Ketvirtasis mėnuo. Gerardas-2006

Gerardas

Gerardas

Redakcijos kūdikiui Gerardui Caporkiui jau keturi mėnesiai. Berniukas gimė 2006 metų sausio 24 dieną. Gerardo mama – 29 metų būsimoji gydytoja Jūratė, tėvelis Žilvinas – 31 metų statybos inžinierius. Gerardas – pirmais poros vaikas.

Vingio parko mamų komuna

Pokalbiui susitikome Vingio parke – čia Jūratė dažnai atvažiuoja su Gerardu (gyvena netoliese, stumdama vežimėlį neskubiu žingsniu iki Vingio parko ateina per 20 minučių). Vingio parke pamatėme visą būrį mamų su vežimėliais – jaukiai besišnekučiuodamos jos trumpina „buvimo lauke“ valandas. Jūratė susirado mamų, kurios augina vienodo amžiaus kūdikius, tad pokalbiai pirmiausia ir prasideda nuo pagrindinių herojų – kaip miegojo, kiek suvalgė, o svarbiausia – kiek priaugo. Taigi – 4 mėnesių Gerardas sveria … kilogramus ir yra … cm ūgio – per mėnesį priaugo …. gramus ir ištįso 4 centimetrus.

Naujas šeimos narys – močiutė

Jau kelios savaitės su jauna šeima gyvena Gerardo močiutė Viktorija – Žilvino mama. Moteris pirmadienį atvažiuoja iš savo namų Pravieniškėse, o penktadienį išvažiuoja. Močiutės pagalba – neįkainojama šeimai, nes Jūratė kaip tik šiuo metu privalo užbaigti internatūros studijų ciklus. Dėl studijų (kurios, beje, vyksta Ukmergėje), visiškai pasikeitė šeimos gyvenimo ritmas. 4.30 ar 5 ryto pamaitinusi Gerardą mama sėda už vairo ir lekia į Ukmergę, kur jau 7 valandą prasideda mokslai. Grįžta apie 15-16 valandą. Per tą laiką Gerardą prižiūri močiutė. Emocijų, kurios užplūsta išsiskyrus su sūneliu, Jūratė negali net apsakyti. Pirmą dieną vos užvėrusi namų duris jau norėjo skambinti – kaip? Ištvėrė neskambinusi 2 valandas, kurios virto amžinybe. Kai grįžta, gaila laiko net batams nusiauti, norisi tuoj lėkti prie sūnelio. Ima ant rankų nepaisydama – miega Gerardas ar nemiega. Labiausiai Jūratei širdį suspaudė, kad antrą dieną grįžusi iš Ukmergės ir paėmusi sūnų ant rankų, pamatė, kaip jis timpčioja lūpą. „Galvoju, viskas, nebepažįsta manęs, jau močiutė jam atrodo mama“, – pasakoja Jūratė.

Internatūra baigsis kaip ir mokslo metai – birželio pradžioje, o nuo rudens prasidės rezidentūra. Jūratė nenori išduoti, į kokią specializaciją stos, nes bijo, kad nubaidys sėkmę.

Naujas, daug aktyvesnis gyvenimo ritmas sutirpdė visus likusius po gimdymo Jūratės kilogramus. Šį mėnesį moteris grįžo prie mergautinio savo svorio.

Naujiena – buteliukas

Šį mėnesį Gerardas išmoko valgyti iš buteliuko. Pirmoji treniruotė įvyko, kai Gerardas miegojo. Mama vietoje krūties padavė buteliuką ir berniukas nieko nenutuokdamas ištraukė savo normą. Nors gydytojai sako, kad pradėjus maitinti iš buteliuko kūdikis nebenori imti krūties, Gerardui taip neatsitiko, jis godžiai griebia krūtį. Pasak Jūratės, Gerardas valgo kaip laikrodis kas 3 valandas, išalksta žvėriškai, pakelia baisų aliarmą, todėl jam vienodai rodo, ar krūtis, ar buteliukas, svarbu, kad pienas.

Sukauptos pieno atsargos

Jūratė seniai žinojo, kad ateis diena, kai reikės palikti Gerardą kelioms valandoms. Dėl to po truputį kaupė pieno atsargas – pamaitinusi sūnelį likutį nusitraukdavo į specialius „Avent“ buteliukus ir užšaldydavo šaldiklyje. Dabar šias atsargas atšildo močiutė, kai reikia pamaitinti anūkėlį. O Jūratė rezervuaro trūkumus stengiasi vėl atstatyti. Kadangi užšaldytą pieną galima laikyti 3 mėnesius, Jūratė pirmiausia atšildė anksčiausiai, dar vasario mėnesį nutrauktą pieną. Deja, įvyko nesėkmė – ankstyvas pirmojo mėnesio pienas gerokai riebesnis už dabartinį, todėl Gerardas pajuto skirtumą ir pieną spjovė.

Teko „senąjį“ išpilti ir atšildyti vėliau užšaldytą pieną, kurio skonis nebesiskyrė nuo dabartinio.

Pagaliau visi galėjo sužinoti, kiek Gerardas valgo (juk nesužinosi kiekio, kai traukia iš krūties). Berniukas pasirodė esąs valgus – vienu kartu ištraukia ne mažiau 130 ml, o dažnai net ir 170 ml mamos pieno.

Jūratė tikisi, kad iki primaitinimo starto (6 mėnesių) pieno pakaks, bet vis dėl to apsidrausdama nusipirko pirmąjį pakelį mišinio. Rinkosi tokį, kuris pagamintas su prebiotinėmis kultūromis, kad tiktų virškinimo bėdų turėjusiam Gerardui.

Išmoko miegoti lovytėje

Kaip vieną iš didžiausių mėnesio laimėjimų Jūratė paminėjo tai, kad Gerardas „jau tris naktis išmiegojo savo lovytėje“. Iki šiol vaikutis miegojo tėvų lovoje, į tarpą įstatytame lopšelyje.

Užmigdyti Gerardą lovytėje pavyksta pasitelkus lopšinių repertuarą, įjungus žaisliuką-mėnuliuką, kuris šviečia. Pirmosios lopšinės Gerardą tik išbudino – jis pamanė, kad tėvai su juo trokšta bendrauti, todėl atsakė tuo pačiu: juokėsi, gugavo. Naktis po nakties berniukui paaiškėjo, kad lopšinės – tai migdymo ritualas.

Pilnas butas geriausių draugų

Gerardo dienoje vis mažiau miego, o daugiau – būdravimo, linksmybių, žaidimų. Tiesa, iki 13 valandos berniukas nėra labai aktyvus, daugiau snūduriuoja ir valgo. Užtat nuo pietų prasideda jo gyvenimas.

Namuose vis daugėja Gerardo „rekvizitų“ – yra ir maniežas, kuriame paguldytas berniukas stebi ant lankų sukabintus žaisliukus, sūpynės, galybė žaislų, kurie cypia ir klapsi ausimis (tokie berniukui labiausiai patinka). Gerardą džiugina bet kokie judantys daiktai – mašinos, važiuojančios už lango, ant virtuvės lango kabanti ragana, medžių lapai, šuo, kuris gyvena pas Jūratės tėvus, net judančios užuolaidos, kurias Jūratė vadina „geriausiomis Gerardo draugėmis“. Labai domėtųsi ir televizoriumi, bet tėveliai neleidžia spoksoti – jei nori pasižiūrėti kokią laidą, o Gerardas nemiega, uždengia ekraną medžiaga ir klausosi tik garso takelio.

Sutvirtėjo, „išmandrėjo“

Praėjusį mėnesį pediatrė pastebėjo, kad Gerarduko žemokas raumenų tonusas – berniukas nenori laikyti galvos, nelabai mėgsta gulėti ant pilvo. Buvo rekomenduotas masažo ciklas. Po 15 seansų Gerardas (nors masažas jam nepatiko) akivaizdžiai sutvirtėjo – jau taip gerai nulaiko galvą, kad mama jį gali laikyti ant rankų neprilaikydama kakliuko. Paliktas spardytis ant didžiosios tėvų lovos, jau apsisuka aplink savo ašį.

Kai žaidžia su žaislias (pakabintais ant lankų virš maniežo), Gerardas juos taip tranko, kad, regis, žiežirbos lekia. Tėvai pastebėjo, kad Gerardas moka burnoti – kai supyksta, šaukia „gggu gggu“ arba „gggi gggi“. Galima manyti, kad tai pirmieji keiksmažodžiai, kuriuos palydi grėsminga veido išraiška.

Apie sūnelio pykčio priepuolius Jūratė kalba su didžiausia meile ir atlaidumu: „Jis mūsų rėksniukas, ką dabar padarysi… Neišpildai jo noro, iškart paleidžia gerklę. Kai užrinka išalkęs, visi trys – aš, močiutė ir vyras – reaktyviniu greičiu po butą sukamės“. Patvirtindamas mamos žodžius Gerardas „užpjovė“ galingu balsu, nes jam nebepatiko, kad mama su žurnaliste kalbasi sėdėdama ant suoliuko. Vos mama pakilo ir pradėjo stumti vežimuką, ponaitis palaimingai užsnūdo.

Tėčio vakarai

Vakare, kai grįžta vyras, Jūratė, galima sakyti, jau knapsi. Vyras ima „šeimos vairą“ – žaidžia su Gerardu, ruošia vonią maudynėms. Gerardas maudomas kas vakarą, išskyrus sekmadienius. Jūratės mama pasakė prietarą, kad vaiko sekmadieniais negalima maudyti, o Gerardo tėvai tik apsidžiaugė. Visus kitus 6 vakarus tėtis prišildo vonią, tiesia vystyklus, verda valerijonų tinktūrą (užverda vaistinėje pirktą valerijonų arbatą, nukošia šakniastiebius, skystį supila į vonelę) ir nusineša sūnų į vonią.

Mamai priklauso tik Gerarduką po maudynių ištepti kremais ir aprengti. Džiugu, kad berniuko odelė sveika, nešunta. Profilaktikai Jūratė naudoja du kremus – vienu tepa raukšlytes, kitu – „Sudocream“ – užpakaliuką.

Pilvo skausmai – praeitis

Šį mėnesį visai pasibaigė pilvuko skausmai. Jūratė jau leidžia sau suvalgyti šį tą daugiau nei kūdikiškas maistas (tris mėnesius moteris valgė tik prėskas košes, garintus ir troškintus patiekalus). Jūratė paragavo šaltibarščių, varškės sūrelių ir po ilgos pertraukos skaniai sušveitė karbonadą.

Pilvo skausmus pakeitė kitas nepatogumas – besikalantys dantukai. Gerardas grūda kumščius į burną, suseilėja per dieną 3 seilinukus.

Šį mėnesį – krikštynos

Kitą kartą galėsite perskaityti apie Gerardo krikštynas – jos vyks birželio 3 dieną Arkikatedroje. Krikšto tėtis bus Žilvino brolis, o krikšto mama – Jūratės sesuo, kuri yra Gerardo dievaitė dėl ilgų ir garbanotų plaukų. Jūratė patarė sesei: „Jei Gerardas per krikštą pradės rėkti, tu turėsi kratyti savo plaukus“.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


+ du = 6

Kitos temos: