Antrąjį mėnesį po truputį susidėlioja dienotvarkė, tėvai ir kūdikis jau daug saugiau ir jaukiau jaučiasi vieni kitų kompanijoje, be to – mažylis parodo pirmuosius socialumo ženklus, o tai „išmuša“ laimingiems tėvams žemę iš po kojų ir jie (perkeltine prasme) pradeda skraidyti iš džiaugsmo.
Antro mėnesio laimėjimai
Aukščiau kilsteli galvą. Dviejų mėnesių kūdikis, paguldytas ant pilvo, pakelia galvą 45º kampu (tarp veiduko ir pagrindo) ir išlaiko ilgiau nei 10 sekundžių. Žinoma, ji dar siūbuoja į abi puses, kartais kniubteli žemyn. Gulėdamas ant pilvo vaikutis remiasi abiem rankom. Nėra gerai, jei dviejų mėnesių mažylis tvirtai išriečia galvą net 90º kampu. Tai gali rodyti padidėjusį raumenų tonusą.
Kasdien leiskite kūdikiui pagulėti ant pilvo. Uoliai kilnodamas galvą, jis mankština sprando, nugaros ir rankų raumenis.
Sėdėdamas truputį nulaiko galvą. Pasodintas ir tvirtai prilaikomas už šonų kūdikis daug geriau nei pirmą mėnesį nulaiko galvą. Jis tiesiai ją gali išlaikyti net 5 sekundes, tiesa, ji vis krypsta į šonus. Jei sodinsite kūdikį keldami už rankučių, jo galva vis dar atsiloš atgal.
Pastatytas rečiau atsispiria ir žingsniuoja. Pastatytas ant abiejų kojų kūdikis jau rečiau atsispiria, kojytės jau silpniau žingsniuoja. Vadinasi – vis silpnėja refleksinės reakcijos (naujagimis ir mėnesio kūdikis, pastatytas ant kojų, atsispiria, mechaniškai žingsniuoja). Kai kurie 2 mėnesių kūdikiai pastatyti visai nebeatsispiria ir nebežingsniuoja, o susmunka – jų kojytės sulinksta per kelius.
Kūdikis vis mažiau reaguoja ir palietus jo padukus. O juk prieš mėnesį jis, vos pajutęs kažką prisilietus prie jo pado, koją ištiesdavo.
Dar dažniau atgniaužia plaštakas. Jei naujagimio kumšteliai tvirtai suspausti, tai 2 mėnesių kūdikio plaštakos vis dažniau atgniaužtos. Ilgėja laikas, kai kūdikis būna praskėtęs pirštukus, ir trumpėja laikas, kai jis pirštus būna sugniaužęs į kumštelius. Jei duosite kūdikiui savo pirštus, jis tikriausiai vis dar refleksiškai juos suspaus, tačiau nebe taip stipriai, kaip prieš mėnesį. Pamažu nyksta nevalingas griebimo refleksas, kad dar po keik laiko galėtų prasidėti valingo griebimo raida.
Suklūsta išgirdęs garsą. Kūdikis vis geriau reaguoja į garsus. Anksčiau, išgirdęs garsus, jis krūpteldavo, net susiraukdavo. Dabar atrodo, kad išgirdęs stengiasi suprasti: kas čia per garsas? Jei netoli kūdikio paskambinsite varpeliu, iš veiduko išraiškos suprasite, kad mažylis klausosi: sekundei jo žvilgsnis sustingsta, rankos ir kojos nustoja judėti, o veidukas būna susikaupęs. Taip kūdikis reaguoja į negirdėtus, jam keistus garsus.
Jei išgirdus garsą vaikučio mimika „rūgšti“, vadinasi, garsas jam nepatiko, tokių garsų dera vengti.
Bando šypsotis. Pirmąja socialia šypsena gali nusišypsoti ir mėnesio kūdikis, tačiau dauguma mažylių pradeda šypsotis sulaukę 2 mėnesių (ar dar vyresni). Manoma, kad vidurkis – 46 savaitės nuo gyvybės užsimezgimo. Laiku gimę gali nušypsoti 6 savaičių kūdikiai, o neišnešioti – atitinkamai vėliau. Pirmoji šypsena – pats nuostabiausias antrojo mėnesio įvykis. Ji skiriasi nuo nevalingos angelo šypsenėlės, kurią matome miegančio ar ką tik pavalgiusio mažylio veide. Socialinė šypsena – atsakas į kalbinimą. Kelias iki socialinės šypsenos ilgas: artimieji kasdien daugybę kartų lenkiasi prie mažylio, kalbina ir čiauška, patys šypsosi, kol vieną dieną kūdikio lūpų kampučiai pakyla ir kaip pumpuriukas išsiskleidžia pirmoji tikra šypsenėlė.
Be šypsenos, kūdikis dar bando „užmegzti“ ir dialogą – atsakyti garsais, judesiais. Reaguoja visu kūnu – spurdėdamas, mataruodamas rankomis ir kojomis.
Kalba balsėmis. Dviejų mėnesių kūdikis kalba garsais, panašiais į balses „a“ ir „e“. Retkarčiais galima išgirsti ir gomurinius „gh“, „ch“, „rrh“ sujungtus su balsėmis („ghe“, „che“, „ek-che“, „e-rrhe“). Kūdikis „kalba” gulėdamas ant nugaros, kai yra gerai nusiteikęs, sotus. Tačiau pagrindinė jo kalba toliau būna verkimas. Mama jau patyrusi, gerai atpažįsta, kaip kūdikis verkia dėl alkio, kaip – dėl nuovargio ar skausmo.
Seka judantį veidą. Mažylis jau supranta, kai prie jo palinksta kito žmogaus veidas. 2 mėnesių kūdikis fiksuoja veidą (jei mažylis ilgai žiūri į kokį nors daiktą, sakoma, kad jis fiksuoja žvilgsnį). Jei veidas juda, vaikutis seka jį žvilgsniu. Prieikite prie gulinčio 2 mėnesių kūdikio iš šono, palaukite, kol jis užfiksuos žvilgsnį, tada palengva judėkite į kitą pusę. Vaikutis seks jūsų veidą akimis ir net pasuks galvą (mėnesio kūdikis jau moka 10 sekundžių pagulėti laikydamas galvytę tiesiai, o 2 mėnesių vaikutis gulėdamas ne tik laiko galvą tiesiai, bet ir bando sukioti ten, kur jam norisi).
Gerai seka raudoną žaisliuką. Praėjusį mėnesį kūdikis jau fiksavo raudoną žaisliuką ir sekė jį akimis į abi puses iki 45º. Dabar raudoną žaisliuką kūdikis seka dar plačiau – nuo vieno akies kampo iki kito. Stebėdamas žaisliuko „kelionę“, jis net pasuka galvytę.
Randa burną. Nors kūdikėlio rankos, regis, makaluojasi kuri sau, taip atrodo tik mums. Vaikutis jau gali įsidėti vieną ar abi rankas į burną ir čiulpti savo nykštį (arba visą kumštį), ypač kai yra išalkęs ar nori nusiraminti. Gali trumpai išlaikyti į delną įdėtą žaislą.
Pasakykite gydytojui, jei 2 mėnesio pabaigoje:
- Paguldytas ant pilvuko kūdikis nepakelia galvos 5–10 cm ir trumpai jos neišlaiko.
- Daro nesimetriškus judesius rankomis ir kojomis.
- Nesuklūsta išgirdęs garsą ir neseka barškučio, vedžiojamo prieš jį iš vienos pusės į kitą.Neži
- ūri į mamą, kai ši šnekina mažylį.
- Yra vangus, niekuo nesidomi. Neramus kūdikis pats atkreips į save dėmesį
Antrojo mėnesio fiziologija
Per antrąjį mėnesį kūdikis paauga vidutiniškai 3 cm, o svoris padidėja apie 800 g.
Nusistovi natūralus maitinimo-miego-būdravimo režimas: valgo kas 2–3 val., tarp maitinimų dažniausiai apie 2 val. pamiega ir pabunda, kai išalksta. Kai kuriems jau nereikia siūlyti valgyti naktį. Jei kūdikis miegodamas suniurzga, tai ne visada reiškia, kad jis alkanas ar kad jį reikia judinti.
Kaip ir pirmąjį mėnesį, didžiąją paros dalį kūdikis miega (vidutiniškai 18–20 valandų). Per parą būdrauja 5–8 val. Kai suaugusieji noriai bendrauja su kūdikiu, būdravimo laikas pailgėja. Tėvai turėtų išmokti atskirti, kai vaikučio nebedomina suaugusieji ir aplinka – tada jis tampa mieguistas, abejingas. Per dieną ilgiau pamiega 2–4 kartus. Miegodamas, ypač dieną, gali kelis kartus trumpam prabusti. Naktį neatsibudęs gali išmiegoti 7 valandas. Kai kurie 2 mėnesių kūdikiai naktį neprabusdami gali išmiegoti 8–9 valandas.
Kadangi naktį kūdikis prabunda rečiau, pamažu galima atsisakyti vieno maitinimo. Vietoje 7–8 kartų lieka tik 6 kartai.
Antrąjį mėnesį kūdikis per parą suvalgo maisto kiekį, lygų 1/6 jo svorio. Pavyzdžiui, jei vaikutis sveria 5 kg, per parą jis suvalgo apie 830 g.
Tuštinasi įvairiai dažnai, paprastai 1–5 kartus per parą, netrukus po žindymo ar pamaitinimo. Šlapinasi 15–20 kartų per parą.
Gali būti neramus, dažniausiai dėl padidėjusio nervinio dirglumo, pilvo dieglių, prasidėjusio rachito. Gali krūpčioti, išsigąsti netikėtų garsų ar judesių.
Nuo 1,5–2 mėn. reikėtų pradėti namuose masažuoti kūdikį. Tai profilaktinis lengvas masažiukas, masažuojama lengvais judesiais ne spaudžiant, o glostant. Kaip tai daryti, pamokys apylinkės gydytojas ar slaugytoja.
2 mėn. vaikutis paskiepijamas kokliušo, difterijos, stabligės, B tipo Haemophilus influence ir poliomielito vakcina. Šiuo metu kūdikiai skiepijami nuo visų 5 ligų iškart penkiavalente vakcina, todėl pakanka vieno dūrio į šlaunytę.
2 mėnesių kūdikis dar gali pažvairuoti. Naujagimiams abiejų akių savarankiški judesiai yra įprastas reiškinys, tai išnyksta po 8–10 savaičių. Tik tuomet, kai kūdikiui daugiau nei 3 mėnesiai, ir jo akys juda ne kartu, reikia kreiptis į gydytoją.
Išnešiotiems mažyliams nuo trečios gyvenimo savaitės reikia duoti po 1000 TV vitamino D kasdien iki vienerių metų. Kiek konkrečiai lašiukų reikės, pasakys kūdikio gydytojas.
Buitiniai klausimai
Ar duoti kūdikiui gerti vandenuko, arbatėlių? Sveikam, krūtimi maitinamam kūdikiui vandens duoti nereikia. Labai karštą vasaros dieną dirbtinai maitinamiems kūdikiams galima duoti labai nedaug virinto vandens šaukšteliu (iki 4 kartų per parą).
Kodėl pulsuoja kūdikio momenėlis? Gimusio vaiko kaukolė sudaryta iš atskirų kaulų. Išnešioto vaiko šoniniai momenėliai paprastai būna užaugę. Užpakalinis, arba mažasis, momenėlis 25 proc. naujagimių būna atviras ir užauga 4–8 savaitę po gimimo. Didysis momenėlis gali būti iki 44 cm dydžio, jis palengva iki 1–1,5 metų pasidengia kauliniu audiniu. Didžiojo momenėlio būklę paprastai įvertina gydytojas, apžiūrėdamas kraštų vientisumą, momenėlio išsipūtimą, įdubimą, pulsavimą.
Net ir sveiko vaiko didžiojo momenėlio paviršius kvėpuojant pulsuoja, nes jį dengia elastingas audinys. Saikingai momenėlio paviršius gali išsipūsti ir vaikui rėkiant, įsitempus. Jeigu momenėlis stipriai pulsuoja ir yra išsipūtęs vaikui esant ramybės būklėje, tai gali būti įspėjimas dėl galimos hidrocefalijos, smegenų dangalų uždegimo. Pavojingas ir momenėlio įdubimas (pavyzdžiui, netekus daug skysčių). Didžiojo momenėlio kraštai suminkštėja sergant rachitu. Dėl visų šių neaiškumų būtina konsultuotis su gydytoju!
Kodėl pavalgęs kūdikis atpila? Kūdikiai atpylinėja, kai per daug suvalgo arba valgydami priryja oro. Taip nutinka godžiai žindantiems kūdikiams, kai pienas iš krūties per lengvai arba per sunkiai ištraukiamas, kai maitinama iš buteliuko, ir čiulptuko skylė per didelė ar per gulsčiai laikomas buteliukas. Prisirijęs oro kūdikis būna neramus, nenori valgyti. Reikėtų kūdikį dažniau palaikyti stačią, patrinti nugarytę, maitinant net keletą kartų leisti atsirūgti ir vėl žindyti. Jei kūdikis atpila didžiąją dalį pieno, jam neauga svoris, tuomet reikia susirūpinti. Gal tai vėmimas, kuris būna sergant infekcinėmis ligomis, prievarčio spazmu, prievarčio stenoze, smegenų patologija. Bet apie tai gali spręsti tik gydytojas.
Kūdikio galvytę dengia stora pleiskanų luoba. Ką daryti? Galvelę ištepkite aliejumi ir palaikykite kelias valandas, paskui iššukuokite tankiomis, neaštriomis šukomis ir išplaukite. Jei pleiskanų vis dar yra, reikia specialaus kremo. Šią problemą kūdikiai paprastai išauga apie pirmuosius metus.
Kūdikiui užkietėjo viduriukai. Kodėl? Ką daryti? Kūdikis gali nesituštinti nuo 3 iki 5 parų. Tai normalu, kol išmatos yra košės pavidalo.
Krūtimi maitinamiems kūdikiams retai užkietėja viduriai (išmatos nebūna kietos, formuotos, tuštinamasi lengvai ir neskausmingai). Normalu, jei tuštinamasi ir 1–6 kartus per parą.
Jei dirbtinai maitinamo kūdikio išmatos yra kietos, reikia įsitikinti, ar teisingai ruošiami mišinukai (ar nėra per daug koncentruoti). Užkietėjimo priežastis gali būti ir alergija karvės pienui. Jei kūdikis retai tuštinasi, reikia išsiaiškinti, ar pakankamai gauna maisto (netrūksta pieno). Esant vidurių užkietėjimui, vystosi disbiozė (žarnyno natūralios mikrofloros sutrikimas). Tai gali nutikti ir dėl netinkamos vitamino D dozės. Gali būti ir organinių vidurių užkietėjimo priežasčių. Jeigu viduriukai užkietėja dažnai, reikia kreiptis į gydytoją.
Kas yra sumažėjęs ir padidėjęs raumenų tonusas? Sveiko naujagimio ir pirmų mėnesių kūdikio raumenų tonusas yra padidėjęs. Vyrauja lenkiamųjų raumenų tonusas. Tai normalu. Rankyčių raumenų tonuso padidėjimas išnyksta po 2–2,5 mėn., kojų – po 4–5 mėn.
Išnešioto naujagimio raumenų tonuso pokyčiai gali būti susiję su centrinės nervų sistemos pažeidimu, gimdymo trauma, „pridusimu“. Raumenų tonusas sumažėja sergant rachitu, hipotrofija (kai per mažas svoris), hipotiroze (skydliaukės veiklos sutrikimu) ir kt. Sumažėjusį ar padidėjusį tonusą gali nustatyti tik gydytojas.
Ar būtina su pirmųjų mėnesių kūdikiu apsilankyti pas neurologą? Neurologas turėtų apžiūrėti tuos kūdikius, kurie priklausė rizikos grupei iki gimimo, gimstant ar po gimimo. Tai tokie vaikeliai, kurie gimė neišnešioti, buvo komplikuotas gimdymas, kūdikis patyrė gimdymo traumą, mama nėštumo metu sirgo infekcinėmis ligomis, vartojo alkoholį, narkotikus, daug rūkė ir t.t. Kiekvienu konkrečiu atveju kūdikio stebėjimo ir tyrimo planą numato vaiko gydytojas.
„Mamos žurnalas“
