Sveika, mažoji Lurda!
Kai lapkričio mėnesį atsisveikinome su redakcijos „dukryte” Melisėle, gavome daugybę liūdesiu dvelkiančių laiškų ir žinučių. Graudu buvo išsiskirti su žmogučiu, kurio virsmą kas mėnesį stebėjote. Bet šventa vieta tuščia nebūna.
Kaip per gražuolių rinkimus Melisa savo karūną šį mėnesį uždėjo naujai žvaigždei – su Jumis sveikinasi ką tik gimusi mergytė Lurda.
Kodėl Lurda
Kai žurnale paskelbėme, kad ieškome šeimos, kuri norėtų savo vaikutį „paskolinti” žurnalui ir leisti stebėti jo augimą, atsiliepė dešimtys. Konkurentus „nurungė” mažosios Lurdos tėveliai Dainora ir Simonas (tiesa, tada dar nei jie, nei mes nežinojome, kas gims). Šią porą pasirinkome dėl to, kad abu labai nuoširdžiai rengėsi vaikučio gimimui, lankė R. Šemetos nėščiųjų mokyklėlę, būdami vilniečiai važiavo gimdyti į Kauną, nes Kauno II klinikinės ligoninės gimdymo skyrius jiems pasirodė turintis geriausia aurą. „Taškų“ Lurdos tėvams pridėjo ir begalinis jų polėkis – pora vestuvių dieną išskrido į Islandiją švęsti medaus mėnesio.
Tikimės, kad ant mūsų nesupyks tie tėveliai, kurie nuoširdžiai atsiliepė į mūsų kvietimą, bet „liko už borto“. Kaip rašė viena mama, gal būt po kelerių metų gimdysiu antrą, o paskui ir trečią, ir vis tiek išpildys savo svajonę ir pamatys savo vaikučio augimą žurnale.
Pirma pažintis
Taigi susipažinkite – Lurda Skrobulytė, gimė 2004 gruodžio 6 dieną, 20.48 val., svėrė 3 746 g, buvo 54 cm ūgio.
Lurdos mama – Dainora, jai 26 metai, dirba šiuolaikinių technologijų dėstytoja Vilniaus Gabijos gimnazijoje.
Lurdos tėvelis – Simonas, jam 28 metai, jis – dailininkas tapytojas.
Būsimi tėvai nežinojo kūdikio lyties. Kai mama Dainora pernešiojo 10 dienų, pasidarė neramu, ar redakcijos kūdikis spės gimti iki žurnalo išnešimo į spaustuvę. Kiek buvo laimės, kai vėlų gruodžio 6 dienos vakarą gavome žinutę – „jau turime Lurdą“. Tėvai buvo išrinkę vardus berniukui ir mergaitei, todėl vos gimusią dukrelę jau žinojo kaip vadinti. Lurda gimė per 8 valandas, natūraliu būdu, Dainoros skausmus malšino vyro masažas ir vandens procedūros (net 1,5 valandos ji prabuvo duše).
Po gimdymo 4 paras šeima praleido ligoninėje, specialioje šeimyninėje palatoje. Tėvai iškart įsimylėjo gražuolę dukrytę. Kai tėtis išėjo į „Maximą“ nupirkti šio to ir po valandos grįžo, jo akyse spindėjo ašaros: „Aš taip pasiilgau Lurdos…“. Kai Lurda miega, tėtis gali valandų valandas sėdėti ir žiūrėti į mažąjį stebuklą.
Auk sveikutė, Lurda, o kitą mėnesį parašysime, kaip Tau sekėsi.
Pirmasis mėnuo
Nors gimus kūdikiui aukštyn kojomis verčiasi pasaulis ir užplūsta neregėta emocijų lavina, visi nori kūdikio auginimo laimę matuoti gramais ir centimetrais. „Kiek paaugo per mėnesį?“ – pagrindinis klausimas, kurį jaunai mamai pateikiame pirmiausia. Apie svorį ir mes Lurdos mamos paklausėme vos pravėrę namų duris. Taigi – svarbioji ataskaita:
1 mėnesio Lurda sveria 4 800 g, per mėnesį priaugo 1 054 g (valgydama tik mamos pienuką).
Lurdos ūgis – 58 cm, per mėnesį „ištįso“ 4 cm (pasak tėvų, ji auga „akyse“).
Laimės ašaros
„Ar gera būti mama? Tai nuostabu, bet šį jausmą aš auginau ir brandinau jau nuo nėštumo pradžios – ruošiausi būti mama“, – sako Dainora. Vis dėlto, jausmų tapus tėvais buvo tiek daug, kad pirmą kartą įžengę į namus su miegančia naujagime dukrele, Dainora ir Simonas abu netikėtai apsiverkė. Tai buvo džiaugsmo, nuovargio, nuslūgusios įtampos, nežinios ir dar daugybės kitų jausmų proveržis. „Pirmas dienas galėdavau apsiašaroti labai greitai. Ypač rytais, kai Simonas išeidavo į darbą, o aš likdavau namie su dukrele. Juk ligoninėje vyras gyveno kartu su mumis, rūpinosi dieną ir naktį, man nereikėdavo keltis iš lovos – jis ir valgyti paduodavo, ir Lurdą atnešdavo. Todėl, kai pirmomis dienomis pasilikau namie viena, buvo nelengva.
Pirmosios savaitės buvo labai jautrios, emocingos, juk vyko didžioji adaptacija – vaikelis pratinosi prie mūsų, o mes – prie jo“, – prisimena Dainora.
Nusišypsojo tėčiui
Mėnesio pabaigoje Lurda pirmą kartą nusišypsojo. Šį įvykį tėvai jautriai aprašė mergaitės dienoraštyje (per vestuves gautą albumą skyrė Lurdos metraščiui). „Koks nuostabus dalykas yra kūdikio šypsena, o dar maloniau, kad dukrytė nusišypsojo man. 1:0 mano naudai! Tarp tėvų nori nenori vyksta paslėpta kova – tarsi žaidimas – dėl vaikelio jausmų“, – dienoraštyje įrašė Simonas. Lurdos tėvelis – dailininkas, žmonos nėštumo įkvėptas didžiulis paveikslas su nėščios moters siluetu šiuo metu eksponuojamas „Arkos“ galerijoje. Lurdos gimimas, be abejo, įkvėps ir kitų darbų, tačiau dabar tėvai juokauja, kad „įkvėpėja suvalgo kūrybai skirtą laiką“. Radęs laisvą minutę Simonas skuba ne tapyti, o imti ant rankų dukrelę.
Elgsis, kaip liepia širdis
Lurdos tėveliai lankė R. Šemetos nėščiųjų mokyklą, daug skaitė apie šiuolaikines kūdikių auginimo tendencijas. Nieko nuostabaus, kad Dainora nenusipirko nė vieno buteliuko, čiulptuko, maistelio šildytuvo, pientraukio ar sterilizatoriaus.
Moteris nusiteikusi maitinti tik savo pienu, puikiai perprato dukros poreikius. Pavyzdžiui, kartais Lurda ištuština visą krūtį, o po 15 minučių vėl pradeda niurzgėti. Vadinasi – ji nori atsigerti ir Dainora pasiūlo dukrai šiek tiek „atsigaivinti“ iš kitos krūties.
Lurda miega su tėveliais vienoje lovoje, valgo kada nori (maždaug kas 2,5 valandos dieną ir naktį). Ilgesnė pauzė būna tik tuomet, kai Dainora dukrą išveža į lauką. Šeima gyvena šalia judrių gatvių, tad mama kasdien su dukryte automobiliu nuvažiuoja į parką ir ten kvėpuoja grynu oru. Kol kas tėvai dar nenusprendė, ar nardins mergytę ir ar nupylinės ją šaltu vandeniu. „Kai laukiausi, nė neabejojome, kad taip darysime, bet dabar dar neapsisprendėme. Norime auginti Lurdą išklausę visų patarimų, bet labiausiai įsiklausę, ką sako širdis“, – svarsto Dainora. Kaip ir visi jauni tėvai, Dainora su Simonu sulaukia daug patarimų iš senelių. Norėdami tik gero, jie „protina“ jaunus tėvus, kad šie labai jau lepina mažylę – ima ir ima ant rankų, neleidžia paverkti ir praalkti.
Pamiegojo ir prabudo
Pirmomis savaitėmis Dainorai atrodė, kad Lurda neprabus. Ji užmigdavo žįsdama krūtį, o pramerkdavo akis tik data, kai vėl užsinorėdavo valgyti. „Atrodė, kad visas jos gyvenimas – tik maistas ir miegas. Žiūrėdavau į miegančią dukrą – akutės užmerktos, o veidas atspindi tokius išgyvenimus! Per miegus ir juokiasi, ir verkia, ir nustemba, ir išsigąsta… Bet jau po dviejų trijų savaičių Lurda „prabudo“, nebenori viena gulėti lovytėje, stebi pasaulį“, – pasakoja mama.
Supermergina
Tikriausiai „Mamos žurnalas“ turi laimingą ranką, nes atsitiktinai pasirinkti redakcijos kūdikiai auga sveiki, stiprūs ir valgūs.
Lurda šokiravo jau gimimo akimirką – niekas nesitikėjo, kad tokia trapi mama pagimdys beveik 4 kg galiūnę. Dainoros nupirkti drabužėliai Lurdai pasirodė per maži (dabar namuose yra nė karto neužvilktų ir per mažų drabužėlių kolekcija). Per mėnesį Lurda „išaugo“ ir kūdikių vonelę.
Per pirmąją apžiūrą poliklinikoje mėnesio Lurda buvo įvertinta puikiai. Mergytė gražiai kelia galvytę paguldyta ant pilvo, stebi virš lovytės pakabintus žaisliukus. Vienintelė bėda, kamuojant mažą vaikelį – užsikemšanti nosis. Gydytoja paaiškino, kad taip yra dėl dar gležnų kvėpavimo takų, kurie visiškai susiformuoja tik 5 mėnesį, ir dėl sauso kambario oro. Dainora ant radiatorių išdėliojo dubenėlius su vandeniu ir išplauna Lurdos nosytę specialiu jūros vandeniu.
Auk, Lurdyte, ir nenuvilk skaitytojų, susitiksime po mėnesio.
Neurologės A.Vosylienės komentaras
I mėnuo
Miegas. Sunkiausia „sustyguoti“ miego ir būdravimo režimą. Jis paprastai nusistovi per pirmus 3 mėnesius. Reikėtų žinoti, kad naujagimis, kūdikis miegodamas gali judėti, muistytis, leisti įvairius garsus, „pūkšti“, paverkšlenti. Bet tai nereiškia, kad tuoj reikia žiūrėti, kas darosi, imti ant rankų, siūlyti krūtį ir čiulptuką. Tai normalus miegas, būna prabudimai negilaus miego fazėje. Jį trikdydami, įpratinsime kūdikį nubudus vėl užmigti tik gavus tam tikrą stimulą. Vėliau tai gali pereiti į miego problemą, kuri tęsiasi ilgai. Dieną kūdikis turėtų prabusti kas 1,5- 3 val. pavalgyti. Didžiąją laiko dalį pirmą mėnesį užima miegas.
Ką turi mokėti? 1 mėnesio kūdikis turėtų pradėti stebėti veidą, žaislą, gali pradėti šypsotis kalbinamas (nesąmoninga šypsena jau yra). Paguldytas ant pilvo turi trumpai išlaikyti pakėlęs galvytę, ją pasukti į kitą pusę.
Atkreipkite dėmesį į kūdikio pozą, galvos padėtį – ar nelaiko jos nuolat pasukęs į vieną pusę, kaip kūdikis juda, ar pakankamai aktyvus, ar vienodai judina kairę ir dešinę rankytę, kojytę.
Nesibaiminkite, jei retsykiais suvirpa smakriukas, rankytės, jei skėsteli rankomis lyg išsigandęs į bet kokį garsą ar judesį (tai naujagimio refleksas). Jei šie reiškiniai dažni ar labai ryškūs, pasakykite apie tai gydytojai.
Neramus kūdikis. Tam yra daugybė priežasčių ir nebūtinai neurologinių. Tai gali būti padidėjusio dirglumo ar galvospūdžio simptomai, bet dažniau – tai pilvo diegliai ar maitinimo problemos, kartais – pieno trūkumas, išberta odelė.
Užsitęsusi gelta irgi gali turėti įtakos kūdikio aktyvumui, elgsenai, nervų sistemos būklei. Visada, kai kūdikis neramus, siūlyčiau ieškoti priežasties drauge su gydytoja.
Dalis mamų, ypač žiemą, namuose pirmo mėnesio kūdikį laiko su kepuryte, pirštinytėm, būdraujant būna užklotas ar „voke“.
Kūdikiui nuo gimimo reikia judesių laisvės, kad galėtų gerai vystytis, reikia keisti „buvimo“ vietą, girdėti ir matyti, pažinti savo aplinką.
„Mamos žurnalas“
