Mes taip norėjome susilaukti vaikų, kad net neskaičiavome, kiek išleidžiame tam tikslui, – o juk vien vitaminams išeidavo solidžios sumos
Mama Greta dalinasi savo istorija, kaip po ilgo laukimo ir nerimo tapo mama.
Prieš 8 metus sugalvojome su vyru išvykti į užsienį. Pasirinkome Jungtinę Karalystę, kadangi ten gyveno vyro giminaičiai. Tad visa ši istorija, kurią papasakosiu, vyko ten.
Kodėl nėra vaikučio
Pradėjome planuoti vaikutį. Keletą mėnesių pabandę per daug nesijaudinome, galvojome, kad tikriausiai visi išgyvena tokią pirmųjų mėnesių nesėkmę. Įpusėjus pusmečiui, pradėjome nerimauti, kodėl visi bandymai vis dar nesėkmingi? Prislėgė psichologinė našta.
Niekam nieko nesakėme, tuo metu buvo gėda prisipažinti, kad mums nesiseka.
Kaskart tėvams užsiminus, kad jie jau norėtų turėti anūkų, pasidarydavo labai liūdna, skaudu ir pikta, kad negalime pasakyti tiesos. Žinoma, dabar viską darytume visiškai kitaip. Atsiverti kitiems ir pasipasakoti savo problemas nėra silpnybė. Kaip tik atvirkščiai – tai yra didžiausia stiprybė.
Ką mes darėme
Visą bandymo pastoti laikotarpį skaičiavau vaisingas dienas ir pirkau ovuliacijos testus. Norėjau būti tikra, kad skaičiavimai teisingi. Kaskart, kai pagal skaičiavimus būdavo vaisingos dienos, visus darbus palikdavome vėlesniam laikui ir eidavome mylėtis. Mano vaisingiausios valandos būdavo paryčiais, todėl mums buvo dar sunkiau.
Bet viskas veltui. Niekada nekaltinau vyro, tik pati save. Galvojau, kad turbūt man kažkas negerai. O vyras galvojo, kad tai jo kaltė. Galų gale supratome, kad savęs kaltinimas yra netinkamas variantas, todėl atvirai pasikalbėjome šia tema ir tiesiog susitaikėme su situacija. Noriu pabrėžti, kad jokiu būdu nekaltintumėte vienas kito, nes tai gali skaudžiai atsiliepti santykiams.
Visas šis kankinantis laikotarpis tęsėsi apie 2 metus.
Į gydytojus kreipėmės net keletą kartų, bet buvome nuraminti, kad taip ir turi būti. Jungtinėje Karalystėje tyrimai dėl vaisingumo sutrikimų atliekami tik tuomet, jei pastoti nepavyksta ilgiau negu 2 metus. Kadangi gavome tokį atsakymą, nusprendėme laukti ir vis mėginti patys.
Spermos švirkštas
Pradėjome daug domėtis kitų žmonių patirtimi ir rekomendacijomis, skaitinėjome forumus. Taip ir prasidėjo mūsų paieškų kelionė. Išbandėme daug visokiausių vitaminų bei papildų, naudojome specialius lubrikantus, bet ne visuomet tai, kas padeda kitiems, padės ir tau. Mes taip norėjome susilaukti vaikų, kad net neskaičiavome, kiek išleidžiame tam tikslui, – o juk vien vitaminams išeidavo solidžios sumos.
Tada iš forumų sužinojome apie spermos švirkštą. Buvo moterų, kurios teigė, kad joms padėjo pastoti būtent šis būdas. Radau šį gaminį svetainėje „Mosie Baby“. Pasiskaičiau atsiliepimus, jie buvo teigiami, inseminacija (spermos sušvirkštimas) irgi labai paprasta, tad nusprendėme švirkštą įsigyti. Teko palaukti keletą mėnesių, nes tuo metu į Jungtinę Karalystę kompanija produkcijos nesiuntė. Kai jau gavome tą švirkštą, po kelių savaičių turėjome keliauti į Balį. Tai buvo ilgai laukta kelionė, nusprendėme tiesiog atsipalaiduoti ir panaudoti švirkštą, kai grįšime.
Bet to neprireikė, nes pastojau savaime kelionės metu!
Palaiminimas Balyje
Atsiverti kitiems ir pasipasakoti savo problemas nėra silpnybė. Kaip tik atvirkščiai – tai yra didžiausia stiprybė
Kaip minėjau, mano geriausios vaisingumo valandos būdavo iš nakties link ryto, o Balyje yra gana didelis laiko skirtumas, todėl manau, kad būtent tai mums ir padėjo. O galbūt mums reikėjo gero atsipalaidavimo, atitrūkti nuo kasdienybės, apie nieką negalvoti ir mėgautis gyvenimu čia ir dabar. Balis tuo ir ypatingas, kad leidžia viską užmiršti, o žmonės visuomet plačiai šypsosi ir yra be galo laimingi. O gal man padėjo palaiminimas?
Vieną ankstyvą rytą su vyru išvykome į turgų, kuris buvo netoli mūsų viešbučio. Kadangi atvykome labai anksti ir buvome pirmieji turguje prekiaujančios bobutės pirkėjai, ji mus ir savo turimas prekes palaimino patapšnodama pinigais ir kažką kalbėdama vietos kalba. Ten pardavėjai turi paprotį palaiminti pirmuosius pirkėjus dėl sėkmės. Iš pat pradžių išsigandome, nes nežinojome, ką visas šis procesas reiškė, bet pasidomėję forumuose radome atsakymą, kad tai yra palaiminimas. Baliečiai yra labai tikintys žmonės.
Sveikiname, turite kūdikėlį
Grįžus iš kelionės man turėjo prasidėti menstruacijos, bet jos vėlavo. Mintis, kad pastojau, tuo metu atrodė neįmanoma, buvau praradusi viltį. Namuose turėjau vieną likusį nėštumo testą, vis dėlto nutariau jį pasidaryti. Atsakymas buvo teigiamas. Nelabai supratau, kas vyksta. Čiupau piniginę ir išbėgau į vaistinę. Patikėkite manimi, aš tikrai bėgau, o širdis pašėlusiai daužėsi. Nusipirkau dar 5 testus, skirtingų firmų, kad būčiau šimtu procentų tikra. Grįžusi namo, pasidariau juos visus, ir visų atsakymai buvo teigiami! Rankos ir kojos pradėjo drebėti, pasidarė silpna, pradėjau verkti. Vyras tuo metu buvo darbe, iki jo grįžimo buvo likusios keturios valandos, bet aš negalėjau laukti (nors visuomet svajojau padovanoti gražiai supakuotą nėštumo testą kaip dovaną). Paskambinau vyrui ir pranešiau naujieną. Jis paklausė, kodėl taip juokauju.
Atsakiau, kad kalbu labai rimtai. Kadangi tai buvo vaizdo skambutis, pamačiau laimės ašaras jo akyse. Kai vyras grįžo namo, parodžiau visus testus, pasakiau, kad tai tikrai tikra ir kad pagaliau tapsime tėvais. Abu sėdėjome apsikabinę, verkėme ir juokėmės.
Visas nėštumas praėjo sėkmingai. Kūdikėlis vystėsi gerai, o man taip pat viskas buvo gerai. Dabar man 28 metai, vyrui 29, o mūsų sūneliui 8 mėnesiai. Kada nors būtinai jam parodysime Balį, kur buvo jo pradžia.
Ingos Balsiuk nuotraukos
Susiję straipsniai
