigi pirmojo gimtadienio tema tapo aiški: raudona. Prie raudonos ir baltos spalvų galvajuosčių mergytėms buvo priderintos raudonos „Mothercare“ suknytės, kuriomis iš anksto pasirūpino projektą remianti parduotuvė. Milenai reikia dydžiu didesnės suknytės, nes ji sveria apie 10 kilogramų, o likusioms trims tinka vienodos, nors Luknė ir Lėja sveria po 7 kilogramus, o Lukutė – beveik šešis.
Vykdama į fotosesiją, Lina pasikvietė pagalbos draugę (įrašykit vardą) … ir pusseserę Mildą, būsimą Lukutės krikšto mamą. Mildai buvo pasakyta: jei apsirengsi raudonai, irgi pateksi į kadrą. Taigi vienoje nuotraukoje matome dvi žavias blondines ir ketvertuką.
Fotosesija vyko pačią gimtadienio dieną. „Po fotosesijos sakiau, kad neprisimenu, ar šypsojausi bent viename kadre, nes ir fotografė, ir mes buvome net šlapios. Vos surežisuodavome kadrą, mergelės tarsi vabaliukai nuropodavo į skirtingas studijos šalis. Ten rado moliūgą – puolė jį krapštyti, domino ir lempos. Arba kai fotografė prisitaikydavo nufotografuoti, jos nežiūrėdavo į objektyvą, spurdėdavo, o vos tik Greta Medelienė pasidėdavo fotoaparatą, – pražysdavo šypsenomis.
Fotosesija su metinukėmis labai labai sunkus darbas, viską atperka tik rezultatas“, – sako Lina.
Dovanų lietus
Prieš gimtadienį ketvertukas sulaukė nemažai svečių – atvažiavo rajono laikraščio komanda, miesto tarybos nariai ir meras. „Tauragės meras paragino nesigėdyti kreiptis pagalbos, kai jos reikės. Meras padovanojo čekį į vaikiškų prekių parduotuvę. Nužiūrėjau, kad ten parduodamos ir vaikiškos užuolaidos. Kol kas mergaičių kambaryje turime tik žaliuzes, tad užuolaidų labai reikėtų. Jau išsirinkau ir ketinu pirkti audinį su princesėmis. Manau, iki kokių dešimties metų tikrai neatsibos, o paskui žiūrėsime“, – pasakoja Lina.
Paklausta apie artimųjų dovanas, Lina sako, kad šiais laikais populiariausi vokeliai.
Už juos mama pati galės išsirinkti, ko labiausiai reikia. „Tikrai nepirkinėju nebūtinų daiktų. Prieš rugsėjo pirmąją važiavome į Klaipėdos „Akropolį“ apipirkti vyresniojo Dovydo (baisiuosi kainomis, nes abiejų berniukų apipirkimas mokyklai man kainavo apie 500 eurų). Vyresnysis nori vardinių kedų, geresnių džinsų, turgaus prekės netinka, tad atsižvelgiu į jo norus. O štai mergytėms Klaipėdoje daiktų pirkau minimaliai – porą pakabinamų žaisliukų ir puoduką, nes po truputį pradėsiu atpratinti nuo sauskelnių“, – sako Lina.
Broliukai Lukas ir Dovydas tą dieną sesutėms prisakė gražių linkėjimų ir visas išbučiavo. Rugsėjo 8-ąją skambino daug giminaičių ir pažįstamų iš Lietuvos ir užsienio. Savo ruožtu norime padėkoti visiems „Mamos žurnalo“ „Facebooko“ draugams, kurie rašė komentarus ir sveikino šeimą. Žinutę apie ketvertuko gimtadienį pamatė daugiau kaip 188 000 žmonių.
Tą dieną sesutės pūtė vieną žvakutę ant specialiai užsakyto torto su keturiais miegančiais angelėliais.
Svajonėse jau kuriamas ir krikštynų scenarijus
„Šį mėnesį teko apsilankyti pas Tauragės kleboną ir suderinti būsimųjų krikštynų datą. Suplanavome grandiozines krikštynas pirmąją Kalėdų dieną. Tas laikas patogus visiems užsienyje dirbantiems mano giminaičiams.
Kartu atšvęsime ir Kalėdas, ir ketverias krikštynas. Jau turiu tris krikšto mamas, liko nuspręsti dėl vienos.
Pagrindinis mano kriterijus, renkantis krikšto mamą, – kad būtų geras žmogus. Mano artimos draugės ir giminaitės labai skirtingos, bet visos yra labai geros širdies. Juk sakoma, jei krikštiji mergaitę, reikia jai išrinkti tokią krikšto mamą, į kurią ji galėtų lygiuotis. Krikštijant berniuką, labai svarbu jo krikšto tėvas. Kai kurios mergytės krikšto mamas turėjo dar negimusios. Pusseserė Milda sakė, kad ji norėtų pakrikštyti pačią mažiausią – Lukutę. Jos sesuo Indrė išsirinko „tą, kur atskira“ – Mileną.
Jos jau pilve buvo pasidalintos. O Lėjos krikšto mama taps mano sesuo, Lėja net panaši į mano seserį, tokia didžiaakė. Tik Luknytės kūmos kol kas dar ieškome“, – sako Lina.
Ką jau moka ketvertukas
Rugsėjo pabaigoje trys didžiosios jau turėjo po 6 išdygusius dantukus, o Lukutei šiuo metu kalasi du viršuje. Du apatinius ji jau turi. Tačiau kai kas nors iš namiškių nori pirštu patikrinti tuos dantukus, jos neleidžia – iš vyresniojo brolio išmoko purkšti ir spjaudytis, tai visos tą ir daro. Dantų dygimo skausmai šį mėnesį praėjo, mergaitės sveikos ir labai valgios. Pastarųjų dienų „topas“ – rūgštynių sriuba, kurios suvalgo ne po vieną lėkštę. „Kartą jas pamaitinusi, įsipyliau sriubos sau, bet pavalgyti negalėjau, – tuoj mergaitės priropojo, kibosi į koją ir prašė dar. Taip suvalgė vieną mano lėkštę, įsipyliau dar kartą – ir antrą…
Jau bijojau, kad tik nesusirgtų nuo tų rūgštynių, bet viskas buvo gerai“, – juokiasi mama. – Dabar daug gėrybių iš daržo. Joms kepu cukinijų ir morkų blynelius, gaminu cukinijų troškinius. Mano mergaitės labai mėgsta mėsą – prašo lašinių gabaliuko ar dešros, net dreba.
Produktus pradėjau pirkti atsakingiau. Anksčiau, kai pirkdavau sūnums, pakakdavo, kad ant dešrelių pakuotės būtų parašyta „aukščiausia rūšis“. O dabar skaitau ir sudėtį, nes ir toje aukščiausioje rūšyje skiriasi maisto priedų E kiekis. Mergaitės nebenori košių ar trinto maisto, todėl duodu nuo mūsų stalo.
„Tikras“ maistas, kurį gali pakramtyti, joms skaniausias. Vakar paragavo žaliųjų alyvuogių, maniau, apsiverksiu iš juoko. Lėja – tikra gurmanė, vieną pakramtė, akys tik išsprogo, tada antrą, trečią į burną, prisikišo už žandų kaip žiurkėnukas. Tik Milena iš pradžių pasivaipė, o visos likusios bematant ištuštino alyvuogių lėkštutę, kurią buvau joms padėjusi ant grindų.“
Konsultacijoms į Vilnių dabar važiuoja vien Lukutė, nes, nors jos svoris auga neblogai, turint omeny, kad ji gimė sverdama tik 1 kilogramą, motorinė raida vėluoja. Lukutei skirta daug masažų ir kineziterapijos procedūrų, kad raumenukai stiprėtų. O „pirmūnė“ Milena jau bando vaikščioti, nesikibdama į ranką.
Taurų parkas – pašonėje
Sesutės Gedeikytės gyvena visai šalia Taurų nuotykių parko – jis matyri pro namų langus. Tai vienas įdomiausių parkų Lietuvoje su pramogomis ir vaikams, ir suaugusiesiems. Galima karstytis, čiuožti su specialiomis padangomis, šokinėti ant batutų. Savaitgaliais ten atvažiuoja ne vienas ekskursijų autobusas. Lina sako, jog kartais ji pati ištrūksta pasivaikščioti po parko teritoriją, nes ten labai gražu.
O Lukas nuolat taupo pinigėlius, kad galėtų nusipirkti bilietą į ekstremalius atrakcionus. „Neįsivaizduoju, kiek reikės pinigėlių, kai mergytės paaugs ir visos prašys eiti į Nuotykių parką. Kol kas pramogaujame savo kieme arba močiutės sode“, – sako Lina Strangienė.
Ginta Liaugminienė
„Mamos žurnalas“
Na ir fainos mergaites, tikrai keturgubas dziaugsmas, gal ir nelengva bus uzaugint, bus vargelio, bet tai tikru tikriausia laime! 🙂 nuostabu!