Laukiantis ir žindant geležies poreikis padidėja. O kai vaikutis ūgteli, jos gali trūkti dėl nevisavertės mamos mitybos ir nuovargio.
Nėštukių liga
Manoma, kad Lietuvoje nėščiųjų mažakraujystę patiria trečdalis visų besilaukiančių moterų. Po gimdymo geležis taip greitai neatsistato, todėl galima teigti, kad geležies trūksta ir trečdaliui žindančių mamų.
Kad organizme trūksta geležies (lemiančios hemoglobino kiekį), galima atpažinti, kai išblykšta veido oda ir gleivinės (liežuvis, burna), oda tampa sausa, šiurkšti, vaško atspalvio, jaučiamas silpnumas, trūkinėja lūpų kampučiai, šiurkštėja ir slenka plaukai, lūžinėja ir „žydi“ nagai, mirga akyse, sumažėja apetitas, skauda galvą, ji svaigsta, mažėja atsparumas infekcinėms ligoms, greitai pavargstama, padažnėja kvėpavimas, sunku susikaupti.
Kodėl svarbu išlaikyti aukštą hemoglobiną
Geležies stokos mažakraujystė – tai būklė, kai dėl geležies stokos kraujyje sumažėja hemoglobino, kuris padeda pernešti deguonį. O nuo deguonies priklauso gera smegenų, širdies, plaučių ir visų kitų organų veikla. Be geležies deguonis į organus patekti negali.
Gamta apsaugojo augantį vaisių – jis pasiima iš mamos tiek medžiagų, kiek jam reikia, ir jas kaupia. Tačiau mamai lieka tiek, kiek lieka. Mažakraujystė sekina moters organizmą, trikdo normalius medžiagų apykaitos procesus, silpnina imunitetą. Be to, kai mama negali kūdikiui duoti tiek geležies, kiek jam reikia, šis irgi gali susirgti mažakraujyste jau pirmaisiais mėnesiais.
Nėščiai ir žindančiai mamai gali būti skiriamas ne tik hemoglobino, bet ir feritino tyrimas. Geležis organizme saugoma feritino pavidalu, tad jo tyrimas geriausiai parodo geležies atsargas ir anemijos pradžią. Jei feritinas dar normos ribose, bet jau siekia minimalią normos ribą, – reikalinga mitybos korekcija ir maisto papildai.
Hemo ir ne hemo geležis
Dauguma būtent nėštumo metu pirmą kartą sužino, kad geležis gali būti hemo ir ne hemo.
Yra keletas geležies tipų: hemo geležis, kurios yra gyvūninės kilmės maisto produktuose (mėsoje, ypač raudonoje, žuvyje, kiaušiniuose, moliuskuose), ir ne hemo geležis – kurios yra augalinės kilmės maisto produktuose (ankštiniuose produktuose, avokaduose, alyvuogėse, grikiuose ir kitose kruopose, džiovintuose abrikosuose kai kuriose daržovėse ir vaisiuose).
Žmogaus organizmas pasisavina 15–30 proc. geležies, esančios gyvūninės kilmės produktuose, ir tik 5 proc. geležies, esančios augalinės kilmės produktuose.
Kaip pasisavinti geležį
Pagrindinis geležies šaltinis yra mėsa. Jei nevalgote mėsos arba tik paukštieną, žuvį, tuomet valgykite kuo daugiau augalinės kilmės produktų, kurių sudėtyje yra geležies: pupelių, špinatų, braškių, bulvių, avižų, kviečių, sėlenų, javų kruopų, lapinių žalumynų, džiovintų vaisių (ypač slyvų, razinų). Geležiai pasisavinti būtinas vitaminas C, tad nepamirškite kartu su šiais produktais vartoti ir produktų, kuriuose gausu vitamino C.
Dauguma esame girdėję, kad kai kurios medžiagos, esančios maiste, slopina geležies pasisavinimą, tai:
Fitinai, esantys grūduose, sėlenose, pupelėse, riešutuose, kukurūzuose, sojoje.
Taninai, esantys arbatoje.
Oksalatai, kurių yra rūgštynėse, rabarbaruose, špinatuose.
Polifenoliai, esantys arbatoje, kavoje, kakavoje, špinatuose.
Tačiau reikia atminti, kad šios medžiagos sumažina būtent ne hemo geležies pasisavinimą (kuris, kaip žinia, ir taip yra labai menkas, vos 5 proc.)
Tuo tarpu hemo geležies pasisavinimui neturi įtakos skrandžio rūgštingumas, maistas ir gėrimai.
Geležies preparatuose gali būti natūralios hemo (gyvulinės kilmės) geležies ir ne hemo (augalinės kilmės) geležies. Renkantis geležies papildus, ypač nėštumo metu, kai reikia greito rezultato, svarbiausia atkreipti dėmesį, kad papildai būtų su hemo geležimi. Ne hemo geležies turintys papildai gali būti blogiau toleruojami ir prastai absorbuojami organizme, gana dažnai sukelia skrandžio skausmus, pykinimą ir vidurių užkietėjimą.
Hemo geležies preparatai 10 kartų geriau pasisavinami, negu ne hemo geležies ir neturi poveikio virškinamajam traktui (jau minėjome, kad hemo geležies neveikia skrandžio rūgštingumas, maistas ir gėrimai).
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
