Pijus Zajančkauskas gimė kovo 16 dieną, sverdamas 3995 gramus ir būdamas 54 centimetrų ūgio. Per mėnesį berniukas ūgtelėjo: dabar sveria 5700 g, o ūgis – 62 cm. Didysis šio mėnesio laimėjimas – nusistovėjęs dienos ir nakties ritmas, vakare Pijus dažniausiai užmiega iki 11 valandos ir miega nepabusdamas apie 5-6 valandas, leisdamas pailsėti mamai.
Tėtis išėjo į darbą, sesutė – į darželį
Pirmojo mėnesio šventė, kai visa šeima buvo namuose, pagaliau baigėsi. Tėvelis Valdas vėl išėjo į darbą, o sesutė Adelė – į darželį. „Truputį baiminausi, kaip mums seksis likus dviese su Pijumi, kai nebeliks namuose pagalbininkų, bet viskas klostosi geriau negu maniau. Kai namuose buvo visa šeima, tekdavo daugiau visokių rūpesčių: gaminti pietus, tvarkytis namus. Likome su Pijumi dviese, ir namuose taip tylu. Mūsų rytą pradeda tėvelis. Jis keliasi apie 6 valandą, paima prabudusį Pijų, nuprausia, perrengia švariais drabužėliais ir atneša man į lovą pamaitinti. Mes dar liekame snūduriuoti iki pusės devynių, o Valdas išveža Adelę į darželį. Pusę devynių jau keliamės ir mes, Pijus netrukdo ramiai papusryčiauti, tuo metu jis pabūna lopšyje, virtuvėje. Žinoma, kartais labai norėtųsi, kad dieną sugalvojus ką nuveikti, būtų kam paduoti leliuką. Tad retkarčiais leidžiame į darželį neiti Adelei,“ – pasakoja Ineta Zajančkauskienė.
Ji sako, kad tėčiui buvo labai nelengva išeiti į darbą po mėnesio atostogų. Jis dabar namo grįžta tiksliai kaip laikrodis. Ineta jau žino, kad jei Valdas neims Adelės iš darželio, tai namo grįš be penkių penkios, jei ims – po penkių penkios. Vyrui irgi sunku atitrūkti nuo vaiko, kai mėnesį būni šalia jo dieną ir naktį.
Tėtis dieną skambina po kelis kartus ir klausia, kaip laikosi Pijus. Juokingas sutapimas, kad Pijui antrąjį mėnesį pradėjo slinkti plaukučiai ir jis pasidarė labai panašus į anksti praplikusį savo tėtį. „Jis visas į mane“, – juokauja Valdas.
Prireikė žinduko
Ramus nakties miegas yra šio mėnesio laimėjimas. Pirmą mėnesį, kol dar nebuvo paros ritmo, naktį prabusdavo valgyti kas dvi tris valandas. „Jeigu naktį jis išsibudindavo ir pavalgęs iš karto neužmigdavo, keldavomės su vyru abu: pasidarydavome valgyti, išsivirdavome arbatos ir naktinėdavome, kol užsūpuodavome vaikiuką. Iš to irgi gali pasidaryti sau pramogą“, – sako Ineta.
Tačiau vieną naktį Pijus buvo itin neramus. Jo verksmai ir zirzimas prasidėjo jau dieną, kaip tyčia, kai į svečius prieš šv. Velykas atvažiavo močiutė. Tąkart ištiko krizė, nes 12 valandų jis buvo labai neramus.
Kiek mama duodavo krūtį, tiek žįsdavo, bet verkė tikrai ne dėl to, kad alkanas. Tada Ineta paskambino pasikonsultuoti telefonu su drauge Jurga. Tąkart sutarė pabandyti žinduką. Kai tyčia, žinduko namuose nebuvo nebuvo, o Valdas išėjęs į naktines Velykų mišias… Ineta parašė skubią žinutę, kad grįždamas iš mišių vyras užsuktų į naktį veikiančią parduotuvę ir nupirktų žinduką. Ir ką manote – padėjo. Vaikas ėmė žįsti, nusiramino, užmigo. Šis įvykis Inetai parodė, kaip nereikia turėti išankstinių nuomonių, kas gerai ar kas negerai. Su kiekvienu vaiku būna vis kitaip. Štai Adelę ji užaugino be žinduko, o Pijui jis labai pravertė.
Mankšta ir grūdinimas
Vakarais, kai iš darbo grįžta tėtis, prasideda Pijaus „universitetai“. Tada jis mankštinamas dinamine mankšta ir grūdinamas vandeniu. Šios procedūros vyksta apie 10 valandą vakaro, kad iki 11 berniukas spėtų atsigulti ir užmigti. Šeima pastebėjo, kad tokiu metu užmigdytas vaikas išmiega ilgiausiai. Žinoma, miega tėvų lovoje, viduriuke. Pamaitinusi prieš naktį, Ineta irgi jau nebesikelia, kai Pijus užmiega, valandėlę dar paskaito kokį žurnalą ar knygą.
Mama stengiasi kasdien išnešti Pijų į lauką, ir kuo ilgesniam laikui. Jei į lauką išsiruošia iki pietų, Pijus vežimėlyje gali išmiegoti ir 3 valandas. „Prie namų nėra poilsio zonų, tad dažniausiai važiuojame vaikštinėti į Vingio parką, o jei tą dieną į darželį nėjo Adelė, tada geriau renkamės Sereikiškių parką (jame Adelei yra sūpynių). Laukan einame bet kokiu oru, pastebėjau, jei kurią dieną neišeinu, prislėgta jaučiuosi ir aš, ir Pijus. Bute maža erdvės. Galbūt, jei gyventume name, to ir nejaustume, bet dabar laukas mums būtinas. Vieną dieną nuvažiavome į Vingio parką su abiem vaikais ir patekome į didžiulę liūtį. Mudvi su Adele dvi valandas prastovėjome po stogeliu ir sušalome, tik Pijus ramiai ir šiltai snaudė vežime“, – sako mama.
Nuo kito mėnesio šeima ketina pradėti lankyti vaikų baseiną, kad Pijui būtų daugiau vietos panardyti. Nardinimas buvo labai naudingas Pijui susirgus švelnia sloga – panardžius būdavo lengva iššnypšti nosytę.
Mamų klubas trečiadieniais
Trečiadieniais Inetai užimta diena. Kartą per savaitę renkasi pabendrauti tos mamos, kurios kartu ruošiasi gimdymui, o dabar augina panašaus amžiaus vaikiukus. Susirenka apie 10-15 mamų, ir visada sugalvoja kokią nors susitikimo temą. Pavyzdžiui, vieną kartą tai gali būti psichologinė patirtis, ką išgyvena vyresnysis vaikas šeimoje, gimus jaunėliui. Kitą kartą aptaria sveikatos problemas, tarkime, kodėl mamos turi prašyti išsamių tyrimų, jei gydytojas skyrė plataus spektro antibiotikų.
Tos temos iš tiesų aktualios. Juk ir Adelei Pijaus gimimas turėjo įtakos, nors ji priėmė broliuką labai pozityviai. Iš pradžių pasirodė, kad viskas labai gerai, Adelė jaučia didžiulę meilę. Bet vėliau išlindo visokių niuansų: Adelei ėmė atrodyti, kad tėvai ją dažniau bara (nors iš tiesų ne dažniau kaip įprastai).
Penkiametė pastebėjo, kad kūdikio tėvai apskritai niekada nebara, tad kilo klausimas: gal ją mažiau myli? Adelė ėmė prašyti vakare ateiti pas ją į lovą, nori, kad mama atsigultų šalia ar bent pabūtų, kol užmigs. Ir kitos mamos klube dalijasi savo patirtimi, kad vyresniesiems reikia mamos dėmesio būtent tuo metu, kai mama ant kelių laiko jaunėlį.
„Kartais susirinkusios trečiadieniais tiesiog visos užsiimame rankdarbiais: siuvame žaislus ar veliame vilną. Pasiūti lėlę yra visa filosofija. Pavyzdžiui, ji turi būti padaryta tik iš natūralių medžiagų, kūnelis prikimštas vilnos. Siuvant į krūtinę įdedama mažytė širdelė (tai gali būti sudžiovintas gėlės žiedas), kad lėlė būtų kaip gyva. Tokios lėlės vaikų labai mėgstamos, pavyzdžiui, Adelė iki šiol mieliausiai žaidžia su lėlytėmis, kurios buvo pasiūtos jai gimus. Nors žaislų kampe daug pirktų – ir barbių, ir tetos atsiųstų iš Amerikos“…
Į klubą susirinkusios mamos jau planuoja vasaros atostogas. Liepos pabaigoje šeimos su kūdikiais ketina vykti pastovyklauti prie ežero Dzūkijoje. Poilsį gamtoje Zajančkauskai yra išbandę, kai buvo tik gimusi Adelė. Tada šeimos savaitę stovyklavo palapinėse.
„Po trečiadieninių susitikimų su kuria nors mama dar nueiname į kavinę išgerti arbatos, būna labai smagu“, – pasakoja Ineta.
Visuomeninis Pijaus gyvenimas
„Pijus pasižymi nuostabia savybe: jis svečiuose visada miega. Taigi naudojamės tuo ir dažnokai svečiuojamės pas draugus. Visi negali atsistebėti, kad vaikas toks ramus. Sakau, namuose jis būna visoks, tik svečiuose angelas,“ – juokiasi mama.
Pijus jau spėjo dalyvauti vestuvėse! Vilniuje, Palaimintojo Matulaičio bažnyčioje, draugų šeima atnaujino savo 25 metus trunkančios santuokos sakramentus. Zajančkauskai buvo šio gražaus įvykio liudininkai. Matulaičio bažnyčioje renkasi šeimų klubas „Darna“, kuriam priklauso ir Ineta su Valdu.
Ten renkasi žmonės, kuriems šeima yra vertybė, kurie nori pagilinti savo tikėjimą, pasidalinti patirtimi.
„Šį mėnesį dalyvavome Gyvybės dienos renginyje „Šeima – gyvybės lopšys“, – pasakoja Ineta. – Į Vilnių suvažiavo gausios šeimos iš visos Lietuvos. Atvyko daug vienuolių, kunigų, susidarė eisena per pusę Gedimino prospekto. Šiuo renginiu norėjome atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje daug nuostabių daugiavaikių šeimų, netiesa, kad daugiavaikės šeimos – tik asocialios. Norėjome pabūti kartu su jomis, pasidžiaugti vaikais ir tvirtomis šeimomis. Kartu ir atkreipti valdžios dėmesį, kad šeima nebūtų palikta likimo valiai. O paskui Nepriklausomybės aikštėje prie Parlamento vyko koncertas. Pijus beveik viso renginio metu pramiegojo vaiknešėlyje (turiu patogią ir plačią juostą, skirtą nešioti kūdikiui). Ji patogi ir tuo, kad šiame vaiknešėlyje gali pamaitinti kūdikį – audinys užstoja krūtį nuo pašalinių akių, tad žindyti galima net einant gatve“.
Pijus vengia sauskelnių
Pirmuosius drabužėlius Pijus jau išaugo, o jų turėjo labai gražių, tėtis buvo parvežęs iš užsienio dar besilaukiant, todėl dabar tenka vilkti išaugtais Adelės ir atiduotais draugų. Sauskelnes berniukas segi retai, nebent einant į lauką ar naktį. Jį mama stengiasi auginti be vienkartinių vystyklų, nes mano, kaip taip sveikiau. Ir vyresnioji Adelė augo „pusiau“ su sauskelnėmis. Didesnę dienos dalį ji vilkėdavo vilnones kelnytes ir marlinius vystyklėlius. Tuo metu Lietuvoje specialių vilnonių kelnių nebuvo galima nusipirkti. Zajančkauskai jas buvo nusipirkę iš užsienio internetu. Tada vilnonės kelnytės buvo labai brangios, ir Adelė turėjo tik vienerias. Naudojant vilnonius apatinius drabužėlius svarbu juos retkarčiais praskalauti lanolino tirpale. Juk cheminiai skalbikliai per keletą kartų išplauna iš vilnos natūralų lanoliną, dėl kurio savybių vilnoniai drabužėliai tokie vertingi. Todėl vilną reikia atnaujinti. (Lanolino galima įsigyti ir Lietuvoje.) Šeima jau senokai naudoja natūralią vokišką kosmetiką, kurios sudėtyje nėra jokių cheminių medžiagų.
Gimus Pijui, vilnonių kelnyčių atsirado pirkti ir Lietuvoje, berniukas jų turi keletą. Ineta parduotuvėje pastebėjo ir naujieną – apatinius kūdikių drabužėlius su natūraliu šilku, sako, jie dar sveikesni.
Paklausta, ar vilnonės kelnytės pakankamai gerai sulaiko kūdikio šlapimą, Ineta pripažįsta, kad kartais „balučių“ lieka ir vežimėlyje, ir ant lovos. Bet šeima nusiteikusi, kad lovos čiužinį teks keisti kas 3 metus – vieną sudėvėjo Adelė, dabar kitas, skirtas Pijui. Prie vilnonių kelnyčių pritaikyti specialūs medžiaginiai įklotėliai, kurie kur kas patogesni negu stora sulankstyta marlė.
Parengė Ginta Liaugminienė
„Mamos žurnalas“
