www.svajoniuvaikas.lt
Nevaisingumas tampa vis didesne problema. Tikimės, kad straipsnių ciklas, kurį parengė klinikinė embriologė, bus naudingas.
Vyr. klinikinė embriologė Aušra Blažėnienė, www.svajoniuvaikas.lt
Šiame ir kitame straipsniuose embriologė papasakos, ką galėtume padaryti, kad lengviau pastotume. Pirmasis trukdis aiškus – tai stresas!
Viskas susiję, ir dar kaip!
Susidūrę su bet kokia sveikatos problema, sustokime ir prisiminkime, kad viskas yra susiję.
Žmogus, žmogaus organizmas, visos jo organų struktūros yra sudarytos iš begalės ląstelių. Tai didelė ląstelių visuma, veikianti kaip viena didelė ląstelė. Žmogus priklauso biosistemai esančiai mūsų planetoje ir net visai visatos sistemai.
Kaip žinome iš vadovėlių, visi procesai mūsų planetoje vyksta pagal chemijos ir fizikos dėsnius. Tie patys dėsniai galioja ir visoje biosistemoje. Tiek mikroskopinis, tiek makroskopinis pasaulis yra veikiamas šių dėsnių. Todėl viskas, kas vyksta mūsų aplinkoje, tiesiogiai veikia mūsų organizmus, bei procesus, vykstančius juose.
Kad lengviau būtų suvokti, kas su mumis vyksta, reikėtų prisiminti kelis dėsnius. Fizikos – energijos tvermės, elektromagnetinės indukcijos, magnetinio rezonanso. Chemijos – osmosinio slėgio, grandininės reakcijos, rūgščių ir šarmų pusiausvyros. Jie labai puikiai apibrėžia ir paprastai paaiškina, kas dedasi visoje biosistemoje, visų mūsų organizmuose ir kaip visi jie sąveikauja tarpusavyje.
Prisimenate – viskas yra energija, o energija iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta? Viskas yra susiję.
Šie dėsniai mums pasako, jog tai nesibaigiantys procesai, vykstantis visur ir visada. Net įvairių religijų mokymai mums sako, kad viskas yra visur ir visame, kaip danguje, taip ir ant žemės.
Neigiami veiksniai, tokie, kaip aplinkos užterštumas, klimato kaita, gyvenimas nuolatinio streso ir įtampos sąlygomis, ir, atvirkščiai, teigiami veiksniai – grynas oras, švarus vanduo, sveikas maistas, saikingas fizinis aktyvumas, gera nuotaika ir šviesios stabilios mintys, be abejo, lemia procesus, vykstančius mūsų organizmuose.
Streso poveikis organizmui
Streso poveikis bet kokiam gyvam organizmui yra milžiniškas, jis atsiliepia tiek žmogui, tiek žmogaus organizmą sudarantiems organams, tiek tuos organus sudarančioms ląstelių grupėms bei plačioms ląstelėms. Stresas veikia tiek fizinę, tiek protinę būseną, kuri dar paprastai vadinama – harmonija.
Ląstelėse šis procesas vadinamas homeostaze. Homeostazė – tai reiškinys, kai organizmo sistema palaiko pastovią būseną, arba, kitaip tariant, balansą. Balansas, pusiausvyra, homeostazė ir harmonija yra vienas ir tas pats reiškinys. Todėl labai vertinga prisiminti elementarius, mano minėtus fizikos ir chemijos dėsnius, kurie padės suvokti, kaip visa tai vyksta.
Organizmuose ir ląstelėse homeostazė yra reguliuojama hormonų, tačiau ji pati valdo visą nervų sistemą.
Tokios būsenos, kaip baimė, pyktis, nežinomybė, išskiria adrenaliną, kortizolį ir, atvirkščiai, tokios būsenos, kaip meilė, džiaugsmas, skatina seratonino, dopamino gamybą. Adrenalinas ir kortizolis yra antinksčių hormonai, kuriuos kitaip galima būtų vadinti streso hormonais. Seratoninas ir dopaminas yra hormonai, priešingi adrenalinui ir kortizoliui, tai geros nuotaikos, laimės hormonai. Todėl labai svarbu, kad organizme visada būtų palaikoma pusiausvyra tarp šių hormonų.
Streso rūšys organizme
Pats stresas gali būti fiziologinis, socialinis ir psichologinis.
Fiziologinis stresas pasireiškia fiziologiniais pakitimais, tokiais kaip: širdies ritmo sutrikimai, kraujospūdžio, kvėpavimo, raumenų tonuso sutrikimai, judesių ir veiksmų koordinacijos sutrikimai, emocinė įtampa, baimė, nesusivaldymas, neveiklumas.
Socialinis stresas atsiranda veikiamas tokių veiksnių, kaip santykiai namuose, darbe, visuomenėje, tai stresas, kuris veikiamas aplinkos.
Gyvenimo būdo veiksniai – rūkymas, alkoholis, dietos, psichotropinių, įtampą slopinančių medžiagų vartojimas – priskiriami psichologiniam stresui.
Stresas gali būti ūmus, epizodinis ir chroniškas/lėtinis, priklausomai nuo laiko tarpo ir to, kaip stipriai jis išsivysto. Ūmus stresas yra pats dažniausias, jį sukelia reikalavimai ir spaudimas. Dažnas ūmus stresas veda prie epizodinio ir galų gale baigiasi chronišku/lėtiniu.
75 proc. pasaulio žmonių yra veikiami streso. Pagal „Rinkos tyrimų centro“ atliktą studiją 2017 metais, 90 proc. Lietuvos piliečių patiria stresą kasdieną.
Chroniškas/lėtinis stresas paveikia imuninę sistemą, skatina uždegimus, prisideda prie lėtinių ligų atsiradimo, lemia vystymosi procesus, paveikia žmogaus psichologiją bei mąstymą.
Streso sriuba
Stresas kenkia organizmui dar prieš pradėdamas kenkti ląstelėms.
Keletas studijų parodė, kad stresas sutrumpina mūsų ląstelėse esančius telomerus – tai DNR chromosomų komponentai, elementai mūsų chromosomų galuose.
Veikiami streso, jie trumpėja, o tai skatina ląstelių senėjimą, didina širdies ligų riziką, skatina diabetą bei vėžio atsiradimą.
Kiekvieną kartą, kai ląstelė dalinasi, prarandama šiek tiek telomerų, tačiau jie gali atstatyti, jeigu ląstelės yra nepaveiktos streso (homeostazės būsenos). Jeigu ląstelės patiria echronišką/lėtinį stresą, telomerų atsinaujinimą blokuoja streso hormonas kortizolis, todėl telomerai toliau trumpėja.
Perteklinis kortizolis, insulinas, uždegimas bei oksidacinis stresas sukuria vadinamąją „streso sriubą“, o tai skatina ląstelių, o kartu ir viso organizmo kelionę sveikatos sutrikimų link. Kai telomerai labai pažeisti, ląstelės dažniausiai miršta arba tampa uždegiminėmis, pradeda senėti, išsivysto lėtinės ligos.
Jei žmogus nuolatos gyvena jausdamas stresą ir įtampą, tai atsiliepia ir jo visam organizmui bei visom jį sudarančioms ląstelėms.
Stresas prasideda prieš pastojant
Motinos įsčiose esantis kūdikis yra veikiamas mamos sveikatos. Šis procesas nesibaigiantis, nes ląstelės perduoda informaciją viena kitai dalinimosi proceso metu. Jei mamos imuninė sistema silpna, paveikta streso, tokia moteris dažniau serga įvairiomis uždegiminėmis ligomis, kurios vėliau vienokia ar kitokia forma persiduoda kūdikiui.
Stresas ir metabolizmas
Metabolizmo procesas – tai procesas, nuo kurio priklauso reikalingų medžiagų pasisavinimas bei perteklinių ir toksinių medžiagų pašalinimas. Kai mes valgome maistą, mūsų organizmas pasisavina tai, kas naudinga, o tai, kas jau suvirškinta ir nebenaudinga, – pašalina.
Šis procesas niekur nedingsta ir mūsų ląstelėse, kiekvienoms organų struktūros ląstelėms yra reikalingos tam tikros statybinės medžiagos. Tai, kas reikalinga, – ląstelės pasisavina, o kas nereikalinga, – pašalina.
Kai šis procesas sutrinka, organizme įsivyrauja disbalansas, daugėja laisvųjų radikalų, mažėja antioksidantų. Šis chaosas paveikia DNR vientisumą, lemia anomalijas. Sutrikęs ląstelių metabolizmas gali baigtis oksidaciniu stresu.
Studijos parodė, kad ekstremalūs pokyčiai, tokie kaip staigus svorio metimas, staigus gyvenimo būdo pakeitimas, alkoholis, rūkymas, narkotinių, nervų sistemą atpalaiduojančių medžiagų vartojimas labai stipriai skatina laisvųjų ir nelaisvųjų radikalų (ROS) gamybą ir išderina metabolizmą.
Kaip stresas trukdo pastoti
Psichologinis stresas veikia tiek moters, tiek vyro vaisingumo procesus, atakuodamas kiaušides, folikulus, kiaušinėlius, sėklides, spermatozoidus.
Staigus prisitaikymas prie pakitusio gyvenimo būdo paskatina reaktyviųjų deguonies dalelių gamybą kiaušidėse ir sėklidėse ir taip atsiliepia tiek kiaušinėlių, tiek spermatozoidų kokybei. Jei žmogaus organizmas jau yra paveiktas streso, o metabolizmo procesas ląstelėse sutrikęs, vadinasi, bus sutrikusi ir ROS.
Tokiu atveju ir žmogaus reprodukciniai organai bus paveikti šių procesų, tada analogiškai ir pačios ląstelės, išsivystančios iš šių organų, jau bus paveiktos sutrikusio metabolizmo proceso, ir pats procesas lytinėse ląstelėse bus sutrikęs.
Balanso ribose esantis ROS ir antioksidantų santykis reguliuoja kiaušinėlių ir spermatozoidų funkcijas. ROS balansas yra labai svarbus folikulogenezei, kiaušinėlių subrendimui, spermiogenezei bei embriogenezei. Įvykus disbalansui ir atsiradus pertekliniam ROS dalelių kiekiui lytinėse ląstelėse, įvyksta oksidacinis stresas. Oksidacinis stresas ląstelėse sukelia apoptozę. Apoptozė – tai viena iš ląstelių mirties rūšių, kuri užprogramuota pačioje ląstelėje ir veikia automatiškai, kaip reakcija į vidinį sutrikimą, pvz., DNR sutrikimą.
Apoptozė yra labai svarbi embriogenezeje. Stipriai oksidacinio streso paveiktos ląstelės žūsta. Ląstelės žūtis gali įvykti bet kurioje embriono vystymosi stadijoje. Net ir po implantacijos.
Bendros moters organizmo harmonijos nebuvimas gali sukelti endometriozę, policistinių kiaušidžių sindromą, nepaaiškinamo nevaisingumo, bei nėštumo komplikacijas, persileidimą. Vyrams tai gali paveikti testosterono gamybos sutrikimus, spermiogenezės sutrikimus, skatinti libido sutrikimus, erekcijos sutrikimus bei impotenciją.
Per didelis kortizolio kiekis, išsiskiriantis streso metu, vyrų reprodukcinėje sistemoje gali sutrikdyti normalias biochemines funkcijas sėklidėse, moters organizme sumažinti estradiolio gamybą.
Streso įtaka pagalbinio apvaisinimo procesui
Daugelis atliktų tyrimų įrodo, kad chroniškas/lėtinis stresas duoda neigiamą IVF procedūrų baigtį, nes neigiamai veikia kiaušides ir kiaušinėlius, bei sėklides ir spermatozoidus.
Jau vien tai, kad ląstelės patenka į išorinę aplinką, jos turi įveikti streso barjerą (atliekant apvaisinimą in vitro, t.y. išorėje), joms tenka prisitaikyti prie pakitusių aplinkos sąlygų ir perprogramuoti visą metabolizmo procesą, prisitaikyti prie išorinės terpės aplinkos sąlygų. Ląstelės, augančios išorinėje aplinkoje, dažniau patiria oksidacinį stresą, dėl to dažniau žūsta.
Jei ląstelės buvo paimtos iš organizmų, kuriuose metabolizmo procesai jau buvo paveikti streso, jos turės mažesnę tikimybę taisyklingai apsivaisinti, vystytis pirminėje stadijoje, bei formuoti blastocistą, o vėliau, perkėlus atgal į organizmą, implantuotis.
Granuliacinių ląstelių kiekis embrionuose atspindi metabolizmo procesą ląstelėje ir padeda įvertinant embriono kokybę.
Taip pat yra pastebėta, kad jei po punkcijos daugiau negu 30% kiaušinėlių degeneruoja, vadinasi, tai yra indikacija, kad buvo DNR pažeidimas ląstelėje, kuris buvo paveiktas sutrikusio metabolizmo proceso bei sutrikusio balanso tarp ROS dalelių gamybos ir šalinimo.
Visos po stimuliacijos ir punkcijos gautos ląstelės yra atskiras mikroskopinis organizmas su atskira DNR informacija, kaip ir kiekvienas spermatozoidas. Tai nėra identiška kopija tos pačios informacijos, viena ląstelė gali būti pažeista daugiau, kita mažiau. Tai apibrėžia visų gyvų organizmų individualumą ir įvairovę. Tai kaip loterija, kai nežinome galutinio rezultato ir vertinti galime tik iš prielaidos. Taigi niekas iš niekur neatsiranda ir niekas niekur nedingsta.
***
Skaitytojai, kurie nori asmeniškai aptarti savo tyrimų rezultatus ar gauti patarimų pagalbinio apvaisinimo procedūrų, embriologijos klausimais, kurie norėtų pasitarti po nepavykusios pagalbinio apvaisinimo procedūros, gali susisiekti su vyr. klinikine embriologe Aušra Blažėniene virtualiai konsultacijai per skaipo platformą, prieš tai apsilankę puslapyje svajoniuvaikas.lt ir įsiregistravę pokalbiui. Embriologė pasilieka teisę duoti tik patarimus. Dėl nevaisingumo priežasčių nustatymo, gydymo bei medikamentų skyrimo prašome kreiptis į ginekologijos, endokrinologijos bei urologijos specialistus, kurie ir priima galutinį sprendimą jūsų vaisingumo lygio nustatymo ir gydymo kelyje.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
