Sveika gyvensena – pastarųjų kelerių metų mada, kuri taisykles diktuoja maisto pramonės gamintojams bei rinkodaros ir reklamos specialistams, tuo pačiu formuodama vartotojo krepšelį ir jo kasdienius mitybos įpročius. Tačiau specialistai perspėja, kad lazda turi du galus: saugodami liemens apimtį ir skrandį nuo „nesveiko“ maisto, sveikos gyvensenos šalininkai dažnai pamiršta pagrindinį savo įrankį – dantis, kuriuos kasdienė „sveika“ dieta po truputį ardo ir naikina.
Burnos higienistė, Odontologų rūmų Tarybos pirmininko pavaduotoja, Rima Adomaitienė sako, kad kelias populiarias dietas net galima suskirstyti pagal žalą, daromą dantims.
„Sveiką mitybą daugelis įsivaizduoja gana radikaliai – esą būtina atsisakyti „žalingų“ ir kasdien vartoti tik sveikus bei organizmui naudingus produktus. Bet juk praktiškai visas maistas, vartojamas saikingai, žalos organizmui nedaro. Atvirkščiai – tam tikrų maisto produktų apribojimas ar net visiškas jų atsisakymas ne tik išderina organizmą ir sutrikdo tam tikras jo funkcijas, bet ir dažnai pakenkia sveikos gyvensenos propaguotojo dantims. Tiesa – verta atsiminti, kad dauguma padarinių gali pasimatyti ir po kelerių metų – net nustojus laikytis dietos ar „sveikai“ maitintis.“, – įsitikinusi Odontologų rūmų narė R. Adomaitienė.
Sulčių dieta sukelia ėduonį
Pasirodo, kad viena „skaniausių“ dietų laikoma sulčių dieta – tiesus kelias į dantų ėduonies problemas.
„Ši dieta gana populiari dėl savo paprastumo ir greito poveikio, nes reikalauja minimalaus kasdienio pasiruošimo – tiesiog išspausti sulčių iš įvairių vaisių bei daržovių ir jas vartoti vietoje įprasto maisto. Taip, natūralios sultys be priedų organizmui nekenkia ir saikingai jomis mėgaujantis įprasto valgymo metu, žalos dantims nesukelsite. Tačiau įvairūs tyrimai rodo, kad dažnas sulčių ar vaisių vartojimas, ypač prieš miegą, padidina tikimybę atsirasti dantų ėduoniui. Beje, tai taikytina ir specializuotiems gėrimams po sporto, kuriuose yra vaisių sulčių“, – mitus sklaido R. Adomaitienė.
Kaip teigia burnos higienistė, moksliškai įrodyta, kad vaisiams ar jų sultims sudarant visą ar didžiąją kasdienio raciono dalį, dėl juose esančių rūgščių ne tik sutrinka skrandžio veikla, bet ir tirpstant dantų emaliui, ėduonies procesas stipriai pagreitėja.
Taigi mėgstantiems kasdien pasilepinti sultimis, rekomenduojama jas gerti su maistu, o jeigu būtina jas vartoti tarp valgymų – skiesti vandeniu arba atsigėrus išskalauti burną vandeniu.
Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ rugsėjo 27–28 d. vyksiančioje specializuotoje parodoje „Baltic Days of Dentistry 2019“ specialistai išsamiai pasakos ir sklaidys ne tik įvairius dantų priežiūrą gaubiančius mitus, bet ir pristatys naujausias tendencijas, technologijas bei inovacijas.
Ketogeninė dieta gali sukelti skorbutą
Ketogeninė arba Keto dieta buvo sukurta epilepsija sergantiems vaikams gydyti, tačiau pastaruoju metu sparčiai išpopuliarėjo visame pasaulyje. Ši dieta paremta ketogeneze, kitaip – procesu, kai organizmas, norėdamas gauti energijos, degina ketonus iš riebalų, o ne gliukozę iš angliavandenių. Šios dietos ypatumas tas, kad tarsi apverčiama įprasta mitybos piramidė: jei įprastai aktyvių žmonių dienos kalorijų normą turi sudaryti net 60-70 proc. angliavandenių, apie trečdalį – riebalai, likusią dalį paliekant baltymams, tai Keto dieta dienos kalorijų normai rekomenduoja 70 proc. riebalų, 20-25 proc. – baltymų ir tik 5 proc. paliekami angliavandeniams.
„Apribojus įprastus angliavandenius – grūdus ir jų produktus, vaisius ir krakmolingas daržoves – apribojame svarbių vitaminų B ir C įsisavinimą. Vitamino B2, kuris itin svarbus burnos, liežuvio bei odos sveikatai, yra piene, kepenyse, daržovėse, alaus mielėse, grūduose ir daigintuose kviečiuose. Jo kasdien reikia gauti apie 1,2 mg, tad ilgą laiką mityboje ribojant grūdines kultūras ir daržoves, burnos sveikata gali stipriai nukentėti. Dėl vitamino C plačiau plėstis, turbūt, nereikia, nes visi iš knygų atsimena baisias skorbuto istorijas koncentracijos stovyklose ir senovės jūrininkų laivuose. Vitamino C, kuris stiprina dantenas, dantis, kaulus ir kraujagysles bei skatina žaizdų gijimą, yra vaisiuose ir daržovėse, todėl šiuos produktus ilgam laikui išbraukti iš savo raciono – didelė klaida“, – patirtimi dalijasi Odontologų rūmų Tarybos pirmininko pavaduotoja R. Adomaitienė.
Protarpinis badavimas gali pakeisti seilių pH
Protarpinis badavimas – dar vienas pastaruoju metu itin populiarus mitybos principas, kuris remiasi požiūriu, kad organizmui būtinos maitinimosi pertraukos, tad reikia laikytis ilgų badavimų ir trumpų valgymų režimo. Dažniausiai naudojamas 8 val. valgymo ir 16 val. badavimo režimas, kai, pvz., maitintis galima tik nuo 8 iki 16 val.
„Toks maitinimosi būdas savaime nėra blogas, tačiau dantims kenkia ne tik tam tikras maistas, bet ir jo trūkumas, konkrečiai – pakitęs seilių rūgštingumas (pH). Seilės savo sudėtimi yra šarminės, tačiau kai išsiskiria daugiau seilių burnos pH didėja. O žinome, kad taip nutinka užuodus malonų maisto kvapą, žiūrint į patrauklias patiekalų nuotraukas, matant aplink valgančius žmones – ypač esant alkanam. Sveikos burnos pH paprastai svyruoja nuo 6,2 iki 7,8. Kuo žemesnis pH – tuo didesnė rizika atsirasti dantų apnašoms ir ėduoniui“, – sako burnos higienistė R. Adomaitienė.
Kaip teigia burnos priežiūros specialistė, mokslininkai yra atlikę ne vieną dantų apnašų tyrimą, kurių metu matuojamas ėduonies potencialas ir aiškinamasi, kaip keičiasi pH po angliavandenių gausaus maisto valgymo.
Pasirodo, kai burnos pH pasiekia 5,5, pradeda vystytis ėduonis.
„Pats saugiausias dantims yra mineralinis vanduo, nes jo pH – apie 7,6, pienas – taip pat saugus vartoti produktas – pH 6,9, Čederio sūriu galima užkandžiauti drąsiai – pH 5,9. O tada prasideda rizikos zona: šviesus alus – pH 4,4, apelsinų sultys – pH 3,8, greipfrutai – pH 3,3, raudonas vynas – pH 2,5, actas – pH 2. Tai nereiškia, kad rūgščių produktų vartoti negalima, tiesiog reikia atminti, kad produktai sąveikaudami vienas kitą neutralizuoja, todėl po vieno ar kito maisto darant ilgą pertrauką, derėtų atsižvelgti į maisto rūgštingumą. Arba, žinoma, laiku ir kruopščiai išsivalyti dantis“, – šypsosi burnos higienistė, Odontologų rūmų Tarybos pirmininko pavaduotoja R. Adomaitienė.
Įdomu tai, kad vieno mokslinio tyrimo metu fokus grupė ilgą laiką mokslo vardan valgė vienodus pusryčius – skrebutį, kiaušinį, gėrė sultis ir cukrumi saldintą kavą. Keitėsi tik maisto suvartojimo būdas: iš pradžių tiriamieji valgydavo visus produktus iškart, taip, kaip daro dauguma žmonių rytais, vėliau kiekvieną produktą valgydavo su pertraukomis. Paaiškėjo, kad pH jų burnoje buvo sveikiausias tada, kai visi pusryčių produktai buvo valgomi kartu, nes šarminiai produktai neutralizavo rūgštinių produktų poveikį.
„Tiesiog apmaudu, kad dažnai sveika mityba painiojama su dieta, kuri skirta trumpam laikui, tad toks mitybos režimas ilguoju laikotarpiu padaro daugiau žalos nei suteikia naudos. Mityba – kompleksinis ir sudėtingas dalykas, lemiantis bendrą organizmo būklę, tad į maisto atranką, jo ribojimą bei populiarias dietas siūlau žiūrėti kritiškai“, – reziumuoja specialistė.
