Inga Stumbrienė susilaukė sūnelio. Žurnalui ją kalbinome kelios dienos iki gimdymo. Dalinamės Ingos pasakojimu apie nėštumą.
Savo žurnale Ingą Stumbrienę esame kalbinę, kai ji susilaukė pirmagimės Estelos, kuriai netrukus 18. Pilnametė vyresnėlė, keturiolikmetis sūnus Gabrielius ir… žinia apie dar vieno vaikelio laukimą!
Inga, labai įdomu, kaip ryžotės trečiam vaikeliui, kai vyresnieji jau tokie paaugę?
Apie trečiąjį vaikelį su vyru pradėjome kalbėti maždaug prieš 3 metus. Tačiau aš niekaip tam nesiryžau. Man atrodė, kad dar anksti, ir bijojau, kad gimus trečiam vaikeliui tiek Estelai, tiek Gabrieliui jau negalėsime skirti tiek dėmesio, kiek jiems reikalinga.
Tačiau per pastaruosius metus pastebėjau, kad jie tapo labai savarankiški ir tėvų dėmesio jiems reikia vis mažiau. Taip ir apsisprendžiau, kad galime pradėti planuoti trečiąjį vaikelį.
Į nėštumo planavimą su vyru visada žiūrėjome labai atsakingai. Itin griežtai klausydavome gydytojų rekomendacijų, tikrindavomės sveikatą. Pavyzdžiui, prieš pirmąjį nėštumą gydytoja patarė priaugti keletą kilogramų, kad nėštumo pradžia būtų sklandesnė. Žinoma, klausiau visų nurodymų, valgydavau kaloringesnį maistą, didesnes porcijas. Įdomu tai, kad visus mano nėštumus prižiūri ta pati gydytoja, kuri jau puikiai žino, kaip į nėštumą reaguoja mano kūnas, ji visada atidžiai stebi mano sveikatą, taip pat ir svorį. Dabar esu priaugusi 10 kilogramų. Pamenu, kažkurį mėnesį priaugau truputi daugiau, negu reikėtų, tad gydytoja skyrė garintų daržovių ir virtos mėsos dietą. Visa mūsų šeima stengiamės sveikai maitintis, sportuojame.
Kada tą žinią pasakėte artimiesiems?
Grįžusi iš vestuvių metinių kelionės, iškart supratau, kad kažkas pasikeitė, pasakiau vyrui, kad planuoju vizitą pas gydytoją. Vyras iškart pasakė, kad mano, jog mes jau laukiamės vaikelio. Grįžusi iš gydytojo šią žinią patvirtinau. Nors vyrui tai ir nebuvo staigmena, jis be galo apsidžiaugė. Vaikams tai buvo netikėta naujiena, tačiau ir jie džiaugsmingai pasveikino. Visai giminei bei artimiesiems šią žinią pranešėme per šv. Kalėdas, norėjome tai padaryti ypatingai, kaip ir pirmuosius du kartus. Nors vyras ir abejojo, ar paslaptį pavyks išlaikyti taip ilgai, jis manė, kad tikrai visi pastebės suapvalėjusį mano pilvelį. Bet naujieną pavyko išsaugoti iki pat švenčių. Visi buvo labai nustebę, tačiau itin džiaugėsi ir sveikino.
Koks šis nėštumas? Kaip jaučiatės, ar pakanka energijos?
Pirmieji mėnesiai buvo sunkesni, vargino pykinimas, jaučiau nuovargį, tačiau viskas pasikeitė įžengus į antrąjį trimestrą. Atsirado daugiau jėgų ir energijos, galėjau vėl intensyviau sportuoti ir užsiiminėti aktyvesne veikla, prie kurios esu pratusi. Per šį trimestrą spėjome ir pakeliauti. Labiau svoris pradėjo augti tik trečiuoju trimestru, kuomet ir pilvelis pradėjo labiau ryškėti.
Viso nėštumo metu itin prižiūrėjau savo mitybą, valgiau tik sveiką ir subalansuotą maistą, reikalingą man ir vaikeliui. Tad džiaugiuosi, kad esu priaugusi tik tiek svorio, kiek reikia. Man iki šiol vis norisi dar labiau gilintis į sveiką mitybą, kartais net ir vyro klausiu: „Ar aš tikrai pakankamai sveikai valgau, gal galėčiau dar sveikiau?“ O jis, kaip ir mano gydytojas, sako, kad jei visos nėščiosios taip valgytų, tai būtų labai gerai!
Kokios tos jūsų mitybos taisyklės, kad net nėštumo metu atrodote grakšti ir liekna?
Turiu kelias taisykles, kuriomis vadovaujuosi, jos itin aktualios nėštumo metu: „Valgyk maistą kaip vaistą, kad nereikėtų vėliau valgyti vaistų kaip maisto“. Subalansuota sveika mityba yra mano gyvenimo pagrindas. Labai svarbu įvairovė, kad organizmas gautų visų reikalingų maisto medžiagų bei vitaminų. Dažnai nėščios moterys turi įvairių su maistu susijusių kaprizų, kartais labai norisi riebaus nesveiko maisto, kartais kokio itin kaloringo pyragėlio, tačiau aš prieš kiekvieną tokį norą visada labai gerai pagalvoju ir įvertinu, ar man tikrai to pyragėlio reikia, o gal tai tik laikinas kaprizas, kuris nieko gero mano organizmui neduos. Tad desertui aš geriau renkuosi juodojo šokolado gabalėlį, kuris numalšina deserto troškimą, bet kartu ir pagamina laimės hormonų.
Nei būsimai mamytei, nei vaikeliui nereikia nei greito ir nesveiko maisto, nei gazuotų gėrimų, nei kaloringų pyragėlių. O kai prioritetas yra savo pačios ir būsimo kūdikio sveikata, visų šių pagundų atsisakyti tikrai nesudėtinga.
Labai svarbu gerti užtektinai vandens, 1,5–2 litrus per dieną, o jei troškina, tai ir dar daugiau. Mane šiuo laikotarpiu itin troškina, tai išgeriu tikrai daugiau.
Savo dieną aš visada pradedu nuo stiklinės vandens. Atsibundu, atsikeliu ir išgeriu stiklinę kambario temperatūros vandens. Vėliau suvalgau vaisių ir uogų dubenėlį. Rytiniame dubenėlyje būna bent trijų rūšių uogų, keli gabaliukai papajos arba meliono, bananas. Uogas valgyti itin sveika, kasdien suvalgau apie 100 g aviečių, jose daug organizmui reikalingos ląstelienos, vitamino C, šilauogių, kuriose yra ne tik daug vitaminų, bet ir antioksidantų, gervuogių, braškių. Dubenėlio turinį visada pakoreguoja ir sezoniškumas, kokių šviežių vaisių, uogų būna tuo metu.
Uogos ir vaisiai ryte man suteikia daug energijos.
Kavos visai negeriu. Daug kas ima juoktis, kai pasakau, kad kavos nesu net ir gėrusi. Geriau renkuosi šviežių sulčių stiklinę, ji dabar yra mano kiekvienos dienos racione.
Mitybos specialistai rekomenduoja po uogų užkandžio padaryti pertrauką, ir jei norisi, sotesnius pusryčius valgyti po valandos ar dviejų. Šiuo metu, kai laukiuosi, kartais šio termino ir neišlaukiu, pusryčiauju anksčiau. Sotieji pusryčiai būna kiaušinis arba juoda duona su avokadu. Kartais gali būti gabaliukas vištienos su daržovėmis. Vadovaujuosi taisykle: pusryčius suvalgyk pats, pietus pasidalink su draugu, o vakarienę atiduok priešui. Tačiau nėštumo metu „priešas“ lieka alkanas, nes vakarienę suvalgau pati, tik ji būna lengvesnė.
Pietus valgau tada, kai pasijuntu išalkusi, dažniausiai tai būna po kokių 3 valandų.
Pietums visada planuoju skirtingus patiekalus, kuriuos susidėlioju iš anksto, stengiuosi kad per savaitę bent 2 kartus būtų žuvis, taip pat paukštiena, o paskutiniais nėštumo mėnesiais gydytojas rekomendavo valgyti daugiau geležies turinčiu produktų, tad į racioną įtraukiau jautieną. Maistą dažniausiai troškinu arba kepu orkaitėje, kartais verdu. Keptų patiekalų stengiuosi vengti. Makaronų nelabai mėgstu, tačiau ryžius ar bulves kaip garnyrą kartais valgau.
Jei labai norisi deserto, renkuosi juodą gabalinį šokoladą be cukraus. Esu atradusi specializuotoje šokolado parduotuvėje gerą gabalinį šokoladą, kurį pamėgo ir visa šeima.
Jei dieną būnu valgiusi mėsos patiekalą, vakarienei tuomet būna žuvis, arba atvirkščiai. Man pasistiprinti vien tik salotų neužtenka, nes išnaudoju daug energijos dirbdama, planuodama ir organizuodama įvairias veiklas, tad ir vakare pavalgyti man būtina. Pieno produktų vartoju itin nedaug. Tačiau esu atradusi itin paprastą, skanų ir kartu naudingą kokteilį: pieną su bananu. Tai puikus gėrimas maitinančioms mamoms, kai reikia paspartinti pienuko gamybą. žindymo laikotarpiu man vyras dažnai suplakdavo šį pieno-bananų kokteilį. Jį išgėrus, pienuko itin greitai pasigamindavo. Abu vaikučius pati maitinau gana ilgai, iki 1,5 metų.
Dar viena labai svarbi mano raciono dalis yra stiklinė šviežių sulčių, kurią būtinai išgeriu kasdien. Kartais sultis geriu tarp pusryčių ir pietų, kartais – tarp pietų ir vakarienės. Pirktų parduotuvėje sulčių negeriu, turime savo sulčiaspaudę, tad visada patys išsispaudžiame šviežių vaisių ar daržovių sulčių. Jei dieną buvau valgiusi mažiau daržovių, renkuosi daržovių sultis, jei daržovių buvo pakankamai, geriu vaisių – apelsinų ar obuolių sulčių.
Visada laikausi šių savo mitybos principų, tad ir papildomos dietos man nebereikalingos.
Ar nėštumo metu sportuojate?
Taip, visą laiką. Žinoma, dabartinės treniruotės labai skiriasi nuo tų, prie kurių buvau pratusi. Tačiau puikiai suprantu, kad gimus vaikeliui galėsiu ir vėl grįžti į įprastą savo treniruočių ritmą. Lankau kineziterapiją, iki nėštumo į užsiėmimus eidavau 3 kartus per savaitę. Pirmuoju trimestru sportą apribojau, tačiau per antrą trimestrą vėl pradėjau sportuoti 2 kartus per savaitę. Visus pratimus itin atidžiai prižiūri kineziterapeutė, kad kiekvienas judesys būtų taisyklingai atliktas ir tikslus. Sportui esu dėkinga už gerą savijautą, tvirtą kūną ir sustiprintus raumenis, džiaugiuosi, kad nėštumo metu nejaučiau jokio neštukėms įprasto nugaros skausmo.
Jūsų dukra – jaunoji šefė. Iš kur apskritai Estelos pomėgis gaminti? Kada jis pradėjo reikštis?
Estelos pomėgį gaminti pastebėjome, kai jai buvo maždaug 6 metukai. Iš pradžių ji daug gamindavo kartu su mumis, klausdavo patarimų, prašydavo pamokyti. Daug smagių kulinarinių eksperimentų atlikdavo ir su aukle. Manau, tai buvo tas žmogus, kuris jai suteikė itin daug kulinarines patirties ir praplėtė jos akiratį. Dabar ji jau semiasi žinių iš profesionalių virtuves šefų ir pati kuria bei atranda įvairias kulinarijos subtilybes. Estela lankė daug įvairių būrelių: šokių, dainavimo, gimnastikos, karatė, kartingų. Pastebėję, kad Estelai labai patinka gaminti, ją visi palaikėme ir padėjome eiti šiuo keliu.
Kai planuojame keliones, Estela visada suranda ir pasiūlo, ką įdomaus galėtume patirti maisto tema. Beveik visada išrenka ir restoraną, kuriame būtų įdomu pavakarieniauti, kartais tai būna kokio žinomo šefo restoranas, kartais kokia unikali vieta, kurioje galima paragauti išskirtinių vietinių patiekalų. Jei būna galimybė, ji visada užsirašo ir į kursus pas vietinius šefus. Kelionių metu suranda įvairių parduotuvių ir turgeliu, kuriuose prekiaujama vietiniais prieskoniais, vaisiais ar daržovėmis, mėsa ar žuvimi. Tad visa šeima važiuojame pasižiūrėti, pasidomėti produktais.
O kokie sūnaus polinkiai ir talentai?
Sūnus – tikras sportininkas. Ilgą laiką jo gyvenime svarbiausias buvo futbolas, o dabar jau porą metų – krepšinis. Kartais su vyru net juokiamės, kokie skirtingi mūsų vaikai. Gabrielius – vyriškas, sportiškas, jo didžiąją dienos dalį užima sporto treniruotės. Aš visada palaikau vyro norą su sūnumi praleisti kuo daugiau laiko kartu, kad matytų gerą tėčio pavyzdį. Mūsų vyrai dažnai eina žaisti krepšinį, o kartais stebėti krepšinio varžybų važiuojame visa šeima. Kieme turime krepšinio aikštelę, tad vasarą įprasta, kad keturiese žaidžiame krepšinį. Stengiamės tiek kelionėse, tiek įprastomis dienomis laisvalaikį leisti ne atskirai, o visi kartu. Net ir kelionių metu dieną daliname į 4 dalis, kad kiekvienas sugalvotų, ką nori veikti. Jei Estela nori važinėtis kartingais, visi važiuojame į kartodromą. Jei Gabrielius nori žaisti krepšinį ar plaukioti baseine, – plaukiojame kartu. Jei aš noriu į senamiestį ar muziejų, – ketvirtadalis dienos skirta šiai veiklai. O tėčiui labai patinka golfas, tad jo žaisti važiuojame irgi kartu visa šeima. Darbo dienomis vaikai mokosi, vyras daug dirba, vieni kitus matome nedaug laiko, tad per atostogas, kelionių metu stengiamės kuo daugiau laiko praleisti kartu, sustiprinti mūsų ryšį.
Nėštumo metu neatsisakėte kelionių?
Gydytojui leidus, antruoju nėštumo trimestru buvome išvykę į keletą kelionių. Dubajuje atšventėme mano gimtadienį, o per Naujuosius metus vykome i Prancūziją. Žinoma, mano kelionių ritmas buvo kur kas ramesnis, nei įprastai.
Gimus vaikučiui, irgi neketiname ilgai sėdėti namuose. Prisimenu, kad pirma Estelos kelionė buvo maždaug 6 mėnesių, kai ji jau sėdėjo. Gabrielius pirmą kartą į užsienį iškeliavo dar anksčiau. O su trečiuoju vaikučiu matysime, kaip bus. Svarbiausia jo sveikata, jei gydytojai leis, keliausime, tik pirmosios kelionės bus netolimos, į artimesnes Europos šalis.
Kuo užpildyti paskutiniai laukimo mėnesiai?
Jie užpildyti mažylio kraitelio pirkimu ir laukimo nuotaikomis.
Esu gana tvirto charakterio, tad net ir dabar mane išbalansuoti sunku. Labai stengiuosi nevarginti šeimos savo emocijų svyravimams. Puikiai žinau, kaip jas suvaldyti ir nukreipti tinkama linkme. Galbūt vienintelis dalykas, kas šiuo metu yra pasikeitęs ir mane vargina, tai mano galimybė laisvai ir greitai judėti, tad kartais tenka paprašyti šeimos narių pagalbos. Tikriausiai esu neįprasta nėštukė, nes nieko neveikti ir mėgautis ramybe man itin sunku. Tad, net ir sulaukusi gydytojo rekomendacijų keletą savaičių iki gimdymo laikytis ramybės ir poilsio režimo, fizinių darbų sumažinau, tačiau nenustojau planuoti ir organizuoti kitų veiklų.
Ginta Liaugminienė
Susiję straipsniai
