Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centro vadovė doc. dr. Eglė Drejerienė
Lietuvoje maždaug 1 iš 6 porų susiduria su vaisingumo sutrikimais. Vis dažniau poros, kurios susiduria su sunkumais norėdamos susilaukti vaikų, svarsto apie pagalbinio apvaisinimo galimybę. Pasak Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centro vadovės doc. dr. Eglės Drejerienės, susidūrus su sunkumais planuojant nėštumą, svarbiausia – psichologinis nusiteikimas.
„Pagalbinio apvaisinimo procedūra ne visada baigiasi sėkmingai ir ją gali tekti kartoti, tačiau tai – visiškai normalus procesas, – pasakoja gydytoja akušerė ginekologė. – Viena nesėkminga procedūra neužkerta kelio susilaukti vaikų, todėl svarbu nurimti ir pasitikėti gydytojais.“
Kokios gali būti nevaisingumo priežastys?
Vaisingumo problemų gali kilti tiek dėl moteriškų, tiek dėl vyriškų priežasčių. Dažniausiai moterys susiduria su kiaušidžių veiklos sutrikimais, kiaušintakių pratekamumo problemomis, mažojo dubens anatomijos pakitimais. Spermos kokybės sutrikimai lemia vyriškąsias nevaisingumo priežastis. Būna situacijų, kai abiejų partnerių vaisingumas būna sutrikęs arba reikšmingos nevaisingumo priežasties neįmanoma nustatyti.
Kada poros gali kreiptis dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugos?
Dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugos poros gali kreiptis, kai atlikti visi reikiami tyrimai nevaisingumo priežasčiai išsiaiškinti. Pagalbinis apvaisinimas – vienas iš nevaisingumo gydymo būdų, todėl poroms rekomenduojama kreiptis, kai kiti gydymo metodai yra neefektyvūs arba juos taikant nėra realios galimybės pastoti.
Kas yra pagalbinis apvaisinimas?
Pagalbinis apvaisinimas – medicininės pagalbos būdas, kurio vienas iš etapų atliekamas specializuotoje embriologijos laboratorijoje. Joje paruošiamos lytinės ląstelės, ir vėliau stebimas embrionų vystymasis. Taip pat šioje laboratorijoje (lytinių ląstelių banke) saugomi nepanaudoti embrionai, šaldytos lytinės ląstelės ir reprodukciniai audiniai.
Ar yra kažkokių šios procedūros komplikacijų?
Pixabay.com
Pagalbinio apvaisinimo komplikacijos yra kelios. Viena iš jų – kiaušidžių perstimuliavimo sindromas, kai kiaušidėse bręsta didelis skaičius folikulų ir dėl hormonų koncentracijos pakitimo moters organizme atsiranda daug biologiškai aktyvių medžiagų, trikdančių kraujotaką ir kraujagyslių sienelių pralaidumą. Pastarąjį dešimtmetį ši komplikacija pasireiškia vis rečiau, todėl šiuo metu pagrindinė pagalbinio apvaisinimo komplikacija yra daugiavaisis nėštumas, kuris gali kelti grėsmę ne tik moters, bet ir būsimų vaikų sveikatai. Šiuo metu Lietuvoje skaičiuojama apie 20 proc. daugiavaisio nėštumo atvejų po pagalbinio apvaisinimo procedūrų taikymo. Tuo tarpu Europos rodikliai siekia tik 14 proc. tokių atvejų. Galima lygiuotis į Skandinavijos šalis, kuriose apie 80 proc. atvejų į gimdą yra perkeliamas tik vienas embrionas ir tokiu būdu reguliuojama daugiavaisio nėštumo tikimybė po pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Skandinavijos valstybėse daugiavaisio nėštumo atvejų yra tiek, kiek jų būna paprastai populiacijoje. Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centre gydytojai stengiasi sekti šiais gerosios medicinos praktikos pavyzdžiais ir virš 70 proc. pagalbinio apvaisinimo atvejų į moters gimdą būna perkeliamas tik vienas embrionas. Taip išvengiama daugiavaisio nėštumo. Kraujavimas ir karščiavimas, kaip ir infekcinės komplikacijos, yra ypatingai retos.
Ar pagalbinio apvaisinimo paslaugos yra kompensuojamos?
Nuo 2016 metų pabaigos Lietuvoje gali būti kompensuojami du pagalbinio apvaisinimo ciklai, į kuriuos įeina konsultacijos, poros ištyrimas, vaistai ir pagalbinio apvaisinimo procedūra. Lietuvoje tiek kompensuojama, tiek nekompensuojama pagalbinio apvaisinimo procedūra gali naudotis tik susituokusios poros.
Jei pora nusprendžia pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslauga, ką ji turėtų žinoti?
Porai, kuri kreipiasi dėl kompensuojamo pagalbinio apvaisinimo, reikia turėti šeimos gydytojo arba gydytojo ginekologo siuntimą dėl pagalbinio apvaisinimo procedūros. Jų bus prašoma pateikti ne tik asmens tapatybės, bet ir santuoką patvirtinančius dokumentus, pasirašyti informuoto sutikimo formas. Sutartį reikės pasirašyti ir dėl lytinių ląstelių bei embrionų saugojimo.
Prieš pagalbinio apvaisinimo procedūrą bus atlikti tyrimai, skirti sveikatos būklei ir hormonų koncentracijai įvertinti. Įvertinus tyrimų rezultatus, kartais gali prireikti ir kitų gydytojų, pavyzdžiui, gydytojo endokrinologo arba infekcinių ligų gydytojo, konsultacijų. Atlikus visus tyrimus, suplanuojama kiaušidžių stimuliacija ir paskiriamas gydymas, kuris trunka vieną moters ciklą.
Jei pora kreipiasi dėl nekompensuojamo pagalbinio apvaisinimo ciklo, šeimos gydytojo arba gydytojo ginekologo siuntimas nebūtinas.
Kauno klinikų informacija
