Taip jau sutapo, kad kelerius metus iš eilės auginant „redakcijos vaikučius“, pasitaikydavo mergytės. Vesta, Gerda, Melisa, Lurda… Kai kartu su 2005-aisiais baigėsi Lurdos karaliavimas žurnale, ėmėme dairytis naujo kandidato – berniuko. Tegul nesupyksta tos mamos, kurios skambino į redakciją ir siūlė sausio mėnesį gimusius savo dukrytes. Šįkart vaiko pirmųjų metų augimą ir vystymąsi lyginsime su berniuku – vilniečiu Gerardu Caporkiu, gimusiu 2006-01-23.
Kiek neįprasta tai, kad Gerardas gimė truputėlį per anksti – 36-ąją nėštumo savaitę. Tačiau jo mama, 29 metų būsimoji gydytoja Jūratė, ir tėvelis, 30 metų statybos inžinierius Žilvinas, neturi jokių prietarų, kodėl turėtų nerodyti sūnelio auginimo žurnale. Tikimės, kad visas problemėles ir pirmųjų metų vargus įveiks mamos medikės žinios ir optimizmas, kurios bus naudingos ir kitoms mamoms, kurių vaikučiai gimė šių metų pradžioje.
Atsitiktinumas. AnksčiauJūratė nepirkdavo „Mamos žurnalo“.Tačiau gimus vaikučiui, vyras spaudos skyriuje į krepšįįsidėjo ne tik savo mėgstamą automobilininkų žurnalą, bet ir naują „Mamos žurnalo“ numerį. Čia Jūratė rado skelbimą, kad ieškomas naujas „redakcijos vaikutis“. Žilvinas sutiko, kad Jūratė paskambintų į redakciją. Tiesa, netikėjo, kad išsirinksime būtent jų šeimą.
Gerardo laukimas. Naujojo „redakcijos berniuko“ tėvai pažįstami jau 10 metų, nors susituokę – pusantrų. Prieš tai auginę šuniuką, kačiuką, Jūratė ir Žilvinas nusprendė, kad laikas pagalvoti apie trečią šeimos narį – vaikutį. Kai pradėjo lauktis, Jūratė pirmą mėnesį nieko nesuprato. Ji tuo metu laikė egzaminus Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, dirbo gydytoja interne Ukmergėje ir naktimis medicinos seserimi Vilniuje. Kai užtruko mėnesinės, Jūratė manė, kad tai nuo nuovargio. Ji nežinojo, kad pavasario sesiją laikė jau su Gerardu pilvelyje.
Nėštumas buvo labai lengvas, aš būsimoji gydytoja ir būsimoji mama nė nejautė. Įteigusi sau, kad tai visiškai normali fiziologinė moters būsena, Jūratė važinėjo į konferencijas, norėjosi visur eiti, dalyvauti.
Ji mano, kad Gerardukas ir pasibeldė į pasaulį 4 savaitėmis anksčiau vien dėl to, kad mama nurimtų.
Pažintis dar iki gimimo. Jūratė sako labai laukusi pirmųjų kūdikio judesiukų. Jie tarsi patvirtino, kad viskas bus gerai. Kolegė gydytoja Ukmergėje kas mėnesį padarydavo tyrimą ultragarsu pasižiūrėti, kaip auga vaikutis. Jūratė tiki „kiaulystės dėsniu“, kad medikams dažnai gimsta nesveiki vaikai. Be to, kasdienėje praktikoje ji prisižiūrėjo bauginančių dalykų, pavyzdžiui, kai jaunos ir sveikos moterys pagimdo Dauno sindromu sergančius vaikus. Kiekvieno tyrimo ultragarsu metu ji klausdavo, ar tikrai viskas gerai. Gana anksti šeima sužinojo, kad turės berniuką. Kiekvieną mėnesį kūdikį matydama televizoriaus ekrane, Jūratė spėjo su juo susipažinti. Tačiau įsivaizdavo jį kiek kitokį, apvalesnį ir didesnį. „O gimė mažutis kaip triušelis“, – šypsosi mama.
Pasiruošimas gimdymui. Atrodo, kad gydytojai viską žino. Bet kai reikia gimdyti ir auginti pačiai, daugybė dalykų būna prisimiršę. Nėštumo pabaigoje Jūratė lankė Motinystės mokyklėlę vienoje Moterų konsultacijoje. Sakosi išgirdusi naudingų dalykų. O jos vyras, nusprendęs dalyvauti gimdyme, tam rengėsi pats: internete skaitinėjo straipsnius ir nuomones. Dabar jis labai didžiuojasi, kad pirmas pamatė gimusį sūnelį ir netgi jam užmovė kojinytes.
Gimdymas. Jūratė sako, kad organizmas gimdymui ruošėsi iš anksto. Dieną prieš tai ji daug miegojo, ilsėjosi. Paskui, visiškai netikėtai, 36-ąją savaitę pajuto nubėgant vandenis. Tada suprato, kad vyras neveltui ragino susikrauti daiktus, kuriuos vešis į gimdymo namus. Jūratė vis atidėliojo: „Kam taip iš anksto tu mane gąsdini su tuo gimdymu, spėsiu“. Nutekėjus vandenims, drebančiomis iš susijaudinimo rankomis teko skubiai krautis daiktus. Po keliolikos minučių į namus grįžo išsigandęs vyras. Jis, ko gero, jaudinosi labiau už pačią gimdyvę.
Pora džiaugiasi, kad gimdymo išvakarėse pasikeitė automobilio akumuliatorių, ir už lango spaudžiant 30 laipsnių šalčiui, galėjo užvesti variklį ir nuvažiuoti į Tyzenhauzų gatvėje esančius gimdymo namus.
Jūratė žinojo, kad pirmasis gimdymas visada trunka ilgai. Per sąrėmius ji sėdėjo ant kamuolio, kad lengviau atsidarytų gimdymo takai. Kai be vaisiaus vandenų pradėjo silpnėti vaikelio širdies tonai, gydytojai suleido skatinamųjų. Iš pradžių Jūratė gimdė su epidurine nejautra, bet į gimdymo pabaigą, kai nuskausminamųjų poveikis baigėsi, o daugiau nebegalima buvo leisti, pajuto visus skausmus. „Vargšelis vaikutis gimė visas pamėlęs, vaškuotas. Jį iš karto gydytojai išnešė į reanimaciją. Aš truputį sunerimau, kad jis pridusęs, bet didžiulis palengvėjimas apėmė įsitikinus, kad vaikutis tikrai neturi apsigimimų. Pagal Apgar skalę Gerardas gavo 8|8.“
Pirmosios dienos. Jūratė sako, kad tikrai ne taip svajonėse įsivaizdavo, kaip pasaulis sutinka jos vaikutį. Vietoj paguldymo ant mamos krūtinės ir pirmųjų pieno lašų, jis buvo greitai išneštas į kitą palatą ir gavo ne mamos pieno, o paracetamolio žvakutę…
Kitą dieną po gimdymo atsigavusi mama nuėjo aplankyti savo mažiuko.
Pamatė jį gulintį apraizgytą vamzdeliais, nes dėl per mažo gliukozės kiekio kraujyje teko statytyti lašelinę. Gydytojų patarta, Jūratė nusitraukė pirmuosius pieno lašus, kuriuos mažylis godžiai išgėrė. Jis pasirodė pakankamai stiprus pats žįsti krūtį. „Teoriškai žinojau, kaip žindyti, bet Gerardas vis tiek nugraužė visus spenelius, iki šiol turiu žindyti su antspeniu, kaip jis įprato pirmomis dienomis,“ – sako mama.
Sveikinimai. Šeima neturi jokių prietarų, kad iki mėnesio nerodytų niekam vaiko ar neleistų jo fotografuoti. Po gimdymo sveikino daugybė draugų, kartais taip ilgai kalbėdavo, kad net telefonas išsikraudavo. Ir lankytojai netruko ateiti, Jūratė jiems leisdavo panešioti naujagimį.
„Kai grįžome namo, seneliai buvo suruošę lovytę (tikėjomės, kad per mėnesį spėsime viską susipirkti ir patys su vyru, bet išėjo kitaip). Buvo labai gera grįžti į jaukius namus“, – sako mama.
Pirmųjų savaičių ritmas. Gerardas iš karto priprato prie naujos aplinkos, per dvi savaites namuose jau priaugo 200 gramų. Ligoninėje jis buvo numetęs 100 gramų, bet tai normalu, visi naujagimiai pirmomis dienomis numeta apie 10 procentų savo svorio.
Dabar jis valgo kas 4 valandas, dieną miega daugiau negu naktį. Mama pastebi, kad per tą laiką vaiko mimikos tapo išraiškingesnės. Per miegus kartais jis ir nusišypso. Į žaisliukus dar nereaguoja, kol kas gyvena savo pasaulyje. Tačiau supranta, kad geriausia ant mamos rankų, ir nenori nuo jų pasitraukti.
Jau spėjo sugyti bambutė, todėl gali maudytis nevirintame vandenyje. Mėgstamiausias Gerardo užsiėmimas – kai mama jam plauna užpakaliuką. Tada visas atsipalaiduoja, matyti, kad jam gera. Gal dėl to, kad gimęs po Vandenio ženklu? Bet alkano maudyti net nemėgink, nes rėkia „kaip skerdžiamas“.
Vieną kartą mama pradėjo jį maudyti tik truputį užkandusį, tad maudynių viduryje Gerardas taip užriko, kad teko šlapią imti prie krūties ir maitinti. Kol kas mažylio nekamuoja nei iššutimai, nei atpylimai, tik buvo supūliavusi akytė.
Mamos pienas. Jūratei tenka prisižiūrėti savo mitybą, nes kiekvienas netinkamas produktas gali atsiliepti vaikučio sveikatai. Štai išgėrus spanguolių sulčių, iškart pastebėjo išbertą Gerardo odelę.
Mamos meniu sudaro košės, sriubos, 1 kiaušinis per dieną. Visai nevalgo pieno produktų, kavos, šokolado. Negali susilaikyti tik nuo mėgstamų mažyčių spurgų. „Iki nėštumo buvau smaližė, be pyragaičių ir šokolado nepraleisdavau nė dienos. O per nėštumą ir pagimdžius nebesinori visiškai“, – sakė Jūratė.
Tėtis. Gerardas neprieštarauja, kad jį paimtų ant rankų ir tėtis.Trumpam tėtis buvo išleidęs mamą į miestą ir pasilikęs vienas su sūneliu. Iki šiol didžiuojasi, kad jis sugeba pabūti su vaiku, nors Jūratė juokais ir prikiša, kad visą tą laiką vaikas miegojo. Iki sauskelnių keitimo etapo tėtis dar nepriėjo. Tačiau labai atjaučia mažiuką, kai mama jį virkdo, valydama ausytes ar bambutę, ragina ją būti švelnesne.
Gyvenimas kūdikio ritmu. Jūratė sako, kad mokosi gyventi pagal naują ritmą, kurį diktuoja sūnelis. Šiltuose namuose jie pamiega, pavalgo ir būna per dienas kaip du paukšteliai. Per dvi savaites tik kartą vaikutį mama buvo išnešusi į lauką, ir tai keletui minučių. Po aktyvaus gyvenimo tai įdomi patirtis.
„Mamos žurnalas“
