Suvalgę obuolį ar pomidorą vieni žmonės pajunta rėmenį, o kiti – nieko. Jei yra sutrikusi skrandžio rūgštingumo pusiausvyra, kiekvienas kąsnis gali tapti kančia. Tačiau pernelyg mažas druskos rūgšties kiekis gresia mažakraujyste, vitaminų trūkumu. Gydytoja dietologė, medicinos mokslų daktarė Rūta Petereit pasakojo, kad norėdami sau padėti žmonės stengiasi mažinti druskos rūgšties kiekį skrandyje, nors tai gali būti nenaudinga. Tokie liaudies medicinos patarimai kaip išgerti ryte ant tuščio skrandžio vandens su citrinų sultimis ar obuolių actu, naudoti valgomąją sodą ar išgerti šaukštą aliejaus mažai gelbsti, jei nėra nustatyta priežastis, dėl kurios sutriko skrandžio rūgštingumo pusiausvyra.
Kuo yra naudinga druskos rūgštis skrandyje?
Druskos rūgštis saugo mus nuo mikroorganizmų, bakterijų ir grybelių invazijos į plonąjį žarnyną, taip pat nuo tokios pavojingos bakterijos kaip Helicobacter Pylori, kuri gali sukelti opaligę. Druskos rūgštis skatina skrandžio motoriką, tirpdo ir skaido maisto gabalėlius. Kuo mažiau skrandyje būna druskos rūgšties, tuo dažniau užklumpa vidurių užkietėjimas, o tai yra būdinga vyresnio amžiaus žmonėms. Druskos rūgštis stimuliuoja kasos fermentų ir tulžies išsiskyrimą. Kai šios rūgšties skrandyje smarkiai sumažėja, blogai pasisavinami mineralai ir mikroelementai, pavyzdžiui, kalcis, magnis, cinkas, varis, chromas, selenas.
Nevirškinimo, pilvo pūtimo, sunkumo jausmo pavalgius, taip pat gastroezofaginio refliukso ligos dažnis su amžiumi didėja. Taip pat riaugėjimas yra būdingesnis vyresniame amžiuje. Senstant mažėja ne tik druskos rūgšties kiekis skrandyje, bet ir mažėja ląstelių, gaminančių šią rūgštį, todėl gali išsivystyti atrofinis gastritas.
Gali kilti ir kitokių bėdų, jei vystosi mitybos nepakankamumas, pavyzdžiui, atsiranda mažakraujystė, trūksta geležies, ima lūžinėti nagai, skeldėti lūpos, pritrūksta B grupės vitaminų, kenčia ir nervų sistema. Vadinasi, nėra gerai pernelyg didelis ir pernelyg mažas druskos rūgšties kiekis skrandžio sultyse.
Skrandžio sulčių rūgštingumo pusiausvyra yra susijusi su gyvenimo būdu. Mityba, nervinė įtampa ir stresas, fizinis aktyvumas, miego kokybė – šie veiksniai turi daug įtakos tiek pernelyg dideliam, tiek pernelyg mažam skrandžio sulčių rūgštingumui. Dėl nutukimo skrandžio rūgštingumas gali taip pat padidėti.
Daugelis žmonių bijo valgyti rūgščių maisto produktų nerimaudami, kad dėl to gali užkilti skrandžio rūgštingumas. Ar tokia baimė yra pagrįsta?
Nereikia manyti, kad suvalgius citriną užkils rūgštingumas. Rūgštingumą lemia ne viena priežastis, pavyzdžiui, pernelyg didelis maisto kiekis, todėl sveikiau valgyti dažniau ir po nedaug, o ne prisivalgyti vakare. Atpylimas rūgščiu turiniu įvyksta ir dėl stemplės apatinio rauko tonuso sumažėjimo. Yra žinoma, kad tokį poveikį stemplės raukui turi riebus, aštrus ir keptas maistas, taip pat desertai, kuriuose gausu cukraus ir riebalų. Alkoholis taip pat labiau atpalaiduoja sfinkterį.
Tuo tarpu baltymais turtingas maistas mažina refliukso sukeltus negalavimus. Tai – žuvis, mėsa, rūgštūs pieno produktai, pavyzdžiui, kefyras, natūralus jogurtas be pridėtinio cukraus, nes jame būna probiotikų.
Augalinės kilmės baltymų daug turi ankštinės daržovės, mažiau pilvo pūtimą skatina lęšiai, avinžirniai, o kai kam tinka pupelės ir pupos. Baltymais turtingos ir įvairios sėklos.
Reikia nepamiršti, kad būtent baltyminės kilmės produktai didina stemplės apatinio rauko tonusą ir tokiu būdu gerina mūsų savijautą, mažina nemalonius pojūčius.
Kokie maisto produktai skatina šio rauko atsipalaidavimą?
Kakava, šokoladas, taip pat kofeino turinti kava ir arbata, taip pat gėrimai, prisodrinti angliarūgšte. Netinka ir riebi mėsa, kepsniai, aštrūs prieskoniai, taip pat riebūs pieno produktai, padažai su spirgučiais, termiškai neapdoroti svogūnai ir česnakai. Valgant maistą, kuris lėtina medžiagų apykaitą, refliuksas kartojasi dažniau. Netgi cinamonas, mėtų skonio kramtomoji guma gali būti įtraukti į sąrašą maisto produktų, kurie išprovokuoja rėmenį.
Jei valgysime vien daržoves, galbūt nebus ir rėmens?
Kasdien po 400 gramų daržovių ir apie 250 gramų vaisių – tokia yra sveikatai palanki mityba. Bet retas kuris Lietuvos gyventojas laikosi šio patarimo. Taip pat būtinos maistinės skaidulos, todėl bent du kartus per dieną reikia valgyti pilno grūdo gaminius. Kasdien skaidulų turime gauti ne mažiau kaip 25 gramus. Tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai suvartoja vos 17 gramų, o jei yra vidurių užkietėjimas skaidulinių medžiagų turi būti net 35 gramai per parą.
Kita vertus, 400 gramų daržovių patariu suvalgyti ne vienu prisėdimu prie stalo, o per kelis kartus, pavyzdžiui, per pietus ir vakare. Taip pat reikėtų rinktis daržoves bent trijų skirtingų spalvų ir valgyti ne kaip pagrindinį patiekalą, o derinti prie daug baltymų turinčios mėsos, žuvies, pupelių ar lęšių troškinių.
Ar yra valgių, kurių reikėtų vengti dėl rėmens?
Reikia suprasti, kad nėra maisto produktų, kuriuos būtų galima įtraukti į juodąjį sąrašą. Bet saugodamiesi padidėjusio rūgštingumo, galime kepti obuolius orkaitėje. Tai puiki išeitis. Medicinos literatūroje neretai rašoma – jei padidėjęs skrandžio rūgštingumas, vengti pomidorų. Bet reikia išsiaiškinti, kokie pomidorai žmogui kenkia ir koks kiekis suvalgomas. Jei suvalgysime vieną pomidorą, nieko baisaus neatsitiks.
Kur kas didesnė bėda yra ta, kad daugelis Lietuvos gyventojų nevartoja vadinamų gerųjų riebalų. Naudingų riebalų šaltinis – tai alyvuogių aliejus, avokadai, linų sėmenų aliejus, riebios žuvys, įvairios sėklos. Prie vadinamų blogųjų riebalų priklauso margarinas, taip pat aliejus, kuriame yra daug Omega-6 riebiųjų rūgščių.
Taip pat valgant gyvūninės kilmės riebalus organizmas gauna pernelyg daug Omega-6 ir pernelyg mažai Omega-3 riebiųjų rūgščių. Jei žiūrėtume mokslinius tyrimus, kraujyje šis santykis tarp Omega-6 ir Omega-3 turėtų būti 4:1, o šalies gyventojų tyrimai rodo, kad santykis yra 17:1.
Tai nėra gerai, nes Omega-6 riebiųjų rūgščių dominavimas sukelia lėtinį uždegimą, taip pat yra susijęs su gastroezofaginio refliukso liga.
Kodėl sakoma, kad gyvenimo būdo keitimas yra pirmas gydymo etapas?
Pagrindiniai gyvensenos pokyčiai yra susiję su kūno masės reguliavimu, žalingų įpročių atsisakymu. Būtina mesti rūkyti, negerti angliarūgštės prisotintų gėrimų, patariama nenešioti ankštų drabužių. Yra svarbu netgi tai, kokio dydžio pagalvė yra jūsų lovoje. Kad šiek tiek pasikeistų kūno padėtis, lovos galvūgalį galima pakelti 10-20 centimetrų, todėl apatinis stemplės raukas rečiau atsidarys. Dar vienas svarbus žingsnis – valgyti tomis pačiomis valandomis, normuoti maisto kiekį, rinktis mažesnes porcijas ir nepertempti skrandžio.
Kodėl gydytojai dietologai nemėgsta klausimo apie tai, ko negalima valgyti?
Nė vieno produkto neišskiriu kaip draudžiamo, jei valgymas teikia atsipalaidavimą ir gerą nuotaiką. Kita vertus, ne vien valgymas teikia malonumą, galbūt nauji pomėgiai gali pakeisti įprotį nuolat ką nors kramtyti. Linkiu pacientams nedrausti savęs, jei norisi kokio nors maisto produkto, kuris nėra palankus sveikatai. Verčiau susimąstykime, kuo galime jį pakeisti.
Ką daryti, jei pakeitus įpročius vis tiek vargina rėmuo?
Yra įvairių vaistų nuo gastroezofaginio refliukso ligos. Druskos rūgšties išsiskyrimą blokuojantys ar slopinantys vaistai nepašalina ligos priežasties, rėmuo užmirštamas laikinai – tik tol, kol yra slopinamas druskos rūgšties kiekis.
Vėliau rūgšties išsiskyrimas neretai sustiprėja, o tai reiškia, kad reikia dar daugiau ir stipresnių vaistų. Ilgainiui rūgštį slopinantys vaistai suardo virškinimo trakto aplinką, gali išsivystyti osteoporozė, depresija ir kitos lėtinės ligos.
Kadangi skrandžio rūgštingumo pusiausvyros sutrikimai yra susiję su įvairiomis priežastimis, yra būtinas integruotas sprendimas.
Vis daugiau žmonių vengia cheminių preparatų, todėl ieško natūralių, inovatyvių būdų, kurie padėtų saugiai kovoti su skrandžio rūgštingumo negalavimais.
Viena iš naujausių efektyvių augalinių formulių apjungia nuo seno medicinoje žinomą saldymedį, tiksliau naują saldymedžio formą DGL, ožragę, pankolį, geltonąjį gencioną, imbierą, taip pat svarbų mikroelementą magnį, virškinimo fermentus ir gerąsias bakterijas.
Lietuvoje jau prieinamas šis derinys, kuris ne tik reguliuoja skrandžio rūgštingumą, bet ir mažinta spazmus, atkuria pažeistas skrandžio ląsteles, gerina motoriką ir virškinimą, skatina natūralią mikrobiotą, saugančią nuo uždegimo.
Naujos formos saldymedis (DGL) išsiskiria ir tuo, kad jį naudojant gaunamas panašus, o kartais geresnis efektas nei geriant cheminius vaistus, tačiau neišbalansuojama skrandžio rūgštingumo pusiausvyra.
Pagrindinis tikslas – pasiekti rezultatą, kuris būtų ne trumpalaikis, bet orientuotas į ligos mechanizmą ir neturėtų nepageidaujamo poveikio.
Yra ne viena priežastis, kodėl augalinės kilmės preparatai vadinami apsauga, pavyzdžiui, ožragėje esantys polisacharidai sudaro plėvelę tarp gleivinės ir skrandį žalojančių medžiagų.
Dar vienas natūralus augalų polisacharidas inulinas gerina žarnyno darbą, maitina gerąsias žarnyno bakterijas.
Naujos formulės sudėtyje yra ir Rytų medicinoje naudojamas imbieras, nes mažina skrandžio sulčių rūgštingumą, malšina ir spazmus.
Kenčiantiems nuo skrandžio rūgštingumo sutrikimo būtinas ir magnis, kuris mažina raumenų spazmus, gerina skrandžio ir žarnyno motoriką.
Kai sutrinka skrandžio rūgštingumo pusiausvyra, padeda ir gerosios bakterijos bei augaliniai virškinimo fermentai. Praturtindami savo organizmą natūraliomis augalinėmis medžiagos, kurios yra sujungtos į naują formulę, mes galime padėti sau ir išvengti nepageidaujamo šalutinio vaistų poveikio.
