Žyma: 1 mėnesio raida

Pirmąjį mėnesį tėvų ir kūdikio laukia tiek reikalų reikaliukų, kad visi vos spėja suktis.

Pirmojo mėnesio laimėjimai

Pirmąjį mėnesį naujagimis paprastai išlaiko fleksinę padėtį, kurią jis įgyja gimdoje, – laiko sulenktas rankas ir kojas arčiau kūnelio. Būdraudamas ar verkdamas aktyviai ir simetriškai judina rankytes ir kojytes, spardosi, gali ištiesti ir vėl sulenkti.

Paguldytas ant pilvo, kelioms sekundėms kilsteli galvą (maždaug 30º kampu). Pakelta galva svirduliuoja, todėl kūdikis ją išlaiko tik 3 sekundes. Jei mėnesio kūdikis, paguldytas ant pilvo, galvą kelia aukštai, galima įtarti padidėjusį raumenų tonusą.

Sodinamas galvą atlošia atgal, tačiau rankytes ir nugarą jau stengiasi įtempti, nėra suglebęs.

Pastatytas ant kojų, kūdikis ištiesia kojas per klubus ir kelius, atsispiria. Jei mama lengvai pakilnoja, atrodo, kad kūdikis žingsniuotų. Tai refleksinės reakcijos, kaip naujagimio.

Pasodintas susikūprina, sukniumba, galva nulinksta į priekį, tačiau tvirtai prilaikius liemenį, pasodintas mėnesio kūdikis jau gali 1–2 sekundėms kilstelėti galvą. Nekamuokite kūdikio taip sodindami, nes jam tokioje pozoje sunku kvėpuoti.

Jei ant nugaros paguldysime naujagimį, jo galva pasisuks į šoną. Mėnesio kūdikis, paguldytas ant nugaros, jau gali išlaikyti galvą tiesiai (vidurio linijoje) vidutiniškai 10 sekundžių.

Kalbinamas mėnesio kūdikis įdėmiai stebi veidą, kai kurie jau bando nedrąsiai nusišypsoti socialine šypsena (paprastai sąmoningai nusišypso tik 2–3 mėnesių kūdikiai).

Mėnesio kūdikis jau užfiksuoja už 20 cm nuo jo akių laikomą raudoną daiktą. Raudoną daiktą, lėtai vedamą iš vienos pusės į kitą, kūdikis turėtų sekti akimis iki 45º laipsnių į abi puses nuo centro. Žinoma, tai pasiseks ne iš pirmo karto.

Paimtas ant rankų, net labiausiai įsirėkęs mėnesio kūdikis nurimsta. Jis greitai pajunta suaugusiojo artumą, širdies plakimą, šilumą, girdi raminančius žodžius. Jei vaikutis įsirėkė dėl skausmo ar alkio, po kurio laiko jis vis tiek vėl pradės verkti.

Naujagimio plaštakos beveik visą laiką būną sugniaužtos, o mėnesio kūdikio delniukai vis daugiau atsipalaiduoja, plaštakos vis dažniau būna lengvai atgniaužtos. Nebe toks stiprus ir griebimo refleksas.

Pirmąją savaitę nuo stipraus garso naujagimis krūpčioja, mirkčioja, nuo vidutinio – pasikeičia pulsas, kvėpavimas. Antrąją savaitę po garsinio dirgiklio sulėtėja naujagimio judesiai, jis nustoja verkęs. Ketvirtosios savaitės pabaigoje pastebimas raminantis lopšinės poveikis. Kūdikis geriau reaguoja į aukštą moterišką balsą nei į žemą vyrišką.

Pagrindinė kūdikio kalba yra riksmas. Kai ką skauda ar kamuoja alkis, vaikas rėkia garsiai, be pertraukų. Kai nori ant rankų, verkia švelniau, lyg dejuotų. Pamažu kūdikio rėkimas keičiasi, įgauna įvairių intonacijų, kurias mama gana gerai skiria. Būdraudamas mažylis leidžia garsus, panašius į balses a, e. Kartais pasigirsta junginių su h: ehe, aha, he.

Atkreipkite dėmesį į kūdikio pozą, galvos padėtį – ar nelaiko jos nuolat pasukęs į vieną pusę, kaip kūdikis juda, ar aktyvus, ar vienodai judina kairę ir dešinę rankytę, kojytę.

Nesibaiminkite, jei retsykiais suvirpa smakriukas, rankytės, jei skėsteli rankomis lyg išsigandęs, reaguodamas į bet kokį garsą ar judesį (tai naujagimio refleksas). Jei šie reiškiniai dažni ar labai ryškūs, pasakykite apie tai gydytojai.