Prieš dvejus metus pajutusi pirmuosius ligos simptomus Žydrė net neįtarė, kad serga klastinga liga. Vieną dieną jai pakilo skrandžio rūgštingumas, o valgant atrodė, kad skauda net stemplę. „Pastebėjau, kad nesuvalgau įprastos maisto porcijos, nuolat jaučiuosi pavargusi, mieguista“, – pasakojimą apie savo ligą pradeda jauna moteris.
Kelis mėnesius moteris manė, kad dėl prastos savijautos kaltas įtemptas gyvenimo būdas. „Pradėjau vartoti vaistus nuo skrandžio rūgštingumo, tačiau jie nepadėjo, – sako ji. – Po kurio laiko pajutau skausmą kairiajame šone, o vėliau ir nugaroje. Net tada nieko blogo neįtariau, galvojau, kad praeis savaime.“
Kadangi skausmas nesiliovė, o laikui bėgant tik stiprėjo, Žydrė nusprendė kreiptis į šeimos gydytoją. „Man skubiai padarė kraujo tyrimus ir atliko echoskopiją, kurios metu pamatė daug padidėjusių limfmazgių. Pasitariau su gydytoja ir nieko nelaukdama atvykau į Kauno klinikas“, – atvirauja moteris.
Kauno klinikose jai diagnozuotas trečios stadijos skrandžio vėžys. „Atlikus išsamius pacientės sveikatos būklės tyrimus, paaiškėjo, kad navikas turėjo sąlytį su kasa ir blužnies kraujagyslėmis. Taip pat rasti ligos apimti limfmazgiai šalia skrandžio“, – pasakoja Kauno klinikų Chirurgijos klinikos abdominalinės chirurgijos gydytojas prof. Linas Venclauskas.
Siekiant sumažinti naviko dydį, Žydrei skirta priešoperacinė chemoterapija. „Jos metu pykino, vargino silpnumas, bet vėliau galėjau lengviau atsikvėpti, nes atlikti tyrimai parodė, kad gydymas pasiteisino“, – prisimena ji.
Pasak prof. L. Venclausko, po paskutinio chemoterapijos kurso pakartojus tyrimus, nustatyta, kad piktybinis auglys skrandyje ir pažeisti limfmazgiai sumažėjo. Todėl įvertinus jauną pacientės amžių ir agresyvią ligos eigą, nuspręsta atlikti sudėtingą operaciją ir pilvo ertmės chemoterapiją aukštoje temperatūroje (HIPEC). „Operacijos metu pašalintas skrandis, blužnis ir dalis kasos. Siekiant išvengti pooperacinio uždegimo, taip pat pašalinta tulžies pūslė ir kirmėlinė atauga“, – apie operacijos sudėtingumą aiškina profesorius.
Taikant HIPEC, operacinėje procedūra užtruko 7 valandas, tačiau gydymas pavyko sėkmingai. „Atlikus operaciją ir pagerėjus bendrai savijautai, pacientė išvyko į reabilitaciją, po kurios skirti dar keturi chemoterapijos kursai, siekiant sumažinti ligos progresavimo riziką. Praėjus 7 mėnesiams po taikyto gydymo, kontroliniuose tyrimuose navikinio proceso atsinaujinimo ar išplitimo nerasta“, – teigia abdominalinės chirurgijos gydytojas. Jis pažymi, kad esant lokaliai išplitusiam navikui, o Žydrės ligos atveju – skrandžio vėžiui, operacinis gydymas, taikant HIPEC procedūrą, gerokai prailgina pacientų gyvenimą ir pagerina jo kokybę.
HIPEC gydymo metodas dažniausiai taikomas gydant virškinimo sistemos ar kiaušidžių navikus, plintančius į vidaus organų paviršių arba net gretimus organus, taip pat plintant navikui pilvo ertmėje. Pasak Kauno klinikų Chirurgijos klinikos abdominalinės chirurgijos gydytojo prof. Žilvino Dambrausko, net ir visiškai pašalinus matomą naviką, pilvo ertmėje lieka vėžinių ląstelių, kurios ilgainiui gali sukelti ligos atsinaujinimą arba naviko išplitimą į kitus organus (metastazes). Siekiant išnaikinti šias vėžines ląsteles, atliekama HIPEC procedūra.
„Operacijos pabaigoje suleidžiamas iki 41-43 laipsnių temperatūros pakaitintas skystis su chemoterapiniu preparatu į pilvo ertmę, cirkuliuojantis specialiu apytakos aparatu apie 90 minučių. Ši procedūra užtikrina, kad į pilvo ertmę pateks didesnės vaisto dozės, taip pat aukštesnėje temperatūroje vėžinės ląstelės jautriau reaguoja į skiriamą vaistą. Tuo tarpu į veną chemoterapiniai preparatai patenka nedidelėmis koncentracijomis ir tai sumažina sisteminės chemoterapijos toksiškumo riziką“, – aiškina prof. Ž. Dambrauskas. Jis priduria, kad aukštesnė temperatūra leidžia pasiekti geresnius rezultatus, nes cirkuliuojantis skystis iš pilvo ertmės filtruojamas į apytakos aparatą, todėl procedūros metu dalis
navikinių ląstelių surenkamos ir pašalinamos. Kadangi vėžinės ląstelės miršta ties 40 laipsnių temperatūra, o sveikosios ląstelės pasiekus apie 44 laipsnius, jos būna paveikiamos minimaliai.
„Tai sudėtingas ir ilgas gydymo metodas, kupinas iššūkių ne tik gydytojų komandai, bet ir pacientui. Remiantis moksline literatūra, operacijos su HIPEC procedūra gali prailginti pacientų gyvenimo trukmę ir išgydyti sunkią onkologinę ligą“, – antrina Onkologijos ir hematologijos klinikos Onkologijos skyriaus vadovė, gydytoja onkologė chemoterapeutė doc. Rasa Jančiauskienė.
Šiuo metu Žydrė jaučiasi gerai, grįžo į darbą ir normalų gyvenimo ritmą. „Reikėjo laiko atsigauti, turėjau iš naujo išmokti valgyti ir gerti. Antroji chemoterapija buvo lengvesnė, nes žinojau, kas laukia, – neslepia ji. – Dėkoju abdominalinės chirurgijos gydytojui prof. dr. L. Venclauskui, prof. Ž. Dambrauskui, doc. A. Daukšai ir visai mane operavusiai gydytojų komandai bei rūpestingoms slaugytojoms.“
Sėkmingo gydymo priežastis – komandinis darbas ir aktyvus bendradarbiavimas tarp skirtingų specializacijų gydytojų. Svarbu užtikrinti ne tik sklandų komandos darbą operacinėje, bet ir priežiūrą pooperaciniu laikotarpiu. Šioje procedūroje dalyvavo Kauno klinikų Chirurgijos klinikos abdominalinės chirurgijos gydytojai prof. L. Venclauskas, prof. Ž. Dambrauskas, gydytojas chirurgas doc. Albertas Daukša, Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytojos onkologės chemoterapeutės doc. R. Jančiauskienė ir Dainora Mačiulienė, Anesteziologijos klinikos gydytojų anesteziologų reanimatologų ir perfuziologų komanda.
Kauno klinikose šis onkologinių ligų gydymo metodas įdiegtas 2020 m. Per šiuos metus atliktos 22 operacijos su HIPEC procedūra pacientams, sergantiems retomis ligomis (mezotelioma, pseudomiksoma) ar atsinaujinus kiaušidžių, storosios žarnos vėžiui.
„Didžiausias Kauno klinikų išskirtinumas – galimybė HIPEC pritaikyti lokaliai pažengusio skrandžio vėžio gydymui“, – pabrėžia prof. Ž. Dambrauskas. Dalis Kauno klinikų pacientų – jauno amžiaus, sergantys agresyvia skrandžio vėžio forma, todėl siekiama pritaikyti visus inovatyviausius gydymo metodus, padėsiančius jiems sveikti.
Kauno klinikų informacija
