Pavasaris ragina atsilapoti drabužius ir bėgti per žydinčias pievas, tačiau daugumai labiau norisi pasėdėti ant suoliuko.
Pasak gydytojų, dažniausi nusiskundimai, kuriuos atėjus pavasariui įvardija pacientai: atsiradęs nuovargis, jėgų ir energijos stoka, didesnis mieguistumas ryte, nuotaikų svyravimai, nestabilus kraujospūdis, stipriau slenkantys plaukai, išsausėjusi oda ir pasikartojančios virusinės infekcijos.
Kodėl dingo energija
Didžiausią įtaką mūsų sveikatai daro gyvenimo būdas. Tad prieš kaltindami temperatūrų kaitą ar vitaminus praradusias daržoves, pagalvokite, kaip galėtume pakoreguoti savo gyvenimo būdą, kad energijos būtų daugiau.
Stresas – jo kontrolė sudėtinga, bet įmanoma. Jei anksčiau pirmavo posakis „visos ligos nuo nervų“, dabar jis koreguojamas „visos ligos nuo streso“. Stresas su pavasariu neturi jokio ryšio, jis valdo mus visais metų laikais, tačiau pavasarį esame šiek tiek nusilpę dėl vitaminų ir saulės trūkumo, todėl stresas mus veikia labiau. Dar pridėkime, kad šis pavasaris ypač stresinis. Neseniai atlikti sociologiniai tyrimai parodė, kad šį pavasarį net 66 proc. šalies gyventojų jaučia padidėjusią įtampą, nerimą ar stresą. Neigiamų emocijų, lyginant su pernai, labai padaugėjo. Nurodydami pagrindinį įtampos šaltinį, žmonės minėjo įvairius su karo veiksmais susijusius įvykius: karą arba karo grėsmę, karą Ukrainoje, geopolitiką arba įvykius pasaulyje bei neramumus, taip pat karą Izraelyje, Gazos ruože.
Pavasarį mityba skurdžiausia. Tai, ką valgome, mums gali suteikti jėgų arba jas atimti.
Neigiamai imuninę sistemą veikia gliutenas, kurio yra grūdinėse kultūrose ir perdirbtame, greitame maiste. Patariama nepersistengti vartojant pieno produktus, ypač neperdirbtus: per didelis jų kiekis sukelia virškinamojo trakto problemas, vidurių kietėjimą ir skatina uždegimines reakcijas. Tai ne tik pažeidžia žarnyno mikroflorą, bet kartu ir silpnina imunitetą. Reikėtų mažinti ir cukraus turinčių produktų vartojimą, nes tai irgi daro įtaką imuninės sistemos efektyvumo mažėjimui.
Svarbu ne tik atsisakyti konkrečių produktų, bet tam tikrais praturtinti racioną. Imunitetui palankios daržovės, nes jose esančios skaidulos padeda kepenims perdirbti baltymus, kurie yra statybinė žmogaus organizmo medžiaga. Jeigu žmogus nevartoja daržovių, o jo mityboje yra daug baltymų, suprastėja kepenų detoksikacinė funkcija ir kyla imuninės sistemos problemos. Be to, pakankamas per dieną išgerto vandens ir ląstelienos kiekis maiste užtikrina gerą žarnyno funkcionavimą.
Reikėtų vartoti daugiau gerųjų riebalų turinčio maisto, kuris pasižymi antiuždegiminiu poveikiu, o jo sudėtyje esančios Omega-3 ir Omega-6 riebalų rūgštys stiprina imuninę sistemą. Žmonės linkę visiškai atsisakyti riebalų turinčio maisto, nors iš tiesų iš mitybos raciono reikėtų išbraukti tik transriebalus, kurie neigiamai veikia cholesterolio apykaitą ir imuninės sistemos veiklą. Turėtumėte vengti blogųjų riebalų turinčio margarino, majonezo ir įvairių tepiųjų mišinių bei padidinti mitybos racione esančio geros kokybės linų, kanapių, alyvuogių aliejaus kiekį.
Dėl streso ir prastos mitybos – toksinų maištas. Su mityba susijusi ir kita suprastėjusios sveikatos priežastis – žmogaus organizme besikaupiantys toksinai, kuriuos gauname vartodami alkoholį, saldiklių, dažiklių ir sunkiųjų metalų turinčius produktus bei pelėsių pažeistą maistą. Toksinų galima gauti ne tik su maistu, bet ir įkvepiant buityje netinkamai naudojamų cheminių medžiagų, automobilių išmetamųjų dujų, tabako dūmais užteršto oro dalelių ir t.t.
Tai, kad organizme per daug toksinų, parodo ne tik energijos stygius, bet ir lūžinėjantys plaukai, apsiblaususios akys, blogas kvapas iš burnos, liežuvio apnašos, augantis svoris, padidėjęs skrandžio rūgštingumas, sunkumo jausmas pavalgius, pilvo pūtimas, užkietėję viduriai. Rimtas signalas yra ir susilpnėjusi imuninė sistema – dažnai besikartojančios virusinės, bakterinės ar grybelinės infekcijos. Užterštumo požymis gali būti tinimas, skysčių susilaikymas organizme. Taip pat odos problemos – bėrimas, išsausėjusi ir papilkėjusi oda, atsiradusios smulkios pigmentinės dėmės.
Toksinų mažinimui galite kurį laiką pavartoti koncentruotų augalinių ekstraktų derinių, skirtų detoksikacijai. Jie padeda palaikyti normalią kepenų ir žarnyno funkciją, subalansuoti virškinimo sistemą, palaiko darnų maisto judėjimą žarnyne ir gerina imuninę sistemą.
Vitaminai – iš akies ir iš tyrimo. Kai kamuoja pavasarinis išsekimas, patariama organizmą praturtinti imuninės sistemos veiklą stiprinančiais vitaminais C ir D. Receptiniai vaistai su didelėmis gydomosiomis vitamino D dozėmis gali būti skirti tada, kai nustatytas didelis jų trūkumas. Įprastai tokius vaistus reikia gerti 2–3 mėnesius, o vėliau pacientams rekomenduojama pratęsti vitamino D vartojimą, kasdien užtikrinant palaikomąją jo dozę.
Tas pat kalbant apie geležį – vieną iš pagrindinių elementų, kurių trūkumas „atima jėgas“. Ar reikia vartoti ir kokius kiekius geriausiai pasufleruos kraujo tyrimas. Atlikite ne tik geležies ir vitamino D, bet ir B12, folio rūgšties, natrio, kalio, magnio, kalcio, cinko tyrimus.
Sportuodami nepersistenkite. Pajutus energijos trūkumą, reikėtų daugiau laiko praleisti gryname ore, reguliariai sportuoti, tačiau tai darant labai svarbu nepersistengti, kad kūnas nepatirtų diskomforto. Kai sportuojama per daug, į kraują išskiriami streso hormonai, išsekinami antinksčiai ir dėl to atsiranda lėtinio nuovargio sindromas bei pasireiškia su juo susijusios sveikatos problemos. Geriau sunkius fizinius pratimus pakeisti gilaus kvėpavimo praktikomis, kurios kūną aprūpina papildomu deguonies kiekiu, didina plaučių tūrį, stiprina krūtinės ląstos ir diafragmos raumenis.
Pasitarkite su gydytoju
Nuovargis ne visada yra susijęs su imuninės sistemos nusilpimu, jis gali įspėti apie mažakraujystę ar iki tol nediagnozuotas lėtines ligas, pavyzdžiui, įvairius kraujo, reumatologinius, hormoninius, širdies ir kraujagyslių, inkstų, kepenų, vėžinius susirgimus ar miego ir valgymo sutrikimus.
Dėl to, pajutus negalavimus, reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kad jis įvertintų sveikatos būklę ir nustatytų, kas sukėlė tam tikrus nusiskundimus, – pavasarinis išsekimas ar konkreti liga.