Melisa Matuzonytė gimė 2003 metų spalio 14 dieną, ji – jaunos šeimos pirmagimė. Melisos mama – 23 metų Vasarė – studijuoja Vilniaus Gedimino technikos universitete verslo vadybą. Melisos tėtis – 26 metų Nerijus – dirba vadybininku.
Apie penktąjį mėnesį – mama Vasarė
4,5 mėn. dukrelė svėrė 7,8 kg, ūgis – 67,5 cm. Nuo gimimo paaugo 4,4 kg ir 15,5 cm. Regis, skaičiai nedideli, bet Melisa tiesiog akyse padvigubėjo ir iš gailestį keliančio kūdikėlio tapo savo nuomonę turinčia energinga mergyte.
Pakartotini skiepai
4,5 mėnesių reikėjo pakartoti trečio mėnesio skiepą (kokliušas, stabligė, difterija, poliomielitas ir Hib). Praėjusį kartą rašiau, kad rinkomės mokamus skiepus, vėl teko pakratyti piniginę – pirkome tokią pačią „gerąją“ vakciną. Kadangi pirmąjį kartą Melisėlė po dūrio rėkė nesavu balsu, pasikviečiau į talką vyrą ir važiavome pas gydytoją visa šeima. Kaip tyčia, dukrelė nė nesureagavo į skiepų procedūrą, meiliai šypsojosi gydytojai ir ją kalbino. Gydytoja ir sesutė, matyt skaičiusios „Mamos žurnalą“, vadino Melisą gražuole ir modeliu.
Nepriklausomybės dieną susirgo
Melisėlė, bešvęsdama šventes (vasario 16, mamos gimtadienį ir tarptautinę moters dieną) susirgo. Pabudo vargšiukė vieną rytą kosėdama ir čiaudėdama. Tuoj pat paskambinau pediatrei, pasikonsultavau ir griebiausi malšinti ligą: girdžiau sirupą nuo kosulio (kokį patarė gydytoja), ploviau nosį ir lašinau vaistukus, tryniau nugarytę ir krūtinę tepaliuku… Niekas nepadėjo – Melisėlė blogai jautėsi, laikėsi temperatūra, dingo apetitas, vakarais kankindavosi, nes užmigti su užsikimšusia nosimi pavykdavo tik 4-5 kartą užsnūdus. Liga tęsėsi savaitę, visi buvome įkalinti namuose.
Ramus vaikas
Penktąjį mėnesį Melisėlė niekur nekeliavo, tik pati priiminėjo svečius. Planuodama švęsti gimimo dieną (vasario 27-ąją man sukako 23 metai) labai nerimavau, kaip mažoji elgsis esant triukšmui ir sutrikus miego ritmui. Pasirodo, be reikalo jaudinausi, nes mažoji pavalgiusi 22 val. vakarienę saldžiai užmigo ir nepabudo nei nuo dainų, nei nuo trankios muzikos, nei nuo cypiančių po langais fejerverkų. Po to visi svečiai kraipė galvas – kokia rami mergaitė! Melisos ramybė per mano gimtadienį man buvo didžiausia jos dovana.
Dar porą kartų Melisėlė gavo „ramaus vaiko“ komplimentą, kai į svečius užsuko 4 ir 6 mėnesių kūdikius auginančios moterys.
Jos kraipė galvas ir negalėjo patikėti mergaitės ramumu. Mat mėgstamiausias Melisos užsiėmimas – kaip namų valdovei su skeptru rankoje (turi tokį žaisliuką) oriai pūpsoti pusiau sėdomis vežimėlyje ir stebėti aplinką. Neduok Dieve, visi dingtų iš jos regėjimo lauko – tada „rami mergaitė” tampa mažu velniuku.
Valgis
Nuo 4,5 mėnesio nutariau pažiūrėti, kaip mažylė reaguoja į tirštą maistą, ar jaučia skonį. Išviriau bulvytę, sutryniau ir, sumaišiusi su mišinėliu, daviau paragauti degustatorei. Viskas baigėsi šleikštulio išraiška jos veide. Tas pat kartojosi ir kitas dvi dienas, nes atkakliai norėjau ją įtikinti, kad virta bulvė – skanu. Po to pabandžiau duoti virtos trintos morkos, po kelių dienų nesėkmių sumaišiau bulvę ir morką – rezultatas toks pat – šleikštulys ir spjovimas lauk. Nutariau nebekankinti jos eksperimentais, juk ir man neskanu virta morka.
Po savaitės pamėginau duoti gremžto obuolio – skonis, matyt, labiau patiko nei morkos, nes suvalgė porą šaukštelių pasičepsėdama.
Valgymo režimas toks pat, kaip ir 4 mėnesį: 5 kartai per parą, apytikriai 7, 11, 3, 19 ir 22 valandomis.
Baimės
Netikėtai išaiškėjo, ko mūsų dukrelė bijo. Kartą vyras įsijungė elektrinį pjūkliuką, norėjo iš poliruotos lentos išpjauti kiaulės formos lentelę maistui pjaustyti. Vos išgirdusi neįprastą garsą Melisa patempė lūpą ir pradėjo verkti. Liepiau tučtuojau išjungti blogąjį aparatą. Šio garso fobija pasitvirtino praėjus vos kelioms dienoms, nes atėjo meistrai keisti durų ir, žinoma, neilgai trukus įsijungė grąžtą. Vos išgirdusi baisų garsą mažylė paleido dūdas.
Nežinia dėl ko, bet mano vaikas bijo ir tamsos. Ne kartą nešant tamsiu koridoriumi pradėdavo verkti. Labai norėčiau, kad pediatras pakomentuotų tokias baimes. Kodėl vaikas bijo? Juk jokių neigiamų asociacijų ar baisių istorijų jis nėra girdėjęs.
Pavasaris
Vos pajutusi pavasarį mažylę dažniau vežu į lauką. Sunkiausia iš trečio aukšto nudardėti su vežimu vienoje rankoje ir vaiku – kitoje. Dar sunkiau – partempti vežimą po pasivaikščiojimų. Pastebėjau, kad Melisa nelabai mėgsta lauką. Visą laiką, kol vaikštome, žiūri susiraukusi, jei nestumi vežimėlio – pradeda spurdėti ir zirzti. Kartais prisėdu prie interneto ir „pasikalbu” su kitomis mamomis. Ne viena pasakojo, kad ir jos kūdikis nemėgsta būti lauke. Pavyzdžiui, vienos būna ramus tik tol, kol mama garsiai kalba. Taip ir keliauja porelė: vienas guli ir klauso, o kita garsiai bet ką šneka.
Jauki visų draugė
Melisa apsupta žmonių, nes mus dažnai aplanko dvi mano seserys su šeimomis, kelios draugės, vyro brolis su drauge. Visi nori melisą panešioti, pajuokinti. O ta, kvailiukė, taip nuoširdžiai kikena, šypsosi, lyg būtų visų geriausia draugė. Tas etapas, manau, ilgai nesitęs. Greit Melisa atisirinks, kur artimieji, o kur tik meistrai, užsukę pataisyti spynos.
Ko tėvai klausia penktąjį mėnesį
Dažniausi penktojo mėnesio klausimai – apie primaitinimą. Atsako vaikų gastroenterologė Jovilė Vingraitė.
Ar duoti 5 mėn. kūdikiui banano, skusto obuolio?
Žalių daržovių, vaisių, uogų tyrių ir sulčių duokite, kai kūdikiui sukanka 6,5 mėn. Lietuvoje užaugę obuoliai gerokai vertingesni už bananus. Nuo skusto šaukšteliu obuolio viduriai neužkietėja.
Nors Jūs rašote, kad vaikui mamos pieno pakanka iki 6 mėn., mano pediatrė pasakė, kad turėsiu primaitinti nuo 4 mėn., nes kūdikiui trūksta mikroelementų?
Jūsų asmeninis reikalas tikėti tais patarimais, kurie Jums patinka. PSO duomenimis, daugumai kūdikių skysčių ir visų maisto medžiagų poreikius iki 6 mėn. patenkina jų motinos pienas. Todėl jokių skysčių ir jokio papildomo maisto nereikia duoti.
Motinos pienas – idealus maistas jos kūdikiui. Kai netrūksta pieno (o tai parodo geras, atitinkantis normas svorio ir ūgio augimas), kūdikis yra sveikas, jį anksčiau nei nuo 6 mėnesių pradėti primaitinti nereikia. Tik tuomet, kai kūdikis nepasisotina, nepriauga svorio, reikėtų papildomo maisto.
Ruošdama mišinį. virintą vandenį pašildau mikrobangėje. Ar tai nepakenks vaiko skrandžiui?
Mikrobangėje galima pašildyti tik virintą vandenį. Jokių patiekalų kūdikiui neruoškite ir nešildykite mikrobangų krosnelėje.
Ar galima 5 mėn. kūdikiui košę maišyti su parduotuvėje pirktu pienu?
Kol kūdikiui nesukako 9 mėn., košes gaminkite su motinos pienu arba adaptuotu mišiniu. Kai kūdikiui sukanka 9 mėn., košes galite gaminti su virintu karvės pienu (ne daugiau 150 ml per parą).
5 mėn. sūnus per 2 savaites priaugo tik 100 g. Maitinu pati kas 2-3 val. Kuo geriau primaitinti: adaptuotu mišiniu ar daržovių tyre?
Kūdikį žindykite tada, kai jis nori ir tiek laiko, kiek jis nori. Kiekvieną kartą leiskite visiškai ištuštinti vieną krūtį, o jei jos nepakanka – ir kitą. 5 mėn. kūdikiui, jei iš tikrųjų motinos pienas pradeda nebepatenkinti jo poreikių, po žindymo duokite adaptuoto mišinio. Adaptuoto mišinio irgi duokite tiek, kiek kūdikis nori. Tik tuomet, kai adaptuotas mišinys netenkina kūdikio poreikių (neauga svoris), jam duokite daržovių tyrės.
Kokių medžiagų trūksta 5 mėn. vaikui, jei jis valgo popierių, kartoną?
Viską, kas pakliūva po ranka, kūdikiai mėgsta kišti į burną, nes taip tiria aplinką. Tai dar nereiškia, kad tuos daiktus kūdikis tikrai nori valgyti. Kad neatsitiktų nelaimė, iš kūdikio aplinkos pašalinkite visus daiktus, kurių skersmuo yra mažesnis nei 4 cm, lengvai plėšomus daiktus (popierių, kartoną, plastmasinius maišiukus, lengvai plyštančią medžiagą, aplūžusius žaislus).
Kūdikis, kuriam iki šiol užteko mamos pieno, dabar priverstas ragauti ir mišinuko. Bet nuo jo žiaukčioja, sukasi. Ką duoti vietoj mišinio?
Ne kiekvienas mišinukas kiekvienam kūdikiui patinka. Pabandykite duoti kitą mišinuką. Lietuvoje mišinukų pasirinkimas didelis. Iš anksto nuspręsti, kad būtent šitas mišinukas tiks konkrečiam kūdikiui, dažnai neįmanoma. Visi Lietuvoje registruoti adaptuoti mišiniai yra kokybiški, labai nedaug skiriasi jų skonis, todėl vienas kūdikis noriau valgo vieną iš jų, kitas – kitą. Namuose pagamintų karvės pieno mišinių ar gryno karvės ar ožkos pieno kūdikiams iki vienerių metų neduokite.
Kiek papildomų skysčių per parą turi išgerti 5 mėn. kūdikis, maitinamas adaptuotais mišiniais?
Kai adaptuoti mišiniai teisingai atskiedžiami, 5 mėn. kūdikiui per parą paprastai nereikia duoti jokių skysčių. Mišinio atskiedimą gamintojai apskaičiavę taip, kad jais maitinamas kūdikis gautų pakankamai skysčių. Mišinį gaminkite prieš pat jo vartojimą ir tik taip, kaip nurodyta gamintojo instrukcijoje. Jei mišinį gaminsite nesilaikydami gamintojo instrukcijos, pakenksite kūdikiui.
5 mėn. kūdikis kelias dienas beveik visai nevalgo. Ar gali nevalgyti, nes dygsta dantys?
Dygstant dantims gali sumažėti apetitas, nes paburkusias dantenas skauda ir niežti. Jei apetitas sutriko, dėl to, kad „dygsta dantys“ – jis būna trumpalaikis. Kai kūdikiui dingsta apetitas, dažniau pasiūlykite krūtį – tegul jis valgo dažniau ir po truputį.
Ar galima 5 mėn. vaikui duoti natūralaus jogurto be cukraus?
Kūdikiams natūralaus jogurto (be uogų, vaisių ir kitų priedų) pradėkite duoti, kai sukanka 10-12 mėn. Jokių jogurtų nesaldinkite nei cukrumi, nei medumi. Geresnis tas jogurtas, kuris pagamintas su žarnynui naudingomis bakterijomis, pvz., bifido bakterijomis.
Teko skaityti, kad nuo 6 mėn. kūdikio nereikia maitinti naktį?
Matyt Jums į rankas pakliuvo pasenusi literatūra. PSO mitybos ekspertai rekomenduoja kūdikį žindyti, kada jis nori (t.y. nepriklausomai nuo paros laiko), tiek kartų, kiek nori ir tiek laiko leisti išbūti prie krūties, kiek nori.
Ką moka 5 mėnesių kūdikis
Konsultuoja vaikų neurologė Aušra Vosylienė
Paguldytas ant pilvo kūdikis jau nebenori statiškai gulėti pakėlęs galvą. Jam rūpi išbandyti daugiau judėjimo malonumų, juo labiau kad raumenys jau gerokai tvirtesni nei prieš mėnesį. Ypač sutvirtėję kojų tiesiamieji ir nugaros raumenukai, todėl ant pilvo paguldytas vaikutis jau kelia ne tik galvą, bet ir abi rankas iš karto, krūtinės ląstą, tempia kojas.
Pečius jis atlošia, rankas sulenkia per alkūnes, o plaštakas ištiesia. Nuo energingų judesių kūnelis siūbuoja, o vaiko judesiai panašūs į plaukiko.
Kai kurie 5 mėnesių kūdikiai įsigudrina persiversti nuo pilvo ant nugaros. Paguldytas ant pilvo vaikutis kurį laiką nebesisupa ant pilvo, o pasiremia viena ranka. Dėl šio staigaus atsirėmimo vaikutis praranda pusiausvyrą (ypač jei kas iš šono šnekina) ir palyginti sunki galva „nusitempia” paskui save visą kūnelį. Staiga kūdikis persiverčia ant nugaros, tiesiog apvirsta. Tai nevalingas, pačiam kūdikiui nuostabus pasiekimas. Sąmoningai apsiversti nuo pilvo ant nugaros vaikutis išmoks vėliau.
5 mėnesių kūdikiui horizontali gulimoji padėtis patinka vis mažiau arba visai nebepatinka. Būti sėdimoje padėtyje jam šventė, todėl įsikibęs į rankas ir sodinamas vaikutis iš visų jėgų stengiasi riestis pats. Sodinamas jis galvą lenkia į priekį, smakrą remia prie krūtinės. Vaikas įtempia pilvo ir dubens raumenukus, todėl susiriečia ir klubai – šlaunys beveik liečia pilvą. Sulinksta ir keliai.
Jei prieš mėnesį pastatytas kūdikis atsiremdavo tik pirštų galais, dabar kartais jau atsistoja visa pėda. Laikykite mažiuką už pažastų ir leiskite kojytėms laisvai perimti viso kūno svorį. Nesistebėkite, kad stovinčio vaikučio klubai ir keliukai dar kiek sulinkę – taip bus dar ilgokai.
Ir anksčiau virš lovytės pakabinti žaisliukai trankiai suskambėdavo. Tik tuomet kūdikis juos paliesdavo netyčia, spurdėdamas. Dabar jis atidžiai stebi žaisliukus ir sąmoningu tiksliu judesiu tiesia rankutes jų link. Pamatęs gražų daikčiuką kūdikis spurda, tiesia į jį rankas ir paliečia. Kol kas dar nemoka sučiupti, tai įvyks po mėnesio.
Kūdikio klausa jau puikiai išlavėjusi. Pasislėpkite ir tyloje glamžykite laikraštį. Vaikutis akimis ieškos garso šaltinio ir jį suras.
Kūdikio dėmesį patraukia viskas, kas juda, skleidžia garsą ar šviesą. Jei per kambarį perbėgs katė, mažiukas tikrai susidomės.
Maži judantys objektai, pavyzdžiui, paukštis ar didelė musė, gali sudominti kūdikį net kelioms minutėms – vaikas objektą sekios akimis. Spalvos ir judėjimas kūdikį masina. Štai kodėl tokio amžiaus vaikai jau tampa prisiekusiais televizijos gerbėjais. Išjunkite pagaliau tą televizorių.
Mažylis turi savo „juoko kauliuką”, kurį pajudinus iškart pradeda kvatoti. Vienas krykščia kilnojamas, kitas – kai jam bučiuoja kakliuką ar kutena. Penkių mėnesių kūdikis kuo puikiausiai skiria intonacijas, mimikas. Jei mama kalba griežtai ir nutaiso piktą veidą, vaikas vargu ar šypsosis – jo veide atsispindės nuostaba, sutrikimas, o gal net baimė. O kai mama nusijuokia ir iš džiaugsmo pakelia antakius, kūdikio laimė veržias per kraštus.
Kai kurie kūdikiai penktą mėnesį neišmoksta naujų „žodžių” – „kalba” taip pat, kaip ir ketvirtą mėnesį. Tačiau yra ir tikrų čiauškalių, kurie burzgia, pučia, šnypščia, gagena, stena, girgžda (tęskite patys).
Šis tas svarbaus apie penktąjį mėnesį
Paprastai 5 mėnesių kūdikiai jau paragauja pirmo „tikro” maisto. Žinoma, jei mamos pieno pakanka, jis kūdikio poreikius visiškai patenkina iki 6 mėnesių. Nuo kelių mėnesių pradėti primaitinti (5 ar 6) gali pasakyti tik vaiką stebintis pediatras, nes jis mato, kaip auga vaikučio svoris, kokia jo sveikata, kaip jis vystosi, ar nėra požymių, kad trūktų kokių nors medžiagų.
Nuo penktojo mėnesio vaikutį į lauką galima vežti sportiniu vežimėliu. Tai tarsi naujas pasaulio atsivėrimas, besimainanti panorama iš visų pusių.
Augimo tempai pamažu lėtėja. Penktą gyvenimo mėnesį vaikutis paauga apie 2,5 cm ir pasunkėja apie 600-700 g. Kuo kūdikis vyresnis, tuo svorio jis priauga mažiau. Apytikriai sakoma, kad kūdikis, kai jam sukanka 5 mėn. padvigubina, o 11 mėn. – patrigubina gimimo svorį. Jei gimė 3200 g, tai 5 mėn. turi sverti 6400 g, o 11 mėn. – 9600 g. Nėra taisyklės be išimties: daug mažylių gimimo svorį padvigubina jau būdami 4 mėnesių. Berniukai auga greičiau nei mergaitės. Tai irgi norma. Pastebėta, kad tie kūdikiai, kurie labai sparčiai augo pirmąjį gyvenimo pusmetį, antrąjį auga lėčiau.
Paros maisto kiekis dabar turėtų sudaryti 1/7 kūdikio svorio – vidutiniškai 900-1000 ml.
Penktą gyvenimo mėnesį kūdikis valgo 5 kartus per parą. Tačiau griežtų normų nėra – vieni valgo 6 ar net 7 kartus, o kiti – tik 4.
Kai kūdikiui sukanka 4,5 mėnesio, reikia paskiepyti nuo kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito ir Hib infekcijos.
Nors sakoma, kad pirmasis dantukas prasikala 6 mėnesių, tai gali atsitikti gerokai anksčiau. Pirmiausia prasikala 2 apatiniai kandžiai.
5 mėnesių kūdikis naktį išmiega apie 11 valandų, o dieną – 3 kartus po 1-1,5 valandos. Miego „kalendorius” nėra labai griežtas, yra kūdikių, kurie prabunda 5 ryto.
Mamos prašymu – apie kūdikių baimes
Komentuoja šeimos psichologė Erika Kern
Net ir mažiausias kūdikis gali išsigąsti vien dėl to, kad emocijų prigimtis nėra išmokimas. Baimė, nerimas ir kitos reakcijos į pavojų yra emocijos, kurių prigimtis užkoduota genetinėje informacijoje, kurią kartos perduoda kartoms. Tai akivaizdu ir todėl, kad šias emocijas išgyvena visa gyvoji gamta. Vos gimę gyvūnėliai irgi jau pažįsta baimės jausmus. Baimė reikalinga kaip žmogaus savisauga, nes ji nukreipta į pavojus.
Sunku būtų pasakyti, ką mąsto išsigandęs kūdikis, mes tik matome, kaip jis elgiasi. Baime arba išgąsčiu jis reaguoja į tokias situacijas, kurios stipriai skiriasi nuo įprastinės aplinkos: labai stiprus garsas, labai staigūs judesiai, labai ryški šviesa, tai, kas gali sukelti skausmą tiesiogine ar perkeltine prasme. Matyt genetinėje informacijoje užkoduota tai, kad labai stipriai besiskiriančios nuo įprastinių situacijos gali būti pavojingos.
Aišku, kad dauguma kūdikių nebijo aukščio, nes vaikas dar negali įvertinti perspektyvos ir suprasti, ką reiškia aukščio pasikeitimai. Buvo atlikti tyrimai su kelių mėnesių kūdikiais (ropojančiais). Jiems buvo sukurtas imituotas „skardis”, tačiau visas paviršius uždengtas permatomu dangčiu, kaip stogu, o mažyliams tai buvo kaip grindys. Kūdikiai ramiai ropojo virš didelės įdubos nejusdami jokios aukščio baimės.
Be abejo, kūdikiai nebijo gydytojų ar mušimo. Tokių dalykų bijoti jie pradeda tik po skaudžių išgyvenimų, o tai – jau tiesioginis išmokimas. Beje, gydytojų baimė susijusi ne tik su skausmu, bet ir su suaugusiųjų emocijomis. Kuo labiau mes jaudinamės, kad vaikas gali bijoti gydytojų, perdėtai jautriai reaguojame į kiekvieną vaiko krustelėjimą, tuo labiau didiname gydytojų baimę. Tėvų reakcijos ir emocijos – kelrodis mažam vaikui, o ypač kūdikiui. Labai anksti vaikas išmoksta vieną taisyklę: tėvai turi daugiau patirties ir geriau supranta, kas yra pavojinga, o kas – ne. Tad vaikai pasitelkia savo intuiciją ir stengiasi suprasti, kaip jaučiasi tėvai, o pagal tai jau matuoja, ar reikia bijoti, ar ne.
„Mamos žurnalas“
