Pirmąjį mėnesį tėvų ir kūdikio laukia tiek reikalų reikaliukų, kad visi vos spėja suktis.
Giedrės Putnikaitės nuotr. www.fotobalionelis.lt
Ką moka mėnesio kūdikis
Paprastai išlaiko fleksinę padėtį, kurią jis įgyja gimdoje – laiko sulenktas rankas ir kojas arčiau kūnelio. Būdraudamas ar verkdamas aktyviai ir simetriškai judina rankyte ir kojytes, spardosi, gali ištiesti ir vėl sulenkti.
Paguldytas ant pilvo kelioms sekundėms kilsteli galvą (maždaug 30 º kampu). Pakelta galva svirduliuoja, todėl kūdikis ją išlaiko tik 3 sekundes. Jei mėnesio kūdikis, paguldytas ant pilvo, galvą kelia aukštai galima įtarti padidėjusį raumenų tonusą.
Sodinamas galvą atlošia atgal, tačiau rankytes ir nugarą jau stengiasi įtempti, nėra suglebęs.
Pastatytas ant kojų kūdikis ištiesia kojas per klubus ir kelius, atsispiria. Jei mama lengvai pakilnoja, atrodo, kad kūdikis žingsniuotų. Tai refleksinės reakcijos, kaip naujagimio.
Pasodintas susikūprina, sukniumba, galva nulinksta į priekį, tačiau tvirtai prilaikius liemenį, pasodintas mėnesio kūdikis jau gali 1–2 sekundėms kilstelėti galvą. Nekamuokite kūdikio taip sodindami, nes jam tokioje pozoje sunku kvėpuoti.
Jei ant nugaros paguldysime naujagimį, jo galva pasisuks į šoną. Mėnesio kūdikis, paguldytas ant nugaros, jau gali išlaikyti galvą tiesiai (vidurio linijoje) vidutiniškai 10 sekundžių.
Kalbinamas mėnesio kūdikis įdėmiai stebi veidą, kai kurie jau bando nedrąsiai nusišypsoti socialine šypsena (paprastai sąmoningai nusišypso tik 2–3 mėnesių kūdikiai).
Mėnesio kūdikis jau užfiksuoja 20 cm nuo jo akių laikomą raudoną daiktą. Raudoną daiktą, lėtai vedamą iš vienos pusės į kitą, kūdikis turėtų sekti akimis iki 45º laipsnių į abi puses nuo centro. Žinoma, tai pasiseks ne iš pirmo karto.
Paimtas ant rankų net labiausiai įsirėkęs mėnesio kūdikis nurimsta. Jis greitai pajunta suaugusiojo artumą, širdies plakimą, šilumą, girdi raminančius žodžius. Jei vaikutis įsirėkė dėl skausmo ar alkio, po kurio laiko jis vis tiek vėl pradės verkti.
Naujagimio plaštakos beveik visą laiką būną sugniaužtos, o mėnesio kūdikio delniukai vis daugiau atsipalaiduoja, plaštakos vis dažniau būna lengvai atgniaužtos. Nebe toks stiprus ir griebimo refleksas.
Pirmą savaitę nuo stipraus garso naujagimis krūpčioja, mirkčioja, nuo vidutinio – pasikeičia pulsas, kvėpavimas. Antrą savaitę po garsinio dirgiklio sulėtėja naujagimio judesiai, jis nustoja verkęs. Ketvirtosios savaitės pabaigoje pastebimas raminantis lopšinės poveikis. Kūdikis geriau reaguoja į aukštą moterišką balsą nei į žemą vyrišką.
Pagrindinė kūdikio kalba yra riksmas. Kai ką skauda ar kamuoja alkis, vaikas rėkia garsiai, be pertraukų. Kai nori ant rankų, verkia švelniau, lyg dejuotų. Pamažu kūdikio rėkimas keičiasi, įgauna įvairių intonacijų, kurias mama gana gerai skiria. Būdraudamas mažylis leidžia garsus, panašius į balses a, e. Kartais pasigirsta junginių su h: ehe, aha, he.
Atkreipkite dėmesį į kūdikio pozą, galvos padėtį – ar nelaiko jos nuolat pasukęs į vieną pusę, kaip kūdikis juda, ar aktyvus, ar vienodai judina kairę ir dešinę rankytę, kojytę.
Nesibaiminkite, jei retsykiais suvirpa smakriukas, rankytės, jei skėsteli rankomis lyg išsigandęs, reaguodamas į bet kokį garsą ar judesį (tai naujagimio refleksas). Jei šie reiškiniai dažni ar labai ryškūs, pasakykite apie tai gydytojai.
Pirmojo mėnesio fiziologija
3–5 parą naujagimio svoris sumažėja 6 proc., o gimimo svorį mažylis atgauna 7–14 dieną. Jei naujagimis gimė didesnės kūno masės, tai jo fiziologinis kūno masės kritimas irgi proporcingai bus didesnis (pvz., gimusiam 3000 g svorio naujagimiui 10 proc. kūno masės bus 300 g, o gimusiam 4000 g svorio naujagimiui 10 proc. bus jau 400 g).
Kai sugrįžta normalus svoris, naujagimis kasdien priauga apie 25–30 g, o per savaitę vidutiniškai 150–210 g. Ūgis per mėnesį padidėja apie 3 cm. Per mėnesį kūdikis priauga 600–800 g. Ankstesni „normatyvai“, kai buvo siekiama, kad kūdikis per mėnesį priaugtų 1 kg, nebėra tokie griežti.
Visiškai normalu, kai kūdikis pirmaisiais mėnesiais priauga po 600 g. Tukinti kūdikį ir džiaugtis, kad jis priauga po 1,5 kg, nėra prasmės. Įrodyta, kad 30 proc. tuklių kūdikių ir užaugę būna nutukę.
3–8 dieną tiek berniukams, tiek mergaitėms gali padidėti krūtelės. Abi padidėja vienodai, neparausta, neskauda. Greitai praeina.
Valgo 6–8 kartus, pavalgęs greitai užsnūsta. Dauguma užmiega dar valgydami.
Maitinamo krūtimi naujagimio skrandis ištuštėja praėjus 1,5–3 val. po valgio. Maitinimas krūtimi neturėtų užtrukti ilgiau kaip 20 minučių.
Naujagimis miega vidutiniškai 16–20 val. per parą, nubusdamas kas 1,5–3 val.
Sunkiausia „sustyguoti“ miego ir būdravimo režimą. Jis paprastai nusistovi per pirmus 3 mėnesius. Reikėtų žinoti, kad naujagimis, kūdikis miegodamas gali judėti, muistytis, leisti įvairius garsus, „pūkšti“, „girgždėti“ paverkšlenti. Bet tai nereiškia, kad tuoj reikia imti ant rankų, siūlyti krūtį ir čiulptuką. Tai normalus miegas negilaus miego fazėje. Jį trikdydami, įpratinsite kūdikį nubudus vėl užmigti tik gavus tam tikrą stimulą.
Vėliau tai gali pereiti į miego problemą, kuri tęsiasi ilgai. Dieną kūdikis turėtų prabusti kas 1,5–3 val. pavalgyti. Didžiąją laiko dalį pirmą mėnesį užima miegas.
Kūdikiui nuo gimimo reikia judesių laisvės, todėl netūlokite į „vokelius“, neužklokite sunkiomis antklodėmis. Kad galėtų gerai vystytis, reikia keisti mažylio „buvimo“ vietą (kad girdėtų, matytų, pažintų savo aplinką).
1–3 dieną naujagimis gimdymo namuose paskiepijamas nuo hepatito B ir tuberkuliozės. Sulaukusį mėnesio kūdikį vėl reikia skiepyti nuo hepatito B.
Naujagimio momenėlio paviršius kvėpuojant pulsuoja, nes jį dengia elastingas audinys. Saikingai momenėlio paviršius gali išsipūsti ir vaikui rėkiant, įsitempus. Jeigu momenėlis stipriai pulsuoja ir yra išsipūtęs vaikui esant ramybės būsenoje, tai gali būti įspėjimas dėl galimos hidrocefalijos, smegenų dangalų uždegimo. Pavojingas ir momenėlio įdubimas (netekus daug skysčių). Didžiojo momenėlio kraštai suminkštėja sergant rachitu. Dėl visų šių neaiškumų būtina konsultuotis su gydytoju!
Natūraliai maitinamų kūdikių išmatos geltonos, grietinės konsistencijos, jose gali būti varškės pavidalo gumulėlių. Dirbtinai maitinamų kūdikių išmatos paprastai tirštesnės, gelsvos spalvos. Jei išmatos labai skystos ir dvokiančios, kūdikis neramus, tuštinasi dažnai, išmatose pastebite gleivių ar kraujo, tai jau viduriavimas, kurio priežasčių gali būti labai daug. Tai nustato gydytojas.
60–80 proc. naujagimių atsiranda 1–2 mm baltai gelsvų mazgelių ant kaktos, nosies, smakro. Gydyti jų nereikia, maždaug po 2 savaičių jie išnyksta savaime. Apie 20–30 proc. naujagimių 2–5 parą ant odos atsiranda rausvų dėmelių su baltu taškeliu viduryje. Paprastai tai praeina savaime per 2–3 dienas.
Buitiniai klausimai
Kaip maudyti? Grįžę iš gimdymo namų kūdikį maudykite po 1–2 dienų. Jei virkštelė dar nenukritusi, maudyti galima. Vaikelį pakanka maudyti kas antrą dieną, geriausia – vakare prieš maitinimą. Kambario temperatūra turi būti apie 24ºC, vandens – 36–37º. Vandens virinti nereikia. Mažam kūdikiui dar nereikia nei muilo, nei šampūno. Vėliau muilu, kurio pH neutralus, prauskite kūdikį 1–2 kartus per savaitę. Maudynės turėtų užtrukti apie 5 minutes. Kad vaikutis jaustųsi saugus, vieną ranką pakiškite žemiau jo sprando ir po pažastimi, kita ranka prilaikykite užpakaliuką.
Maudomą kūdikį kalbinkite, šypsokitės jam. Iš pradžių panardinkite pėdutes, po to palengva, vengdami staigių judesių, pamažu apšlakstydami vandeniu – visą kūnelį. Galima mažylį į vonelę guldyti įsukus į vystyklą.
Kaip prižiūrėti bambutę? Virkštelės liekaną, o kai ji nukris – ir bambutės žaizdą tepkite 70º etilo spiritu du kartus per dieną. Virkštelė nukrenta po 4–6 dienų, bambutė užgyja po 12–14 dienų.
Kokia turėtų būti kasdienė higiena? Akytes valykite kasdien vatos gniužulėliu, suvilgytu virintame vandenyje. Šluostykite nuo išorinio akies kampo nosies link. Prauskite tik ausies kaušelius, o klausomąją landą valykite minkštu vatos suktuku. Išvalykite odos klostes už ausų. Nosį valykite minkštu vatos suktuku, sudrėkintu vandenyje. Kasdien valyti nosies nebūtina, nebent ji užsikemša ar kūdikiui sunkiau kvėpuoti. Galima padėti nosytei išsivalyti glostant nosies sparnelius žemyn. Sveiko vaiko burnytės valyti nereikia.
Kasdien apžiūrėkite odos klostes už ausų, kaklą, pažastis, plaštakas, tarpupirščius, tarpvietę, kirkšnis, ar neparaudo, neatsirado bėrimų. Raukšles galima patepti vaikišku aliejuku, tepalais su lanolinu arba cinku. Be reikalo tepami riebalai ir losjonai gali sudirginti gležną odelę, pakeisdami jos pH. Visus tepalus reikia pirkti vaistinėse, rinktis tokius, kuriuose kuo mažiau priedų, konservantų ir kvapų.
Apiplaudami mergaitės užpakaliuką laikykite jas veidu į viršų, kad nešvarumų nepatektų į šlapimo ir lyties organus. Lytinių lūpų praplėsti ir valyti iš vidaus mergaitėms nereikia, nes taip elgiantis galima pažeisti natūralų gleivių, naikinančių bakterijas, išsiskyrimą. Literatūroje teigiama, kad berniukams irgi nereikia atitraukti apyvarpės ir valyti po ja, tačiau urologai-praktikai vis dėlto siūlo švelniai (pavyzdžiui, maudant) pabandyti atsmaukti apyvarpę.
Jei nageliai perauga pirštukų galus, juos patrumpinkite žirklutėmis bukais galais. Kirpti reikėtų kas 8–10 dienų. Nagučius geriausia karpyti miegančiam kūdikiui.
Kada eiti į lauką? Grįžę iš gimdymo namų naujagimį pirmą kartą išneškite į lauką po 2-3 dienų vasarą ir po 7-10 dienų žiemą (jei temperatūra ne žemesnė nei 5º C). Pirmą kartą lauke užtenka būti 10-15 min. Kai mažylis pripranta, gryname ore galima būti 1-2 val. Vasarą patartina eiti į lauką du kartus, žiemą pakaks ir vieno. Reikia stebėti, ar nešalta nosytė, galūnės ar, atvirkščiai, nesuprakaitavusi kakta, nedrėgnas kūnelis. Užkiškite pirštus už kūdikėlio sprando, jei jaučiate šilumą – viskas gerai, jei pajaučiate drėgmę – mažyliui per karšta, jei odelė už sprando vėsi – per šalta.
Kaip grūdinti mėnesio kūdikį? Sveiką išnešiotą kūdikį grūdinti galima pradėti jau trečią savaitę. Iš pradžių pervystomą naujagimį 2-3 minutėms palikite nuogą. Efektingiau negu oro vonios veikia vandens procedūros. Viena veiksmingiausių grūdinimosi priemonių yra plaukymas. Kūdikis gimsta turėdamas plaukymo refleksą, kuris netreniruojamas po 3-4 mėn. išnyksta. Pradėti mokyti plaukti galima nuo 2-3 savaičių. Tačiau tėvai turi būti gerai susipažinę su plaukymo metodika ir pasitarę su gydytoju.
Ar būtina pirmą mėnesį duoti vitamino D? Išnešiotiems mažyliams vitamino D duoti reikia nuo trečios gyvenimo savaitės po 1000 TV kasdien iki vienerių metų. Lietuvoje apie 30 proc. kūdikių serga rachitu, todėl dažnai gydytojai, pastebėję rachito požymius, skiria didesnes gydomąsias vitamino dozes. Dėl vitamino D vartojimo būtina konsultuotis su gydytoju, nes vitamino perdozavimas irgi pavojingas!
„Mamos žurnalas“
