Antrasis mėnuo. Melisa-2003

Melisa

Melisa

Melisa Matuzonytė gimė 2003 metų spalio 14 dieną Vilniaus gimdymo namuose. Svėrė 3 410 g ir buvo 52 cm ūgio. Melisos mama – 22 metų Vasarė studijuoja Vilniaus Gedimino technikos universitete verslo vadybą. Melisos tėtis – 26 metų Nerijus – vadybininkas.

Apie antrąjį Melisos mėnesį – mama Vasarė

Melisėlė, bėgant antram jos gyvenimo mėnesiui, tapo tikru žmogučiu-kūdikėliu: pasidarė riebesnė (ant šlaunų atsirado lašinukų rinkelių) ir linksmesnė. Sunkiau ir panešti. Per 2 mėnesius ji priaugo 2 kg ir 6 cm. Gydytoja buvo maloniai nustebinta. Žinoma, Melisa augs ir augs. Net juokėmės, kai apsilankė draugų šeima su 1,5 mėnesio anksčiau gimusia dukrele Aukse. Auksė atrodė dvigubai didesnė ir stambesnė už mūsų mergytę. Kai paguldėm jas kartu, Auksė taip mosikavo rankomis, kad puoliau gelbėti Melisėlę nuo draugės kumštukų. Atrodė neįtikėtina, kaip per tokį trumpą laiką galima šitaip paaugti.

Labiausiai Melisa mėgsta valgyti ir keliauti ant rankų po kambarius. Jei rodai dėmesį, o po to sumanai paguldyti, labai įsižeidžia ir rėkia lyg paguldyta į dilgėlių krūmą.

Vos peržengusi pirmojo mėnesio slenkstį, Melisėlė aplankė Biržuose gyvenančius senelius. Vežėme parodyti anūkėlę seneliams, kol ji dar tokia mažutė ir kūdikiška. Kelias nepasirodė tolimas, nes mažoji miegojo kaip angelėlis, bet vos nuvažiavom – parodė didelį susierzinimą. Matyt, per daug žmonių ir emocijų. Seneliai, pamatę tokį mažą stebuklą (tai pirmasis jų anūkas), nepaleido iš rankų. Bet dėl pilvuko pūtimo vakarop Melisa pasidarė nenuraminama. Teko kuo greičiau važiuoti namo. Mašinoje mažylė nusiramino ir beveik visą kelią miegojo. Manau, kad nerami mažylė galėjo būti ir dėl mano įsitempimo. Juk sakoma, jei mama įsitempusi ir nervinga, vaikas bus irzlus. O įsitempti vertė perdėtas visų dėmesys ir begaliniai pamokymai. Gavau barti, kad vaiką per daug kankinu (masažuoju pilvą) ir neduodu atsigerti vandenuko, o Nerijui kliuvo, kad per daug mažylę tąso ir neprilaiko tvirčiau galvos.

Kelionės dukrytę veikia raminamai. Antrąjį mėnesį lankėmės parodoje „Vaikų šalis“, daugybę kartų apsipirkinėjome parduotuvėse, laukėme eilėje poliklinikoje, per tą laiką Melisa visą laiką snausdavo.

Didžioji Melisos (ir mano) bėda – jos pilvuko diegliai. O antrąjį mėnesį nežinia dėl ko užklupo ir viduriavimas. Žinojau, kad pirmus 3 mėnesius kūdikiams pučia pilvą, bet viduriuoti jie neturėtų. Vis pamasažuodavau pilvuką, paglostydavau, ir didesnių problemų iki antro mėnesio vidurio nebuvo. Bet kai dukrelė tris dienas iš eilės verkė be pertraukos, raitėsi ir pradėjo viduriuoti, kreipiausi į gydytoją. Dabar mažylė geria gerųjų bakterijų ir lašiukų nuo pilvo pūtimo ,,Espumisan”. Taip pat kasdien vitamino D. Tikiuosi viskas susitvarkys.

Melisa dievina vandens šniokštimą. Kai labai įsiverkia, nunešame ją į vonią ir atsukame čiaupus. Mažylė suklūsta, nurimsta, o vandens skaitliukai sukasi, sukasi…

Antrą mėnesį Melisa valgo rečiau – 6-7 kartus per parą. Naktį išmiega neprabudusi 4-5 valandas. Todėl ir aš labiau pailsiu.

Šį mėnesį pasiryžau ir pirmą kartą palikti mažąją ilgesniam laikui kitų priežiūrai. Vieną kartą palikau sesei, kitą kartą – vyrui (tėčio nepavadinsi svetimu, bet kai nuo ryto iki vakaro ir dar per naktį esame abi sulipusios, tai ir tėčiui palikti atrodo įvykis).

Kadangi studijuoju, nebeturėjau kitos išeities, – mirk žūk reikėjo į skaityklą. Labai bijojau, kad vyras nesusitvarkys, kelis kartus skambinau ir girdėjau vargšelę verkiant ir žagsint. Ačiū Dievui, grįžusi namo radau abu ramius: mažylė miegojo, o Nerijus žaidė kompiuterinius žaidimus.

Dukrelė labai rimta, įdėmiai, skvarbiai stebi palinkusius virš jos veidus, seka akimis. Antrojo mėnesio pabaigoje Melisa po ilgų kalbinimų ir kutenimų mums nusišypsojo. Tarsi pasakydama: „Sveiki, mama ir tėti, aš jau seniai viską suprantu, tik tyčia Jums nedaviau ženklo“.

Ko tėvai klausia antrąjį mėnesį

Konsultuoja bendrosios praktikos gydytoja pediatrė Eugenija Juodienė. Šiuos klausimus gydytojai dažniausiai pateikia mamos, atėjusios su kūdikiais į apžiūras.

Ar duoti kūdikiui gerti vandenuko, arbatėlių?

Sveikam, krūtimi maitinamam kūdikiui vandens duoti nereikia. Labai karštą vasaros dieną dirbtinai maitinamiems kūdikiams galima duoti labai nedaug virinto vandens šaukšteliu (iki 4 kartų per parą).

Supainiojo dieną su naktimi. Ką daryti?

Kūdikio miego trukmė priklauso nuo individualių savybių, aplinkos, paveldėjimo. Motinos įsčiose vaikas neskiria dienos nuo nakties: pro pilvo dangalus prasiskverbia tik silpna šviesa, o diena ir naktis nesiskiria, nes mamos pulso bangos ir sruvenantis kraujas sudaro nedidelį triukšmo foną. Todėl gimęs vaikutis privalo išmokti miegoti. Galima padėti jam mokytis: naktį reikia užtraukti užuolaidas, užgesinti šviesą, migdyti tyloje. Dieną turėtų būti šviesu, gali groti tyli muzika. Svarbu mažylį taisyklingai paguldyti: be pagalvėlės, saugiausia padėtis – ant šono. Jei sunkiai užmiega – pasupti, paniūniuoti.

Kaip prižiūrėti naujagimio buteliukus, čiulptukus?

Pienas – ideali terpė bakterijoms veistis, todėl būtina plauti ir sterilizuoti viską, kas tiesiogiai liečiasi su kūdikio maistu. Po maitinimo reikia gerai išplauti buteliukus ir čiulptukus, čiulptukų vidų ištrinti su druska, kad pasišalintų pieno likučiai, smeigtuku išvalyti čiulptukų skylutes, išskalauti tekančiu vandeniu. Viską išplovus reikia virinti 25 minutes, gerai panardinus į vandenį. Jeigu kūdikis neišgeria viso pienelio, kitam kartui jo palikti buteliuke negalima. Išvirintus čiulptukus reikia laikyti steriliame stiklainyje. Kūdikio reikmenis būtina virinti iki 3 mėnesių. Tačiau tiek buteliukai, tiek čiulptukai dažnai kūdikiams visai nereikalingi. Krūtimi maitinančios mamos jų net neperka.

Ar kūdikį būtina mankštinti, masažuoti?

Masažas kūdikiui naudingas, nes gerina kraujotaką, odos ir vidaus organų mitybą, stiprina raumenų ir kaulų sistemą.

Higieninį masažą (kurį atlieka pati mama) sveikam kūdikiui galima daryti nuo 1,5-2 mėn., masažuojama lengvais judesiais ne spaudžiant, o glostant.

Mankštinti sveiką kūdikį pradėkite nuo pirmų gyvenimo savaičių. Mankštos tikslas – skatinti vaiko psichomotorinę raidą.

Svarbu darant mankštą bendrauti su kūdikiu, jį kalbinti. Taip tvirtėja ryšys tarp tėvų ir vaikų. Kūdikio masažo ir mankštos elementų galima pasimokyti iš specialistų. Jei reikia gydomosios mankštos ir masažo, juos turėtų atlikti specialistas.

Kūdikiui užkietėjo viduriukai. Kodėl? Ką daryti?

Kūdikis gali nesituštinti nuo 3 iki 5 parų. Tai normalu, kol išmatos esti košės pavidalo. Krūtimi maitinamiems vaikams retai užkietėja viduriai (išmatos nebūna kietos, formuotos, tuštinamasi lengvai ir neskausmingai). Normalu, jei tuštinamasi ir 1-6 kartus per parą.

Jei dirbtinai maitinamo kūdikio išmatos yra kietos, reikia įsitikinti, ar teisingai ruošiami mišinukai (ar nėra per daug koncentruoti). Užkietėjimo priežastis gali būti ir alergija karvės pienui. Jei kūdikis retai tuštinasi, reikia išsiaiškinti, ar pakankamai gauna maisto (netrūksta pieno). Esant vidurių užkietėjimui, vystosi disbiozė (žarnyno natūralios mikrofloros sutrikimas). Tai gali nutikti ir dėl netinkamos vitamino D dozės. Gali būti ir organinių vidurių užkietėjimo priežasčių. Jeigu viduriukai užkietėja dažnai, reikia kreiptis į gydytoją.

Kas yra sumažėjęs ir padidėjęs raumenų tonusas?

Sveiko naujagimio ir pirmų mėnesių kūdikio raumenų tonusas yra padidėjęs. Vyrauja lenkiamųjų raumenų tonusas. Tai normalu. Rankyčių raumenų tonuso padidėjimas išnyksta po 2-2,5 mėn., kojų – po 4-5 mėn.

Išnešioto naujagimio raumenų tonuso pokyčiai gali būti susiję su centrinės nervų sistemos pažeidimu, gimdymo trauma, „pridusimu“. Raumenų tonusas sumažėja sergant rachitu, hipotrofija (kai per mažas svoris), hipotiroze (skydliaukės veiklos sutrikimu) ir kt. Sumažėjusį ar padidėjusį tonusą gali nustatyti tik gydytojas.

Retkarčiais kūdikėlis sužvairuoja. Ar tai normalu?

Naujagimiams abiejų akių savarankiški judesiai yra įprastas reiškinys, tai išnyksta po 8-10 savaičių. Jei vaikas žvairas, viena akis nukrypsta į rūpimą objektą, kita – ne visiškai. Jei kūdikiui daugiau nei 3 mėnesiai, ir jo akys juda ne kartu, reikia kreiptis į gydytoją.

Kas yra 100 dienų pilvo diegliai?

Tai pilvo skausmų priepuoliai, dažniausiai kylantys kūdikiams iki 4 mėnesių. Jų metu mažylis labai verkia, kojytes traukia prie pilvuko. Dažniausiai diegliai kyla vakarais, verksmas gali tęstis 1-3 valandas, sunku nuraminti kūdikį. Diegliai gali kilti, kai žindanti motina vartoja per daug karvės pieno, kiaušinių, žuvies produktų, jei kūdikis maitinamas karvės pieno mišiniais, kurių jis netoleruoja. Dažniausiai spazminių skausmų priežastis nežinoma.

Jei praėjus skausmui vaikutis jaučiasi gerai, kitą dienos dalį yra patenkintas, verkimas nėra pavojingas. Kūdikiai, kuriems užeina pilvo diegliai (kolikos), paprastai yra sveiki ir gerai auga. Jei kūdikį kamuoja pilvo diegliai, žindanti motina neturėtų valgyti jam kenkiančių produktų. Jei kūdikis maitinamas dirbtinai, skiriama jam sojos pieno ar hidrolizuotų pieno produktų (juose baltymai suskaidyti iki rūgščių).

Kaip atpažinti pienligę?

Pienligę sukelia baltasis balkšvagrybis (candida albicans). Tai patogeninis grybelis, kuris suaktyvėja ir plinta per nešvarias suaugusiojo rankas, nepakankamai sterilizuotus žindukus. Dažnai naujagimis užsikrečia gimdymo metu, keliaudamas makšties grybeliu sergančios mamos gimdymo takais. Sergančiam kūdikiui ant liežuvio šaknies, dantenų, skruostų gleivinės, minkštojo gomurio atsiranda balkšvų ar pilkšvų nenusivalančių apnašų. Bendra būklė paprastai nesutrinka, kartais kūdikis blogiau valgo. Liga gali išplisti ant kirkšnies, sėdmenų odos (išberia dėmelėmis, turinčiomis ryškias raudonas ribas).
Burnytę reikia gydyti specialiais tepalais, duoti geriamų vaistų. Gydymą turi skirti gydytojas.

Ar būtina su pirmųjų mėnesių kūdikiu apsilankyti pas neurologą?

Neurologas turėtų apžiūrėti tuos kūdikius, kurie priklausė rizikos grupei iki gimimo, gimstant ar po gimimo. Tai tokie vaikeliai, kurie gimė neišnešioti, buvo komplikuotas gimdymas, kūdikis patyrė gimdymo traumą, mama nėštumo metu sirgo infekcinėmis ligomis, vartojo alkoholį, narkotikus, daug rūkė ir t.t. Kiekvienu konkrečiu atveju kūdikio stebėjimo ir tyrimo planą numato vaiko gydytojas.

Ką reiškia „išnirę klubo sąnariai“?

Klubo sąnario displazija (neišsivystymas) pasitaiko vienam iš 1000 naujagimių, o sąnario išnirimas – vienam iš 100.

Kiekvienam naujagimiui gydytojas atlieka diagnostinį testą: vaikučiai praskečiami per kelius ir klubo sąnarius sulenktomis kojytėmis. Praskečiant jaučiamas pokštelėjimas (šlaunikaulio galvutės išslydimas). Sveikų kūdikių kojas taip išskėsti galima visiškai, esant displazijai – jaučiamas pasipriešinimas. Be to, būna nelygios sėdmenų ir šlaunų raukšlės, asimetrija (nors asimetrija gali pasitaikyti ir visiškai sveikiems kūdikiams). Vaikučiai su sąnarių problemomis siunčiami pas ortopedą, kuris, jei reikia, atlieka klubo sąnario rentgeno nuotrauką, tyrimą ultragarsu, skiria gydymą.

Apie antrąjį mėnesį – psichologė

Komentuoja Vilniaus miesto psichologinės pedagoginės tarnybos psichologė Jolanta Šabliauskienė.

Šiuolaikiniai tėvai dažnai pradeda rūpintis vaiko lavinimu dar jam negimus arba bent jau tuoj po gimimo. Deja, vos gimęs mažylis dar gana pasyvus, mėgsta ramybę bei jaukumą. Kalbant apie jo lavinimą tiktų „galimybių suteikimo“ sąvoka. Tai reikštų, kad svarbu suteikti galimybę kūdikiui patirti kuo įvairesnių įspūdžių, bet ne mažiau svarbu vadovautis ne tik programinėmis rekomendacijomis, bet ir rinktis tai, kas tinka jūsų kūdikiui. Tai, ką kūdikis mėgsta, daug svarbiau už tai, kas rekomenduotina.

Bene svarbiausias lavinantis veiksnys žmogaus raidoje yra kalba, išskirianti mus iš visos kitos gyvosios gamtos. Labai paprasta: norite lavinti vaiką – kalbėkite jam, su juo, apie jį. Pirmaisiais mėnesiais kūdikis dar nesuvokia kalbos turinio, bet mokosi pažinti intonacijas, emocijas. Kūdikis pažįsta ir mėgsta mamos balsą, jaučiasi saugus jo klausydamasis.

Girdint mamos balsą, kūdikiui lengviau iškęsti nemalonias procedūras, patirti naujoves. Nemažiau svarbu kūdikiui ir kitų šeimos narių balsai, ypač tėčio, su kuriuo dar tik mokomasi bendrauti. Jei vaikas nuolat girdės mamos ir tėčio kalbą, jis jausis saugesnis, pamažu supras, kad per žodžius galima pažinti pasaulį.

Nuo gimimo iki vienerių metų psichika neatsiejama nuo fizinių judesių, todėl labai svarbu tinkamai sutvarkyti vaiko aplinką.

Tai nereiškia, kad mama ar kas nors kitas visą dieną privalo sėdėti ir čiauškėti su vaikeliu ar linksminti jį barškučiais.

Žaisliukai turėtų būti išdėstyti ir sukabinti aplink vaikelį taip, kad nors ir nekoordinuotai judindamas rankas ir kojas, kartais juos užgautų ir išgirstų garsą. Jeigu jam keletą kartų pasiseks, kūdikis šį garsą susies su savo atliktu judesiu, tai gali tapti pradžia suvokimo, kad „aš tai padariau, aš kažką galiu, aš esu. Tai labai reikšmingas potyris bejėgiui kūdikiui. Jei kalbėjimas su vaiku moko jį bendrauti, tai galimybė žaidžiant pasiekti rezultatą ugdo vaiko savarankiškumą bei pasitikėjimą savimi.

Ką moka 2 mėnesių kūdikis

Konsultuoja vaikų neurologė Aušra Vosylienė

Paguldytas ant pilvo, kūdikis pakelia galvą 45 laipsnių kampu (tarp veiduko ir pagrindo). Pakeltą galvytę jis išlaiko ilgiau nei 10 sekundžių. Žinoma, ji dar siūbuoja į abi puses, kartais kniubteli žemyn. Nėra gerai, jei dviejų mėnesių mažylis tvirtai išriečia galvą net 90 laipsnių kampu. Tai gali rodyti padidėjusį raumenų tonusą.

Pasodintas ir tvirtai prilaikomas už šonų kūdikis daug geriau nei pirmą mėnesį nulaiko galvą. Jis tiesiai ją gali išlaikyti net 5 sekundes.

Pastatytas ant abiejų kojų kūdikis jau rečiau atsispiria, kojytės silpniau žingsniuoja. Kai kurie dviejų mėnesių kūdikiai pastatyti visai nebeatsispiria ir nebežingsniuoja, o susmunka – jų kojytės sulinksta per kelius.

Plaštakos vis dažniau atgniaužtos. Ilgėja laikas, kai kūdikis būna praskėtęs pirštukus, ir trumpėja laikas, kai jis pirštus būna sugniaužęs į kumštelius.

Kūdikis vis geriau reaguoja į garsus. Anksčiau, išgirdęs garsus, jis krūpteldavo, net susiraukdavo. Dabar išgirdęs stengiasi suprasti: kas čia per garsas? Jei netoli kūdikio paskambinsite varpeliu, iš veiduko išraiškos suprasite, kad mažylis klausosi: sekundei jo žvilgsnis sustingsta, rankos ir kojos nustoja judėti, o veidukas būna susikaupęs.

Pirmąja socialia šypsena gali nusišypsoti ir mėnesio kūdikis, tačiau dauguma mažylių pradeda šypsotis sulaukę dviejų mėnesių (ar dar vyresni). Pirmoji šypsena – pats nuostabiausias antrojo mėnesio įvykis. Tai atsakas į kalbinimą, žaidinimą.

Kalba garsais, panašiais į balses „a“ ir „e“. Retkarčiais mama gali išgirsti ir gomurinius gh, ch, rrh sujungtus su balsėmis (ghe, che, ek-che, e-rrhe). Kūdikis „kalba“ gulėdamas ant nugaros, kai yra gerai nusiteikęs, sotus. Tačiau pagrindine jo kalba toliau lieka verkimas.

Fiksuoja veidą. Jei veidas juda, vaikutis seka jį žvilgsniu.

Praėjusį mėnesį kūdikis jau fiksavo raudoną žaisliuką ir sekė jį akimis į abi puses iki 45 laipsnių. Dabar raudoną žaisliuką kūdikis seka dar plačiau – nuo vieno akies kampo iki kito. Stebėdamas žaisliuko „kelionę“, jis net pasuka galvytę.

Šis tas svarbaus apie antrąjį mėnesį:

Antrąjį mėnesį kūdikis ima tuštintis rečiau – iki 3-5 kartų per parą. Šlapinasi 15-20 kartų per parą.

Per antrąjį mėnesį kūdikis paauga vidutiniškai 3 cm, o kūno masė padidėja apie 800 g.

Kaip ir pirmąjį mėnesį, didžiąją paros dalį kūdikis miega (vidutiniškai 18-20 valandų).

Pailgėja nenutrūkstamo miego laikas naktį. Kai kurie 2 mėnesių kūdikiai naktį neprabusdami gali išmiegoti 8-9 valandas.

Kadangi naktį kūdikis prabunda rečiau, pamažu galima atsisakyti vieno maitinimo. Vietoje 7-8 kartų lieka tik 6 kartai.

Antrąjį mėnesį kūdikis lauke turėtų praleisti 2-4 valandas (du kartus po 1-2 valandas).

Antrąjį mėnesį kūdikis per parą suvalgo maisto kiekį, lygų 1/6 jo svorio. Pavyzdžiui, jei vaikutis sveria 5 kg, per parą jis suvalgo apie 830 g.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


− du = 5

Kitos temos: