Gerardas Caporkis gimė 2006 metų sausio 24 dieną. Gerardo mama – 29 metų būsimoji gydytoja Jūratė, tėvelis – 31 metų statybos inžinierius Žilvinas. Gerardas – pirmasis poros vaikas.
Per 1,5 mėnesio – virš kilogramo
Gerardas gimė truputėlį per anksti – 36-ąją nėštumo savaitę. Gydytojai to nelaiko neišnešiotumu – berniukas buvo visiškai išsivystęs, tik mažesnio svorio – gimęs svėrė 2 770 g (ūgis visiškai atitiko standartus – 51 cm). Prieš mėnesį mama sakė, kad įsivaizdavo sūnelį kiek apvalesnį ir didesnį, „o gimė mažutis kaip triušelis“. Išraiškinga detalė – Gerardui pirmą mėnesį puikiai tiko giminaičių paskolinti lėlės bebiborbo drabužiai. Dabar jie išaugti, o sulaukusio 2 mėnesių Gerardo „triušeliu“ nepavadinsi. Berniukas susitikimo metu vilkėjo elegantiška „tikro“ kūdikio, o ne lėlės eilute.
Pokalbio metu Gerardui buvo 1,5 mėnesio, jis svėrė 3 930 g ir buvo 54 cm ūgio. Vadinasi, nuo gimimo berniukas priaugo 1 160 g ir 3 cm. Mama nė neabejoja, kad kai Gerardui bus lygiai 2 mėnesiai, jis bus priaugęs apie 1,5 kg.
Poliklinikoje nebuvo
Gerardą reikėjo nešti į polikliniką kaip tik tuo metu, kai Vilniuje siautėjo gripo epidemija, todėl mama – neveltui Jūratė yra medikė – nutarė nerizikuoti vaiko sveikata ir gydytoją išsikvietė į namus. Privati gydytoja atėjo su 3 krepšiais „amunicijos“, atsivedė slaugytoją. Jos berniuką pasvėrė atsineštomis elektroninėmis svarstyklėmis, pamatavo, apžiūrėjo, net paskiepijo nuo hepatito B. Gerardas, nors gimęs 4 savaitėmis anksčiau, bus skiepijamas pagal tradicinį skiepų planą. Jūratė negali atsidžiaugti privačios gydytojos paslaugumu, atidumu, kurio net negalima lyginti su „valdiškų“ poliklinikų darbu, be to, nereikia laukti eilėse.
Didžioji bėda – pilvo diegliai
Antrąjį mėnesį Gerardas gerokai pašokdino mamą, tėtį ir senelius, nes prasidėjo gana stiprūs pilvo diegliai. Paprastai diegliai užeina po pietų, tęsiasi su pertraukomis kelias valandas. Spazmų metu berniukas graudžiai verkia, todėl šeima jį įpratino būti ant rankų.
Nuo pilvo dieglių mama duoda sūneliui „Espumisan“ lašiukų, specialių žvakučių, įsigijo dujų vamzdelį, kuriuo padeda jam išsituštinti. Nusipirko ir arbatėlės nuo pilvo dieglių, bet Gerardas negali ją gydytis, nes nemoka… gerti iš buteliuko. Profilaktikai nuo dieglių Gerardas kasdien privalomai paguldomas ant pilvo.
Pasak Jūratės, dėl vidurių problemų parūgštėjo Gerardo išmatos, todėl berniukas kelias dienas šuto. Teko pasinaudoti gydomuoju „Sudocrem“ tepalu. Laimei, tepalas, oro vonios ir labai griežta mamos dieta neleido iššutimams plisti, Gerardo odelė jau vėl sveika.
Tik mamos pienas
Gerardo dieta labai paprasta – tik mamos pienas lygiai kas 3 valandas, 7-8 kartus per dieną, su sąžiningais pabudimais valgyti naktį (mama sūnelį juokais vadina „žadintuvu“). Užtat Jūratės mityba gerokai pasikeitė. Jau pirmąjį mėnesį Jūratė suprato, kad Gerardo organizmas labai jautrus jos suvalgytiems produktams. Dabar moteris valgo kaip dietinėje kavinėje – tik troškintus ir virtus patiekalus, nieko kepto, rūkyto. Jūratė iš savo meniu išbraukė visus pieno produktus (net jogurtą, įvairius sūrius ir varškę), kad per pieną kūdikiui nepersiduotų karvės pieno baltymai, kurie sukelia alergiją. Teko atsisakyti vištienos (patarė gydytoja, irgi dėl alerginės reakcijos), citrusinių vaisių.
Vitaminų poreikiui patenkinti Jūratė sau leidžia per dieną suvalgyti vieną obuolį ir vieną bananą, perka sultis be konservantų ir net jas skiedžia vandeniu. Užtat valgiaraštyje atsirado košės, lengvos sriubos. Kartą Jūratė grikių košės pasiūlė ir vyrui. Šis pavalgęs paklausė: „O mes greitai pietus valgysime?“
„Prie tokio prėsko maisto jau pripratau ir nebejaučiu nepatogumo. Aišku, pasvajoju apie tai, kaip baigusi žindyti prisivalgysiu ko noriu. Juokauju, kad tada užsisakysiu didelę picą ir viena pati suvalgysiu, niekam neduosiu“, – sako Jūratė. Šį mėnesį Gerardo tėtis šventė gimtadienį, svečiai vaišinosi, gurkšnojo vyną.
Siūlė paragauti ir Jūratei, bet ji buvo kategoriška – jokio alkoholio!
Rankinukas
Pilvo diegliai Gerardui atnešė daug skausmo, bet daug ir džiaugsmo, mat berniukas beveik nepaleidžiamas iš rankų. Gerardui jau nebepatinka, kai jį ant rankų laikantis žmogus sėdi – berniukas nori, kad nešiotojas vaikščiotų ir sūpuotų (pageidautina, kad ir šnekėtų, nes Gerardui labai patinka stebėti judančias lūpas). Kai mama ar tėtis atsisėda su Gerardu glėbyje, šis pradeda nepatenkintas girgždėti. Dramos ir su migdymu. Ant rankų Gerardas greitai „nulūžta“, bet vos paguldytas į lovytę gudriai pramerkia vieną akį, patikrina situaciją ir vėl prašosi paimamas.
Dar daugiau laimės buvo, kai tėvai, norėdami pakeisti aplinką, savaitę pagyveno pas Jūratės tėvus. Čia į savanorių nešiotojų būrį įsiliejo ir seneliais. Grįžęs namo Gerardas iškart pademonstravo nepasitenkinimą, nes pas senelius jį žavėjo nešiojančių žmonių įvairovė, o namie tai daro dažniausiai mama (tėtis prisijungia tik vakare).
Greita diena
6 val. Jūratės ir Gerardo diena prasideda 6 ryto. Pavalgęs berniukas dar pasnaudžia, bet mama jau nebesigula – keliasi, kartu su vyru papusryčiauja, apsitvarko. Dieną mama irgi beveik niekada nepamiega. „Juk kai nesilaukiau, naktimis budėdavau ligoninėje (kardiologinio skyriaus vaikų reanimacijoje). Buvau pripratusi prie bemiegių naktų. Juokauju, kad mūsų namuose naktimis aš esu sesutė, o vyras – gydytojas, nes juk gydytojai per naktinius budėjimus dažniausiai miega, o sesutės – budi“, – juokiasi Jūratė.
10 val. Gerardas valgo antrus pusryčius, tada – rytinis tualetas, kai berniukas mėgaujasi oro voniomis, verkauja, kai mamytė valo nosį. Oro vonios berniukui labai patinka, mama gali net 15 minučių jį palikti viduryje didžiulės lovos, jis spardosi, stebi, kaip juda užuolaidos. Po rytinio ritualo berniukas dar truputį pasnaudžia. Per tą laiką Jūratė paruošia pietus.
13 val. Gerardas vėl pavalgo ir – į lauką. Lauke Jūratė stengiasi pabūti bent 2 valandas, važiuoja į netoliese esantį Vingio parką, kai reikia – apsiperka, sumoka mokesčius.
16 val. Berniukas jau namie, nes mama net bijo pagalvoti, kas būtų, jei jis išalktų pasivaikščiojimo metu. Ne kartą teko namo lėkti strimgalviais, nes išalkęs Gerardas apie tai pranešdavo nenumaldomu rėkimu. Kai berniukas sočiai pavalgo, mama su sūneliu ant rankų pasižiūri serialą „Rubė“.
19 val. Vėl valgis ir tėčio sutiktuvės. Grįžęs iš darbo Žilvinas būna pasiilgęs sūnaus, mielai jį nešioja, žaidžia. Tėčiui priklauso ir didysis dienos darbas – maudynės. Jūratė sako, kad šioje kasvakarinėje akcijoje ji yra tik statistė. Vyras prišildo vonią, pamatuoja vandens temperatūrą. Gerardui maudytis patinka, tik vienintelis reikalavimas – kad būtų pilnas skrandis. Pakako vieno karto, kai tėvai sugalvojo maudyti berniuką alkaną – suprato, kad maudynės tampa košmaru. Teko viską mesti ir nuogą šlapią Gerardą žindyti vonioje. Skirtingai nuo maudymosi, berniukas nemėgsta, kai mama jį šluosto, tepa ir rengia.
Vakaro programoje – ir kova su pilvo skausmais, kuriuos geriausiai numalšina nešiojimas ir sūpavimas.
23 val. Gerardas, sočiai pavalgęs, jau migdosi nakčiai. Beje, berniukas nelabai mėgsta miegoti lovytėje, mieliau pripažįsta nešiojamą lopšį. Tėvai lopšį pasideda tarp savęs į lovą, taip ir miega trise – tėvai iš šonų, o per vidurį, tarsi soste – Gerardas. Geriausiai vaikutis užmiega ant tėčio rankų, nes prie mamos krūtinės jaučia pieno kvapą, ir, nors būna sotus, vis tiek muistosi – ieško krūties.
Naktį berniukas prabunda apie 3 valandą gerai pasistiprinti.
Kasdien į lauką
Šeima jau visą mėnesį naudojasi supamuoju vežimėliu ir negali atsidžiaugti jo lengvumu ir stabilumu.
Jūratei net nekilo mintis rinktis triračio vežimėlio, nes šis atrodė nestabilus, netvirtas. Pasirinko keturių ratų pakankamai dideliais pripučiamais ratais vežimėlį. Vežimą nesunkiai laiptais nuneša ir Jūratė, tačiau vienai į lauką išsiruošti sunku, tad dieną dažniausiai privažiuoja vyras ir padeda.
Kitą mėnesį laukia dar vienas didelis pirkinys – automobilio kėdutė, nes iki šiol Gerardas automobiliu keliaudavo gulėdamas išimamame lopšyje.
Per antrąjį gyvenimo mėnesį Gerardas jau apsilankė „Akropolyje“, „Europoje“ ir net Kaziuko mugėje, kur močiutė su seneliu nupirko mažyčius odinius rankų darbo batelius.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
