Melisa gimė 2003 metų spalio 14 dieną Vilniaus gimdymo namuose.
Svėrė 3 410 g ir buvo 52 cm ūgio. Melisos mama – 22 metų Vasarė Motuzonienė studijuoja Vilniaus Gedimino technikos niversitete verslo vadybą.
Dukrelę pagimdė pirmajame magistratūros kurse, tad iš karto buvo aišku, kad Melisa nuo gimimo ragaus studento duonos. Vasarė studijuoja vakariniame skyriuje, paskaitos prasideda 18 valandą vakaro, kai iš darbo jau būna grįžęs tėtis. Todėl šeima nutarė, kad akademinių atostogų Vasarė neis, o bandys ir studijuoti, ir auginti dukrelę. Melisos tėtis – 26 metų Nerijus – dirba vadybininku.
Apie pirmąjį mėnesį – mama
Prieš mėnesį į namus parsivežėme mažą žmogeliuką, kuris labiau buvo panašus į minkštą šiltą kurmiuką. Mano jausmai jam (iš tikrųjų jai, bet kūdikėlį kažkaip savaime norisi vadinti ,,jis”) – kasdien šiltesni. Jaučiu, kad esu viena iš tų mamyčių-paranojikių. Seniau stebėdavausi, kai skaitydavau žurnaluose apie labai jautrias, savo vaikų iš akių nepaleidžiančias mamas, kurios prisigalvoja nebūtų pavojų savo atžaloms. Bet pati jau gimdymo namų palatoje pabusdavau naktį tikrinti, ar mažylė kvėpuoja, pakrutindavau ir dieną, kad sujudėtų. Namuose dar labiau ją saugau. Einu paskui vyrą į vonią ir žiūriu, kaip jis keičia sauskelnes, stebiu, kai ją nešioja. Vis atrodo, ne taip galvutę prilaiko, išmes beprausdamas, per grubiai žaidžia – suluošins mano vaiką! Mintis, kad galėčiau išsprukti į kavinę ją palikusi su aukle (net jei ta auklė – tikra sesuo) mane šiurpina.
Pirmosios dienos buvo sunkios, nes pati jaučiausi silpna. Melisukė tik pirmomis dienomis miegojo ramiai kaip angelėlis po 3 ir daugiau valandas tarp maitinimų, o dabar vis labiau nori bendrauti, niurzga ir verkia garsiau. Tiesą sakant, man atrodo, kad ta mažylė visada buvo su mumis: garsiai stenėdavo ir čepsėdavo naktimis, bevalgydama užsnūsdavo ir paspringdavo pienu, o po to, nuo prisiryto oro žagsėdama užmigdavo.
Per pirmąjį mėnesį mažylė apsilankė ,,Akropolyje”, mano universitete, parduotuvėje, net Sodroje. Trečią savaitę po gimdymo mūsų namus buvo užplūdę lankytojai. Kasdien sulaukdavau net iki trijų vizitų. Tačiau Melisėlė atlaikė svetimų bakterijų atakas. Svečių per daug nesureikšmindavo, tik kartą atpylė ant vyro buvusio šefo žmonos. O šiaip elgėsi gerai.
Šiek tiek apie Melisą ir mediciną:
Virkštelės liekana nukrito penktą dieną.
Nuo sintetinių šliaužtinukų (80 proc. medvilnė ir 20 proc. sintetikos) buvo išbėrę, bet tuoj pat pastebėjome, pakeitėme medvilniniais ir bėrimas dingo. Dabar turime daugiau nei 20 nenaudojamų šliaužtinukų, ir tik 4 šimtaprocentinės medvilnės, kuriais Melisą rengiame.
Jau išbandėme 4 rūšis sauskelnių – ačiū Dievui, nė vienos nesukėlė iššutimo ir nesusidirgino odelės. Gal dėl to, kad keičiu dažnai.
Maudytis mėgsta – neverkia. Tik kai šlapią keliame iš vonelės pakelia balsą (matyt, šalta).
Deja, beveik kiekvieną dieną būna pilvo reikalų (taip vadinu jos pilvo pūtimą, kai pabunda verkdama). Tada masažuoju, glostau. Vyras mieliau rinktųsi medikamentus, jis nupirko lašiukų ir kasdien pasiūlo: „Duok jai prieš naktį“. O aš atsakau, kad duosim vaistų, kai tikri diegliai užeis, kai bus rimtų skausmų.
Kadangi labai jautriai reaguoju į dukrelės verksmus, bandžiau nustatyti kuo daugiau priežasčių, kodėl ji verkia. Kadangi niurzgėdavo ir pavalgiusi, pervilkta naujomis sauskelnėmis, pasituštinusi, nusprendžiau, kad jai sloga. Net skambinau seselei, paklausti, kaip atrodo sloga. Ji nuramino, kad jokia čia ne sloga. Bet vis tiek nusipirkome jūros vandens ir išplovėme nosytę.
Ko tėvai klausia pirmąjį mėnesį
Atsako bendrosios praktikos gydytoja ir pediatrė Eugenija Juodienė.
Dieną miega, o naktį verkia. Ką daryti?
Kūdikio miego trukmė priklauso nuo individualių savybių, aplinkos, paveldėjimo. Motinos įsčiose vaikas neskiria dienos nuo nakties: pro pilvo dangalus prasiskverbia tik silpna šviesa, o mamos pulso bangos ir sruvenantis kraujas sudaro nedidelį triukšmo foną, kuris vienodas ir dieną, ir naktį. Todėl gimusį vaikutį reikia išmokyti miegoti. Naktį reikia užtraukti užuolaidas, užgesinti šviesą, migdyti tyloje. Dieną turėtų būti šviesu, gali groti tyli muzika.
Kaip naujagimį maudyti?
Grįžę iš gimdymo namų kūdikį maudykite po 1-2 dienų. Jei virkštelė nenukritusi, maudyti galima. Vaikelį pakanka maudyti kas antrą dieną, geriausia – vakare prieš maitinimą. Kambario temperatūra turi būti apie 240 C, vandens – 36-370. Vandens virinti nebūtina. Jei vonelė metalinė, į jos dugną įtieskite vystyklą. Mažam kūdikiui dar nereikia nei muilo, nei šampūno.
Vėliau muilu, kurio pH neutralus, prauskite 1-2 kartus per savaitę. Maudynės turėtų užtrukti apie 5 minutes.
Kaip prižiūrėti bambutę?
Virkštelės liekaną tepkite 700 etilo spiritu ir 5 proc. kalio permanganato tirpalu. Virkštelė nukrenta po 4-6 dienų, bambutė užgyja po 12-14 dienų. Bambutės žaizdą kasdien valykite 700 etilo spiritu ir tepkite 5 proc. kalio permanganato tirpalu (geriausiai jį nusipirkti jau paruoštą vaistinėje).
Jei kūdikis akivaizdžiai priešinasi maudynėms, kurį laiką galima nemaudyti (tada kasdien kelis kartus reikėtų jį apvalyti drėgnu rankšluostėliu, apiprausti). Po to vėl pamažu pratinti. Kad vaikutis jaustųsi saugus, vieną ranką pakiškite žemiau jo sprando ir po pažastimi, kita ranka prilaikykite užpakaliuką. Maudomą kūdikį kalbinkite, šypsokitės. Iš pradžių panardinkite pėdutes, po to palengva, vengdami staigių judesių, pamažu apšlakstydami vandeniu – visą kūnelį. Galima mažylį į vonelę guldyti įsukus į vystyklą.
Kokia turėtų būti kasdienė kūdikio higiena?
Akytes valykite kasdien vatos gniužulėliu, suvilgytu virintame vandenyje. Šluostykite nuo išorinio akies kampo nosies link.
Prauskite tik ausies kaušelius, o klausomąją landą valykite minkštu vatos suktuku. Išvalykite odos klostes už ausų. Nosį valykite minkštu vatos suktuku, sudrėkintu vandenyje. Kasdien valyti nosies nebūtina, nebent užsikemša ar sunkiau kvėpuoti.
Galima padėti nosytei išsivalyti glostant nosies sparnelius žemyn. Sveiko vaiko burnytės valyti nereikia.
Kasdien apžiūrėkite odos klostes už ausų, kaklą, pažastis, plaštakas, tarpupirščius, tarpvietę, kirkšnis, ar neparaudo, neatsirado bėrimų. Raukšles galima patepti vaikišku aliejuku, tepalais su lanolinu arba cinku. Be reikalo tepami riebalai ir losjonai gali sudirginti gležną odelę, pakeisdami jos pH. Visus tepalus reikia pirkti vaistinėse, rinktis tokius, kuriuose kuo mažiau priedų, konservantų, kvapų.
Apiplaudami mergaitės užpakaliuką laikykite jas veidu į viršų, kad nešvarumų nepatektų į šlapimo ir lyties organus. Lytinių lūpų praplėsti ir valyti iš vidaus mergaitėms nereikia, nes taip elgiantis galima pažeisti natūralų gleivių, naikinančių bakterijas, išsiskyrimą.
Berniukams irgi nereikia atitraukti apyvarpės ir valyti po ja.
Kaip prižiūrėti nagučius?
Jei nageliai perauga pirštukų galus, juos patrumpinkite žirklutėmis bukais galais. Kirpti reikėtų kas 8-10 dienų. Geriausia karpyti miegančiam kūdikiui.
Kada pirmą kartą kūdikį išnešti į lauką?
Grįžę iš gimdymo namų naujagimį pirmą kartą išneškite į lauką po 2-3 dienų vasarą ir po 7-10 dienų žiemą (jei temperatūra ne žemesnė nei 5°C). Pirmą kartą lauke užtenka būti 10-15 minučių. Kai mažylis pripranta, gryname ore galima būti 1-2 val.
Vasarą patartina eiti į lauką du kartus, žiemą pakaks ir vieno karto. Reikia stebėti, ar nešalta nosytė, galūnės ar, atvirkščiai, nesuprakaitavusi kakta, nedrėgnas kūnelis.
Kodėl pulsuoja kūdikio momenėlis?
Gimusio vaiko kaukolė sudaryta iš atskirų kaulų. Išnešioto vaiko šoniniai momenėliai paprastai būna užaugę. Užpakalinis arba mažasis momenėlis 25 proc. naujagimių būna atviras ir užauga 4-8 savaitę po gimimo. Didysis momenėlis gali būti iki 4×4 cm dydžio, jis palengva iki 1-1,5 metų pasidengia kauliniu audiniu. Didžiojo momenėlio būklę paprastai įvertina gydytojas, apžiūrėdamas kraštų vientisumą, momenėlio išsipūtimą, įdubimą, pulsavimą.
Net ir sveiko vaiko didžiojo momenėlio paviršius kvėpuojant pulsuoja, nes jį dengia elastingas audinys. Saikingai momenėlio paviršius gali išsipūsti ir vaikui rėkiant, įsitempus. Jeigu momenėlis stipriai pulsuoja ir yra išsipūtęs vaikui esant ramybės būklėje, tai gali būti įspėjimas dėl galimos hidrocefalijos, smegenų dangalų uždegimo. Pavojingas ir momenėlio įdubimas (netekus daug skysčių). Didžiojo momenėlio kraštai suminkštėja sergant rachitu. Dėl visų šių neaiškumų būtina konsultuotis su gydytoju!
Kodėl pavalgęs kūdikis atpila?
Kūdikiai atpylinėja, kai per daug suvalgo arba valgydami priryja oro. Taip nutinka godžiai žindantiems kūdikiams, kai pienas iš krūties per lengvai arba per sunkiai traukiamas, kai maitinama iš buteliuko, ir čiulptuko skylė per didelė ar per gulsčiai laikomas buteliukas. Prisirijęs oro kūdikis būna neramus, nenori valgyti. Reikėtų kūdikį dažniau palaikyti stačią, patrinti nugarytę, maitinant net kelis kartus leisti atsirūgti ir vėl žindyti. Jei atpila didžiąją dalį pieno, neauga svoris, tuomet reikia susirūpinti. Gal tai vėmimas, kuris būna sergant infekcinėmis ligomis, prievarčio spazmu, prievarčio stenoze, smegenų patologija. Bet apie tai gali spręsti tik gydytojas.
Kaip grūdinti mėnesio kūdikį?
Sveiką išnešiotą kūdikį grūdinti galima pradėti jau trečią savaitę. Iš pradžių pervystomą naujagimį 2-3 minutėms palikite nuogą. Efektingiau negu oro vonios veikia vandens procedūros. Viena veiksmingiausių grūdinimosi priemonių yra plaukymas. Kūdikis gimsta turėdamas plaukymo refleksą, kuris netreniruojamas po 3-4 mėn. išnyksta. Pradėti mokyti plaukti galima nuo 2-3 savaičių. Tačiau tėvai turi būti gerai susipažinę su plaukymo metodika ir pasitarę su gydytoju.
Kada naujagimį namuose aplanko pediatrė?
Naujagimį išleidus iš gimdymo namų, apie tai pranešama poliklinikai. Per pirmąsias 3 dienas naujagimį aplanko pediatras (šeimos gydytojas) ir medicinos sesuo. Pakartotinai gydytojas aplanko 2-3 savaičių naujagimį, o seselė – kartą per savaitę iki 28 dienos, vėliau – kartą per mėnesį.
Kūdikio galvytę dengia stora pleiskanų luoba. Ką daryti?
Galvelę ištepkite aliejumi ir palaikykite kelias valandas, paskui iššukuokite tankiomis, neaštriomis šukomis ir išplaukite. Jei pleiskanos nenusiima, reikia specialaus kremo. Šią problemą kūdikiai paprastai išauga apie pirmuosius metus.
Kokios turėtų būti kūdikio išmatos?
Išmatų kiekis ir konsistencija yra skirtinga ne tik atskirų vaikų, bet ir to paties vaiko. Natūraliai maitinamų kūdikių išmatos geltonos, gali būti su varškės pavidalo gumulėliais, grietinės konsistencijos. Dirbtinai maitinamų kūdikių išmatos paprastai tirštesnės, gelsvos spalvos. Abiejų grupių kūdikius pradėjus maitinti papildomu maistu, išmatos tampa rudomis. Jei išmatos labai skystos ir dvokiančios, kūdikis – neramus, tuštinasi dažnai, išmatose pastebite gleivių ar kraujo, tai jau viduriavimas, kurio priežasčių gali būti labai daug. Tai nustato gydytojas.
Ant naujagimio veikuko pilna spuogų. Kodėl?
Pirmomis gyvenimo savaitėmis ypač aktyvi naujagimių riebalinių liaukų sekrecija. Dėl to užsikimšus liaukų kanalėliams 60-80 proc. naujagimių atsiranda 1-2 mm baltai gelsvų mazgelių ant kaktos, nosies, smakro. Gydyt nereikia, maždaug po 2 savaičių jie išnyksta savaime. Apie 20-30 proc. naujagimių 2-5 parą odoje atsiranda rausvos dėmelės su baltu taškeliu viduryje. Paprastai praeina savaime per 2-3 dienas.
Supūliavo bambutė. Ką daryti? Kas yra bambos išvarža?
Jei nukritus virkštelei, pilvo sienos skylutė (per kurią ėjo virkštelės kraujagyslės) neužsiveria, atsiranda bambos išvarža. Bamba paprastai išsipučia verkiant. Dažniausiai sugyja per 2-3 metus. Klijuoti nereikia.
Kartais bambos žaizda šlapiuoja, o įsimetus infekcijai žaizda gali pradėti pūliuoti. Bendra naujagimio būklė paprastai būna gera, tačiau iš bambos nuolat skiriasi išskyros. Jei parsideda pūlingas bambos ar aplinkinių audinių uždegimas, vaikelis gydomas naujagimių patologiniame skyriuje.
Kas yra naujagimių gelta?
Praeinančioji naujagimių gelta būna 60-70 proc. naujagimių. Ji atsiranda 2-3 dieną po gimimo, paprastai praeina per 10-12 dienų savaime. Jei gelta atsiranda per pirmąsias 24 valandas ir užsitęsia ilgiau nei dvi savaites, ji gali būti patologinė.
Negerai, jei naujagimis pagelsta tik po 4 dienų, nes tai gali būti infekcijos sukeltas kraujo užkrėtimas. Abiem atvejais būtina konsultuotis su gydytoju.
Apie pirmąjį mėnesį – psichologė
Komentuoja Vilniaus miesto psichologinės pedagoginės tarnybos psichologė Jolanta Šabliauskienė.
Nustatyta, kad pirmąjį mėnesį kūdikis mato objektus, nutolusius nuo jo 20-25 cm atstumu (maždaug toks nuotolis yra tarp motinos veido ir kūdikio akų žindymo metu). Naujagimių regai būdingas fragmentiškumas – viena ryški detalė suvokiama kaip vaizdo visuma (pvz., mažylis įdėmiai stebi visame mamos veide tik lūpas).
Dar bręsdamas gimdoje vaisius susipažįsta su pirmaisiais aplinkos garsais, išmoksta pažinti mamos, o gal ir tėčio balsus. Bet visus garsus jis girdi prislopintus, nes jį saugo vandenų filtras. Gimęs vaikelis patenka į tikrų garsų pasaulį. Mėnesio kūdikis beveik nereaguoja į paprastus buitinius garsus, bet išsigąsta šaižių, netikėtų garsų. Mažyliui patinka aukštos tonacijos (mieliausias – mamytės balsas), kiti aplinkiniai irgi intuityviai ,,suplonina” balsus, kai kalbina kūdikį. Vaikelį ramina žemi, monotoniški garsai (pvz., ventiliatoriaus ar automobilio ūžimas). 4 savaičių kūdikis dar nesupranta žodžių reikšmės, bet kalbinamas atkreipia dėmesį, nurimsta.
Svarbiausias naujagimių informacijos ir emocijų šaltinis – lytėjimas. Naujagimiui patinka, kai jį tvirtai apkabina ir paima ant rankų. Jis jaučiasi saugus, nurimsta, užmiega. Prigludęs lūpomis prie krūties kūdikis ne tik pasisotina, bet išgyvena ir pilnatvės, pasitenkinimo minutes.
Pirmąjį mėnesį naujagimis visiškai priklauso nuo mamos (0-4 savaičių kūdikis be globos neišgyventų ilgiau 2 parų). Todėl manyčiau, kad šiuo laikotarpiu, kai vaikutis dažniausiai dar ramus (santykinai, lyginant su perspektyva), reikėtų kuo labiau pasirūpinti mamyte. Neretai moteris būna dar neatsigavusi nuo nėštumo ir gimdymo. Kartais, gimus kūdikiui, jos netikėtas elgesys gali nustebinti šeimos narius. Užgriuvusi atsakomybė, pasikeitęs statusas, būtinybė daug dėmesio skirti bejėgei būtybei bei dovanoti savo meilę visiems kitiems šeimos nariams, gali būti net depresijos priežastimi. Todėl svarbu, kad šeimos nariai suprastų ir atjaustų mamą ne tik žodžiais, o ir pasidalintomis pareigomis.
Ką moka mėnesio kūdikis
Konsultuoja vaikų neurologė Aušra Vosylienė
Mėnesio kūdikis, paguldytas ant pilvo, kelioms sekundėms kilsteli galvą (maždaug 30 laipsnių kampu), bet greitai pavargsta, vėl ją paguldo. Pakelta mažylio galva svirduliuoja, todėl pakeltą galvytę kūdikis išlaiko tik 3 sekundes. Jei mėnesio kūdikis, paguldytas ant pilvo, galvą kelia aukštai galima įtarti padidėjusį raumenų tonusą.
Sodinamas kūdikis galvą atlošia atgal. Tačiau rankytes ir nugarą jau stengiasi įtempti, nėra suglebęs.
Pastatytas ant kojų kūdikis ištiesia kojas per klubus ir kelius, atsispiria. Jei mama lengvai pakilnoja, atrodo, kad kūdikis žingsniuotų. Tai refleksinės reakcijos, kaip naujagimio.
Pasodintas kūdikis susikūprina, sukniumba, galva irgi nulinksta į priekį. Tačiau tvirtai prilaikius liemenį, pasodintas mėnesio kūdikis jau gali 1-2 sekundėms kiltelėti galvą.
Jei ant nugaros paguldysime naujagimį, jo galva pasisuks į šoną. Mėnesio kūdikis, paguldytas ant nugaros, jau gali išlaikyti galvą tiesiai (vidurio linijoje) vidutiniškai 10 sekundžių.
Kalbinamas mėnesio kūdikis įdėmiai stebi veidą, kai kurie jau bando nedrąsiai nusišypsoti socialine šypsena (paprastai sąmoningai nusišypso tik 2-3 mėnesių kūdikiai).
Mėnesio kūdikis jau užfiksuoja 20 cm nuo jo akių laikomą raudoną daiktą. Raudoną daiktą lėtai veskite iš vienos pusės į kitą. Kūdikis daiktą turėtų sekti akimis iki 45 laipsnių į abi puses nuo centro.
Naujagimio plaštakos beveik visa laiką būną sugniaužtos, o mėnesio kūdikio delniukai vis labiau atipalaiduoja, jo plaštakos vis dažniau būna lengvai atgniaužtos.
Būdraudamas kūdikis leidžia garsus, panašius į balses a, e. Kartais pasigirsta junginių su h: ehe, aha, he.
Pirmąjį mėnesį:
3-5 parą naujagimio svoris sumažėja 6 proc., o gimimo svorį atgauna 7-14 dieną.
Kai sugrįžta normalus svoris, naujagimis kasdien priauga apie 25-30 g, o per savaitę vidutiniškai 150-210 g. Ūgis padidėja apie 3 cm.
3-8 dieną tiek berniukams, tiek mergaitėms gali padidėti krūtelės. Abi padidėja vienodai, neparausta, neskauda. Greitai praeina.
Valgo 6-8 kartus. Pavalgęs jis greitai užsnūsta. Dauguma užmiega dar valgydami.
Maitinamo krūtimi naujagimio skrandis ištuštėja praėjus 2-3 val. po valgio. Maitinimas krūtimi neturėtų užtrukti ilgiau kaip 20 minučių.
Naujagimis miega vidutiniškai 16,5 val. per parą, nubusdamas kas 1,5-3 val.
„Mamos žurnalas“
