Kas penkta šešta pora patiria vaisingumo problemų. Vieniems tai – šalta nieko nereiškianti statistika, kitiems – skausmingas ir neišpildytas troškimas glausti prie krūtinės savo vaiką. Tačiau situaciją keičia daugiau nei prieš 4 metus įsigaliojęs Pagalbinio apavaisinimo įstatymas, kuris atvėrė naujas galimybes vaisingumo bėdų turinčioms poroms. Kaip tai pakeitė gyvenimą, Nacionaliniam transplantacijos biurui prie Sveikatos apsaugos ministerijos sutiko papasakoti dviejų vaikų mama.
Gitana (moters prašymu vardas pakeistas) gana anksti žinojo turinti ginekologinių bėdų – merginai buvo vos 22 metai, kai jai buvo diagnozuota endometriozė. Tada ir sužinojo, kad ši liga ateityje gali pakišti koją norint susilaukti vaikų. Neslepia – žinia apie negydomą ligą buvo nemaloni, kaip ir dėl jos kylančios sveikatos bėdos, tačiau tuo metu jauna moteris dar negalvojo apie šeimą, vaikus, tad didelio streso dėl to nepatyrė ir nepergyveno.
Svarstė ir įvaikinimo klausimą
Tačiau, kai po kiek laiko Gitana ištekėjo, šeimoje natūraliai kilo vaikų klausimas. Žinodama savo bėdas moteris nedelsė ir apsilankė pas ginekologę. Gydytoja pasiūlė taikyti valdomos ovuliacijos metodą, tai yra, kai ovuliacija skatinama vaistais.
„Mes šį metodą bandėme tris kartus. Tačiau mums nepasisekė ir galiausiai nutarėme jo atsisakyti – trys nesėkmės rodė, kad jis mums netinka“, – sako moteris.
Nepavykus pastoti ir susilaukti savo vaikų sutuoktiniai, negalėję skirti lėšų brangioms apvaisinimo procedūroms, pradėjo mąstyti apie įvaikinimą ir netrukus jau lankė būsimiems įtėviams skirtus kursus. Juos baigę užpildė prašymą, kur pažymėjo norintys įsivaikinti du pametinukus vaikus iki keturių metų. Ir ėmė laukti.
„O kaip tik tuo metu, 2017-aisiais, įsigaliojo įstatymas, įteisinantis kompensuojamas pagalbinio apvaisinimo procedūras. Tad mes nutarėme išbandyti šią galimybę“, – pora ryžosi nepraleisti dar vieno šanso susilaukti biologinio vaiko.
Pasakodama Gitana dar ir dabar stebisi, kaip ji kliovėsi likimu ir be jokios atrankos užsiregistravo pas pirmą elektroninėje sistemoje jai pasitaikiusį Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaisingumo centro specialistą Rimantą Gricių. Moteris apie šį gydytoją nežinojo ničnieko ir dėl to jos nuostaba buvo dar didesnė, kai vėliau sužinojo patekusi pas vieną geriausių vaisingumo srities specialistų. Susipažinęs su moters sveikatos istorija gydytojas paprašė atlikti testą, kuris vertina kiaušidžių kokybę, kiekybę ir reprodukcines galimybes. Tyrimas parodė priešlaikinį kiaušidžių funkcijos išsekimą.
„Vaizdžiai tariant, mano, trisdešimties sulaukusios moters, kiaušidės funkcionavo prasčiau nei penkiasdešimtmetės. Taigi, gydytojo teigimu, pagal visus parametrus ir tyrimų duomenis mes tikome kompesuojamai IVF (in vitro fertilizacija, kitaip tariant apvaisinimas mėgintuvėlyje – aut.past.) procedūrai“, – kelių metų senumo įvykius prisimena Nacionalinio transplantacijos biuro prie SAM pašnekovė.
Laukimo metu išgyveno ir liūdesį
Pagalbinio apvaisinimo procedūros metu į gimdą buvo perkelti visi trys embrionai, kurie susiformavo iš Gitanos paimtas kiaušialąstes apvaisinus jos vyro spermatozoidais. Jau po poros savaičių kraujo tyrimas parodė, kad procedūra pavyko – moteris laukėsi. Septintą nėštumo savaitę pas gydytoją apsilankiusi pora sužinojo, kad prigijo visi trys įsodinti embrionai.
„Kokios emocijos mus apėmė? Žinote, visas tas procesas buvo toks paprastas ir greitas, mes nebuvome išvarginti nesėkmingų bandymų, ilgų laukimo metų ar pan., tad ir mūsų reakcija buvo maždaug tokia: „Na juk taip ir turėjo būti!“ – šypsosi laiminga moteris ir mama.
Tačiau jau kito vizito pas gydytoją metu pora sužinojo, kad vienas vaisius nustojo vystytis. Tuo metu nėštumas skaičiavo devintą savaitę.
„Nors tai natūralus procesas – ne visi embrionai prigyja, būna, ir persileidimų nutinka – bet kokiu atveju mes jautėmės praradę vaiką ir mes gedėjome. Tai neatpasakojamas jausmas“, – sunkiau žodžius rinko Gitana.
Tačiau tolesnė nėštumo eiga buvo itin sklandi. Dvyliktą nėštumo savaitę, kaip ir visas poras po pagalbinio apvaisinimo, Gitaną ir vyrą konsultavo gydytojas genetikas. Sutuoktiniai itin palankiai vertina tokią tvarką, mat žino, kad paprastai eilėje pas šiuos specialistus reikia laukti ilgas savaites. Genetikas pranešė, kad pora laukiasi sveikų mažylių – berniuko ir mergaitės.
Trisdešimt aštuntą nėštumo savaitę, kai paprastai ir numatomas dvynių gimdymo laikas, Gitana atvyko į Santaros klinikas. Abu mažyliai gimė sveiki ir išnešioti, sverdami kiekvienas po maždaug 3,5 kilogramo.
Eikite ir darykite!
Šiandien dvynukai jau pradėjo skaičiuoti ketvirtus metus, yra judrūs išdaigas krečiantys vaikai, kurių klegesio pilni poros namai. Jau matyti, kurio iš tėvų temperamentą vaikai paveldėjo: mergaitė savo nestygstančia energija panaši į mamą, o berniuko visas ramumas – iš tėčio.
Paklausta, ką patartų kitoms poroms, kurios negali susilaukti vaikų ir svarsto apie pagalbinio apvaisinimo procedūrą, Gitana nedaugžodžiavo: „Eikite ir darykite, nedelskite!“
Nacionalinio transplantacijos biuro kalbinta pora pripažįsta esanti be galo laiminga, kad pagalbinio apvaisinimo įstatymo dėka jie galėjo susilaukti savo vaikų. Pora paskaičiavo, kad jiems visas procesas kainavo apie 500 eurų. Sutuoktiniai juokauja, kad išlaidos už privačią palatą, kur laiką leido po gimdymo, ir automobilio stovėjimo vietą po langu jiems buvo kur kas didesnės.
Embrionų donorystė – galimybė praradusiems viltį susilaukti vaikų
Statistika skelbia, kad įvairaus pobūdžio vaisingumo sutrikimų turi kas penkta šešta pora. Pagalbinio apvaisinimo procedūros yra efektyviausias nevaisingumo gydymo metodas, pasaulyje taikomas jau daugiau nei keturiasdešimt metų, Lietuvoje – per 24. Skaičiuojama, kad visame pasaulyje po pagalbinio apvaisinimo jau gimė daugiau nei 8 milijonai vaikų.
2016 metais Lietuvoje priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas atvėrė naujas galimybes vaisingumo sutrikimų turinčioms poroms. Įstatymas reglamentavo pagalbinio apvaisinimo paslaugų tvarką bei pirmą kartą Lietuvoje įteisino lytinių ląstelių donorystę nevaisingų porų gydymui.
Įprasto pagalbinio apvaisinimo metu kai kuriais atvejais laboratorijoje būna sukuriama kiek daugiau embrionų, nei reiktų vienai porai susilaukti kūdikio. Po procedūrų likę embrionai būna užšaldomi ir saugomi neribotą laiką. Jei pora nusprendžia daugiau nebeturėti vaikų, gali leisti embrionus donuoti – perleisti porai, kuri dėl nevaisingumo ar kitų priežasčių negali sukurti savo embrionų. Pagrindinė embrionų donorystės sąlyga – nuo embrionų sukūrimo turi būti praėję ne mažiau kaip 2 metai. Statistiškai, maždaug pusės porų po pagalbinio apvaisinimo likę embrionai yra šaldomi, tad lytinių ląstelių bankuose jų yra sukaupta nemažai.
Europos organų, audinių ir ląstelių registro duomenimis, vien 2019 metais pagalbinis apvaisinimas kaip gydymo priemonė buvo pritaikytas beveik 2200 Lietuvos porų, o daugiau nei 1000 embrionų buvo užšaldyti. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, po dirbtinio apvaisinimo Lietuvoje kasmet gimsta apie 400 vaikų. Taip pat, pagal LR Vyriausybės patvirtintą embrionų donorystės programą, kasmet jai skiriama po 70-80 tūkst. eurų, kurie panaudojami embrionų pervežimui ir saugojimui skirtai įrangai įsigyti bei specialistų mokymams.
Embrionų donorystės programą Lietuvoje koordinuoja Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Įgyvendina Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaisingumo technologijų ir lytinių ląstelių bankas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centras.
