„Patarimas valgyti riebiai – ypač maistą, kuriame gausu sočiųjų riebalų, – skamba beprotiškai, vos prieš dešimtmetį būčiau aiškinęs, kad taip pakenksite savo sveikatai.
Tačiau mano paties organizmas, kraujo tyrimai, tūkstančiai pacientų ir dešimtys tūkstančių žmonių, kurie paklausė šio patarimo, sako ką kita“, – prisipažįsta „Riebalų dietos“ (išleido BALTO leidybos namai) autorius, amerikietis gydytojas Markas Hymanas. Knygoje jis dalijasi novatoriška mitybos teorija ir praktiniais patarimais – pateikia dvidešimt vienos dienos dietos planą.
Vieni garsiausių Marko Hymano klientų – Amerikos prezidentas Billas Clintonas su žmona. Marko Hymano konsultacijas dovanų Hillary Clinton savo vyrui įteikė 2005 metais santuokos trisdešimtmečio proga, turėdama viltį, kad gavus gydytojo patarimų bendras jų gyvenimas truks dar ne vieną dešimtmetį. Šis medikas, bestseleriais tapusių knygų autorius įsiliejo į artimų Clintonų bičiulių ir patarėjų ratą. Po širdies operacijos sunkiai atsigaunantį Billą Clintoną jis įtikino atsisakyti veganiškos mitybos ir pasirinkti tokią, kurios privalumais įsitikino pats.
Ką pataria Markas Hymanas? Valgyti riebiai. Taip, kaip elgiasi ir jis.
„Medicinos mokykloje mokiausi XX a. devintojo dešimtmečio pradžioje – kaip tik tuomet ir prasidėjo liesų dietų isterija. Norėdamas sulieknėti ir nesirgti širdies ligomis vengiau riebalų, tą patį patariau ir savo tėvams. Tapau vegetaru, dešimt metų vengiau bet kokių gyvūninių produktų, išskyrus liesą jogurtą ir kiaušinių baltymus. Stengiausi vartoti kuo mažiau aliejaus, valgiau daug duonos ir makaronų (tada juos propagavo kaip sveiką maistą). Žinojau, kad per daug cukraus yra negerai, bet valgiau daug liesų rupių miltų sausainių ir liesų jogurtinių ledų, nes trokšte troškau cukraus ir angliavandenių. Buvau jaunas, daug bėgiojau, tad išeikvodavau nemažai kalorijų; tačiau laikui bėgant pastebėjau, kad mano kūnas keičiasi. Ant liemens susiformavo „gelbėjimo ratas“, pilvukas suapvalėjo, prireikė 5 cm per juosmenį platesnių kelnių, o kūnas tarsi subliūško, sumažėjo raumenų masė. Tada man buvo trisdešimt penkeri. Priaugau septynis kilogramus. Domėjausi sveika mityba ir laikiausi sveikos subalansuotos dietos – tos pačios, kurią rekomenduodavau ir savo pacientams, – tad maniau, kad tie pokyčiai susiję su amžiumi ir yra normalūs“, – knygoje „Riebalų dieta“ prisipažįsta autorius.
Kai pasirodė pirmieji tyrimai apie cukraus ir rafinuotų angliavandenių keliamus pavojus, Markas Hymanas ėmė vartoti mažiau cukraus ir angliavandenių, bet ir toliau vengė riebalų. Atsikratyti nepageidaujamų kilogramų nepadėjo ir sportas, kol nebuvo pakeisti mitybos įpročiai: „Per pastaruosius dešimt metų viskas apsivertė aukštyn kojomis. Pradėjau kitaip maitintis pats, ėmiau tai rekomenduoti ir savo pacientams.
Mačiau, kaip žmonės numetė po penkiasdešimt ir daugiau kilogramų, kaip dingdavo II tipo cukrinis diabetas. Pacientams nebereikėdavo vartoti insulino, jie sureguliuodavo cholesterolio kiekį kraujyje valgydami ne liesiau, o riebiau. Labai pasitaisė ir mano paties reikalai. Pagerėjo sutelktumas, pradėjau aiškiau mąstyti, ir ne tik – nuo liemens numečiau tą septynis kilogramus sveriantį penkių centimetrų pločio „gelbėjimo ratą“, sulaukęs 55 metų esu raumeningesnis ir sportiškesnis nei anksčiau, nors sportuoju mažiau; jaučiuosi jaunatviškas ir energingas kaip niekada.“
Tad ką jis valgo? Pusryčiams renkasi kiaušinius, keptus ekologiškame svieste ar pirmo spaudimo alyvuogių aliejuje, arba pasigamina „riebų“ kokteilį su riešutais, sėklomis bei kokosų aliejumi. Pietums – didelė lėkštė salotų su riebiomis sardinėmis ar lašiša, sulaistytų alyvuogių aliejumi ir apibarstytų daug riebalų turinčiomis moliūgų sėklomis arba kedrinėmis pinijomis. Vakarienei – avienos kepsnys su visais taukais ir alyvuogių aliejuje keptomis daržovėmis.
„Būdamas dvidešimties nukeliavau į Tibetą, – knygoje pasakoja Markas Hymanas. – Ten mane pakvietė į klajoklių jurtą, kur pavaišino sūdytu jakių pieno sviestu. Jis buvo labai sotus, jo privalgęs aukštai kalnuose galėjau nukeliauti didelius atstumus. Dabar kartais vartoju amerikietišką jo variantą, kurį sukūrė mano draugas Davidas Asprey. Tai Bulletproof Coffe („neperšaunama“ kava) – kavos gėrimas, į kurį dedama sviesto ir iš kokosų pagaminto MCT aliejaus (tai ypatingi riebalai, itin naudingi jūsų smegenims ir visam organizmui). Vienas artimas mano medicinos mokyklos laikų bičiulis tapo Arkties tyrinėtoju. Jis slidėmis nučiuožė iki Šiaurės poliaus, misdamas sviesto batonėliais.“
5 produktai, kurie knygoje „Riebalų dieta“ reabilituojami
Kiaušinių tryniai – tikras lobynas
„Kiek mūsų atbulais dantimis valgėme sausus, beskonius kiaušinių baltymų omletus, nes mums aiškino, kad „taip reikia“? Jau nebe!“ – emocingai pabrėžia Markas Hymanas.
Ir pateikia faktą: išanalizavus keliolika tyrimų, kuriuose dalyvavo nuo 1600 iki 90 000 žmonių, nustatyta, kad kiaušiniai su širdies ligomis nesusiję. Daug baltymų ir riebalų turintys kiaušiniai malšina apetitą, greitina medžiagų apykaitą.
„Tryniai yra visas maistingųjų medžiagų lobynas (kad ir kaip ten būtų, jie tiekia medžiagas naujai gyvybei sukurti). Baltymuose gausu vitaminų B2 (riboflavino) ir B3 (niacino), tryniuose – B6 ir B12, folio rūgšties (B9), pantoteno rūgšties (B5) ir tiamino (B1). Tryniuose daug ir vitaminų A, E, K ir D. Kiaušinių tryniai – vienas iš nedaugelio maisto produktų, kuriame natūraliai yra vitamino D. Kiaušiniai yra vienas geriausių cholino šaltinių (šis reikalingas smegenims, ląstelių membranoms formuotis ir organizmo detoksikacijai užtikrinti; saugo ir nuo Alzheimerio ligos). Tryniuose yra liuteino ir zeaksantino (suteikiančio jiems geltoną spalvą), antioksidantų, padedančių išvengti ragenos degeneracijos ar įgimto aklumo. Trynyje daugiau nei baltyme kalcio, vario, geležies, mangano, fosforo, kalio, seleno ir cinko.“
Drąsiai tepkite sviestą
„Mokslas sviestą apkaltino, bet taip ir nenuteisė. Iš tiesų nėra tvirtų įrodymų, kad jis būtų susijęs su širdies ligomis. Atvirkščiai, gali būti, kad sviestas kaip tik padeda jų išvengti“, – sako knygos „Riebalų dieta“ autorius.
Buvo teigiama, jog sviestas kenksmingas todėl, kad jame yra daug sočiųjų riebalų (60 proc. visų sviesto riebalų yra sotieji). „Tačiau prisiminkite motinos pieną – 50 proc. jame esančių riebalų yra sotieji, dėl to, tikėtina, žindomi kūdikiai rečiau serga. Taigi panašu, kad motinos pienu žindyti kūdikiai mažiau linkę tukti, sirgti II tipo cukriniu diabetu ir širdies ligomis, nors cholesterolio kiekis jų kraujyje ir didesnis. Sviestas praktiškai yra gryniausi gyvūninės kilmės riebalai, kuriuose itin mažai baltymų ir cukraus.“
Kokosai – ant bangos
„Kokosų aliejus ir kokosų sviestas yra paskutinis mados klyksmas, tačiau ar jie nekenksmingi? Juos daugiausia sudaro sotieji riebalai, tad ir jie buvo koneveikiami drauge su sviestu. Tik kaip sakiau – apkaltinti dar nereiškia nuteisti. Toli gražu!“ – rašoma knygoje „Riebalų dieta“.
Daugiausia kokosų aliejaus suvartoja Ramiojo vandenyno pietuose esančios šalys. Iš sočiųjų riebalų jų gyventojai gauna iki 40 proc. dienos kalorijų normos (beveik 90 proc. kokosų aliejaus sudaro sotieji riebalai, o svieste jų – tik 60 proc.). Ir jie retai serga širdies ligomis. Vieno tyrimo metu mokslininkai tyrė apie 2500 dviejų Polinezijos salų gyventojų. Šie valgo labai riebiai, kokosų vienokia ar kitokia forma vartoja kone kiekvieno valgymo metu. Tyrimas nustatė, kad jų nevargina širdies ligos, nekamuoja labiausiai paplitusios lėtinės ligos, įskaitant storosios žarnos vėžį ir virškinimo sutrikimus.
„Žinau, kad valgydamas riebiai ir vartodamas mažai angliavandenių tapau stipresnis, žvalesnis ir greitesnis, nors ir senstu, – teigia Markas Hymanas. – Prieš ilgą kelionę dviračiu pavartojęs kokosų aliejaus, kuriame esančios naudingos medžiagos didina darbingumą ir ištvermę, padeda sparčiau tirpdyti riebalus ir vystytis raumenynui, galiu važiuoti nesustodamas.“
Alyvuogių aliejus: skystas auksas
„Esama begalė tyrimų, tvirtinančių, kad Viduržemio jūros dieta saugo nuo širdies ligų, vėžio bei cukraligės ir net mažina mirtingumą. Panašu, kad daug naudos gaunama iš alyvuogių aliejaus“, – įsitikinęs Markas Hymanas.
Alyvuogių aliejų sudaro įvairūs riebalai. Daugiausia (apie 75 proc.) yra mononesočiųjų riebalų, vadinamosios oleino rūgšties, 20 proc. – sočiųjų riebalų. Alyvuogių aliejuje taip pat yra vitamino E, beta karoteno ir skvaleno – svarbaus, odai labai reikalingo antioksidanto. Unikali alyvuogių aliejaus savybė ta, kad jame yra stiprių antioksidantų ir uždegimą slopinančių fitomaistingųjų medžiagų, vadinamųjų polifenolių. Kaip jau žinote, dauguma lėtinių ligų, įskaitant nutukimą, II tipo cukrinį diabetą, širdies ligas, silpnaprotystę bei vėžį, prasideda nuo uždegimų.
Alyvuogių aliejus naudingas ir smegenims. Prancūzijoje atliktas tyrimas nustatė: jei senyvi žmonės kepdami ir ruošdami padažus ar užpilus naudodavo daug alyvuogių aliejaus, pagerėdavo vaizdinė atmintis, jie imdavo sklandžiau kalbėti.
Kad pajustumėte naudą, jo nereikia vartoti kibirais: 1–2 šaukštai pirmo spaudimo alyvuogių aliejaus per dieną mažins uždegimus.
Kai norisi pakramsnoti – riešutai ir sėklos
„Visiškai atsisakyti riešutų ir sėklų, nes šie storina, – vienas blogiausių Amerikos visuomenei duotų patarimų“, – neabejoja medikas.
Vartojant daug riešutų mažėja širdies ligų, II tipo cukrinio diabeto, nutukimo, vėžio rizika. Leidinyje Obesity („Nutukimas“) publikuotas tyrimas atskleidė, kad valgiusieji riešutų bent du kartus per savaitę buvo linkę mažiau storėti už tuos, kurie jų beveik nevalgė. Ispanijoje atliktas 28 mėnesių trukmės tyrimas, kurio metu stebėti 8865 suaugę vyrai ir moterys, nustatė, kad bent dukart per savaitę riešutus valgę dalyviai buvo linkę storėti 31 proc. mažiau nei jų beveik nevalgę tiriamieji.
„Riešutuose daug baltymų, ląstelienos, vitaminų ir mineralų. Gausu sveikų riebalų, tad riešutai malšina alkį. Svarbiausia riešutų valgyti saikingai. Kaip iš karto nevalgytumėte trijų galvų brokolių, taip nevalgykite ir trijų maišelių riešutų. Jų nesunku persivalgyti, ir tai baigsis taip pat, kaip ir persivalgius bet kokio kito maisto. Kad iš riešutų gautumėte naudos ir patenkintumėte norą „ką nors pakramtyti“, pakanka saujelės dviejų per dieną“, – atkreipia dėmesį Markas Hymanas.
Riebiai valgysite – pagražės oda, plaukai ir nagai
Ar niekada nekilo klausimas, kodėl arkliai, auginami sportui, yra labai gražūs, net žvilga? Juos šeria linų sėmenimis, kuriuose gausu omega-3 riebalų rūgščių. Jei organizmui trūksta omega-3 riebalų rūgščių, gaunamų su žuvimi ar tam tikrais augalais, gali ne juokais sutrikti sveikata. Daug kas sausą odą drėkina kremais, losjonais ir tepalais, visokiausiomis priemonėmis stengiasi atgaivinti nualintus plaukus, tačiau dauguma išorinių problemų kyla iš vidaus. Jei trūksta omega-3 riebalų rūgščių, oda suskeldėja, tampa šiurkšti, niežti, gali prarasti spalvą. Ant rankų net gali susidaryti grublėta „žąsies oda“, pradėti skilinėti ir luptis pirštų galiukų oda. Plaukai gali išsausėti, tapti nelankstūs ir veltis; pradėti pleiskanoti ir slinkti; nagai gali augti lėtai, skilinėti ir sluoksniuotis. Omega-3 riebalų rūgštys padeda visa tai išspręsti.
Žmonės, kurių oda išties labai problemiška, tepdami ją linų ir agurklių aliejų mišiniu gali pasiekti nuostabių rezultatų.
Riebiai valgysite – pagerės lytinis gyvenimas
Nustebsite sužinoję, kad organizme lytiniai hormonai gaminasi iš cholesterolio. Vienas amerikietis per metus suvartoja vidutiniškai 66 kg miltų ir 70 kg cukraus. Dėl to kraujyje daugėja insulino, skatinančio organizmą kaupti pilvo riebalus, – taip vyrų organizme daugėja estrogeno (pilvo riebalų ląstelės gamina daugiau estrogeno) ir tragiškai mažėja testosterono. Dingsta lytinis potraukis, atsiranda nepajėgumas, nyksta raumenys, slenka galvos plaukai, padidėja krūtinė! Daug kam užtektų tik atsisakyti angliavandenių, vartoti daug riebalų ir nereikėtų jokių testosterono injekcijų.
Dėl liesų dietų moterims gali dingti menstruacijos arba tapti nereguliarios, skausmingos, moterys gali pasidaryti nevaisingos. Taip pat gali padaugėti pilvo riebalų, testosterono, išberti odą, ant veido pradėti augti plaukai, gali slinkti galvos plaukai – visa tai padeda sustabdyti riebios dietos.
Susiję straipsniai
