Mitai ir tiesa apie vėlyvą motinystę

Visais laikais moterys galėjo gimdyti (jei pavykdavo pastoti) iki pat menopauzės. Kadangi statistinė lietuvė menopauzės sulaukia 52 metų, kaimuose gausiose šeimose dažnai augdavo ir labai vėlyvas pagrandukas. Daugelį metų gyvavusi tendencija visus vaikus pagimdyti iki 30 metų, keičiasi. Prie ginekologų kabinetų rikiuojasi nėštukių, perkopusių 40 metų, eilės. Ar šią madą sveikinti?

Vėlyva motinystė

Sandros ir Vijūno šeimoje trys dukros ir namų karalius

NEBIJOKITE PAKARTOTI STEBUKLĄ

Pasakoja mama Sandra

Pirmojo vaikelio susilaukė būdama 19 metų, pagranduko – būdama 40 metų

Esame gausi 6 asmenų šeimyna, gyvename sodų bendrijoje „Džiugas“, Džiuginėnų kaime, Telšių rajone. Su vyru susituokėme labai jauni, dar studentai. Aš – Sandra, šiuo metu atsakinga už visus namų kampus. Tėtis – Vijūnas, mūsų greitakojis darbininkas, tikrai būna šventė, kai jis turi laisvą savaitgalį ar pusdienį. Jis – futbolo treneris, tad, be savo gausios šeimos, jis atsakingas ir už dar didesnį kiekį vaikučių.

Kai susilaukiau pirmagimės Gretos, man buvo 19 metų, o kai gimė mūsų pagrandukas – lygiai 40.

Pasvajodavome apie ketvirtą vaikelį, bet vis kažko pritrūkdavo. O kai apsisprendėme, tai beveik 3 metus nepavyko pastoti. Iš pradžių kiekvieną mėnesį prasidėjus mėnesinėms verkdavau, būdavo liūdna, kad ir vėl angeliukai mus aplenkė. Tada nusprendėme, kad, matyt, mums nelemta, ir tiesiog palikome viską Dievo valiai… Ir štai įvyko stebuklas!

Ačiū Dievui, esu stiprios sveikatos, vartoju daug natūralių maisto papildų, galbūt tai ir turėjo įtakos. O gal dar padėjo ir mano nepataisomas optimizmas. Visus savo vaikučius pagimdžiau gana lengvai, šiek tiek sunkiau gimdžiau Kipriuką, bet jokių sveikatos sutrikimų nebuvo. Galėčiau ir dar gimdyti, tačiau jau laikas sustoti.

Manęs dažnai klausia, ar nesunku auginti mažiuką, kai mamai 40 ir daugiau? Tikrai nesunku, sakyčiau, net lengviau. Į daugelį dalykų žiūri paprasčiau, ramiau. Jau prieš dešimt metų augindama Vėjūnę, pastebėjau, kad esu kur kas ramesnė, kantresnė. O dabar juk praėjo dar dešimtmetis – kantrybės, supratimo dar daugiau. Man ir vyrui vaikai – didžiausias turtas, maniškis dažnai pajuokauja, kad tai investicija į ateitį. Juk ką įdėsi augindamas, auklėdamas, tikrai atsiimsi senatvėje. Todėl verta pasistengti…

Tėtis labai užsiėmęs: treniruoja, kartais dar ir pats pagainioja futbolo kamuolį Telšių senjorų komandoje, dar dirba teisėju futbolo varžybose.

Išlaikyti tokią gausią šeimą nėra lengva (mano vyresnėlė pagaliau suprato, kad „auginti dukras yra prabanga“), tad imasi dar visokių papildomų darbų, tačiau vakare grįžęs mielai pabūna su mažiuku, išleidžia mane pasižmonėti. Dukros irgi mielai pažaidžia, kai reikia išvykti į parduotuvę, kirpyklą, drąsiai palieku sesėms, nes žinau, kad jos labai rūpinasi ir myli broliuką.

Mamytės, o kartu ir tėčiai, nebijokite surizikuoti ir pabandyti dar kartą išgyventi gimties stebuklą, dar kartą pradėti viską iš pradžių. Niekur nedings karjera, padėtis visuomenėje ir kiti, atrodo, dabar labai svarbūs dalykai. Tiesiog atsiduokite motinystei ir mėgaukitės kiekviena diena, praleista su savo mažyliu.

Vėlyva motinystė2

Gintaras, Raimonda ir pagrandukas Adomas

GIMDYTI, SULAUKUS 40, TIKRAI GALIMA

Pasakoja mama Raimonda

Pirmojo vaikelio susilaukė būdama 21 metų, pagranduko – būdama 43 metų

Dukrą gimdžiau būdama 21-erių, Lietuvoje. Viskas įvyko labai greitai ir gana nesunkiai, nors mergytė atėjo į šį pasaulį kojomis pirmyn, ir virkštelė buvo apsisukusi aplink kaklą ir kojytę.

Esu labai dėkinga ginekologui už profesionalumą! Turime nuostabią dukrą, ji čia, Airijoje, studijuoja kino meną.

Po dukros gimimo praėjus 6 metams, buvau pastojusi, bet 15 nėštumo savaitę įvyko persileidimas. Taip ir nepaaiškėjo, kodėl. Atostogavome su Kamile prie jūros, nepatyrėme jokio streso. Po to jau ir didelio noro nebebuvo susilaukti vaikų.

Adomo susilaukiau būdama 43 metų, praėjus kelioms dienoms po savo gimtadienio. Tai Dievo dovana mūsų šeimai. Negalvojau, kad dar galiu pastoti, nes mėnesinės būdavo 2–3 kartus per metus, paskutinius 6 metus nė nebesisaugojome. Kad laukiuosi, supratau iškart. Labai supanikavau, nes turėjau daug daug visokių problemų. Ačiū Dievui, kad pasilikau šitą vaikelį, jis pakeitė mano gyvenimą!

Nėštumas praėjo normaliai, jaučiausi gerai, sportavau iki 3 mėnesių, važinėjau dviračiu iki 6 mėnesių. Tik, žinoma, visokių baimių buvo gerokai daugiau nei nešiojant dukrą. O dar mano kraujo grupė minusinė. Dėl to paprašiau genetinių tyrimų Dubline, nors gydytoja nelabai norėjo manęs ten siųsti, juk čia toks vėlus gimdyvės amžius – norma. Genetikų atsakyme buvo įrašas kad „gimdyvės būklė atitinka 27 metų amžių“.

Sūnus irgi gimė kojytėmis į priekį, bet šįkart jau man atliko cezario pjūvį.

Tad štai – turime angelą, kuris suartino visą mūsų šeimą! Labai linksmas, aktyvus berniukas, dukra buvo kur kas ramesnė. Ir tėtis, ir dukra džiaugiasi, kaip tik gali padeda. Kamilę augindama buvau studentė, maitinau ją savo pienu tik 3 mėnesius. O Adomą išmaitinau iki metų. Sveikata po vėlyvo nėštumo ir gimdymo tikrai nepablogėjo, kai kuriais atžvilgiais net pagerėjo.

Esu dabar tikrai laiminga ir galiu pasakyti abejojančioms moterims – gimdyti, sulaukus po 40 metų, tikrai galima.

MEDIKŲ NUOMONĖ

Klaipėdos Jūrininkų sveikatos priežiūros centro Moterų konsultacijos vedėja akušerė-ginekologė Vida Butkienė

SAM patvirtintame įstatyme „Dėl nėščiųjų sveikatos tikrinimų“ tarp didelės nėštumo faktorių, galinčių lemti didesnę vaisiaus pažeidimo tikimybę ar riziką nėščiosios, gimdyvės ir naujagimio sveikatai, išskiriamos nepalankios nėščiosios būklės, tarp kurių įvardintos vyresnės nei 40 metų pirmakartės (kaip ir jaunesnės nei 18 metų pirmakartės), gimdančios penkis ir daugiau kartų (nepriklausomai nuo amžiaus), nutukusios, nėščiosios, kurios pastojo taikant pagalbinį apvaisinimą. Moterys, kurioms gimdymo metu bus 35 metai ir daugiau metų, turi būti siunčiamos genetiko konsultacijai. Atrodytų, jauna žydinti moteris, kodėl jai tirtis? Šiais laikais gražiai ir jaunatviškai atrodo ne tik 40-metės, bet ir 50–60 metų moterys, tačiau mes, medikai, vertintame reprodukcinę sveikatą, kuri, deja, priklauso nuo amžiaus. Senstant sparčiai mažėja moters kiaušialąsčių, jos tampa silpnesnės. Senėjimas lemia kiaušialąsčių kokybę, ir, žinoma, ne į gerąją pusę, todėl gali atsirasti daugiau anomalijų nei pastojus normalaus reprodukcinio amžiaus (18–35 metų). Vyrai irgi sensta, ir genetiko konsultacijai siunčiamos nėščiosios, kurių vaiko tėvai yra 42 metų ir vyresnis. Spermatozoidų kokybė nuo vyro amžiaus priklauso mažiau, nes vyro sperma atsinaujina.

Mūsų dėstytojai – akušerijos korifėjai – sakydavo, kad geriausia visus vaikus pagimdyti iki 30 metų, o pirmą gimdymą susiplanuoti iki 23 metų, nes tuomet organizmas yra jaunas, sveikas, o rizikos gerokai mažiau. Visi suprantame, kad laikai keičiasi, moterys tampa emancipuotos, nori turėti pagrindą po kojomis, ir motinystę nukelia į vėlesnį laiką – tai pastebime savo praktikoje. Ne visada motinystę pavėlina emancipacija, dažnai moterys vėlai gimdo dėl naujos santuokos, naujo partnerio ar dėl to, kad patobulėjus pagalbinio apvaisinimo galimybėms gali tik dabar pastoti, o negalėjo prieš 10 ar 20 metų.

Gydytojo paskirtis – ne pamokslauti, o valdyti situaciją ir ieškoti būtų, kaip geriausia moteriai (šiuo atveju – kaip elgtis, kad vėlyvas nėštumas baigtųsi sėkmingai), todėl, kai ateina nėštukė, kuriai daugiau kaip 40, tikrai nebarame, neatkalbinėjame, o ramiai išaiškiname, kokia gali būti rizika. Juk suaugę žmonės turi prisiimti atsakomybę patys – jeigu nesisaugojo nėštumo ir pastojo vyresniame amžiuje, vadinasi, puikiai žinojo, ko gali tikėtis, todėl atsakomybės negali perkelti vien medikams ant pečių! Kita vertus, jei gamta leido tokio amžiaus moteriai natūraliu būdu pastoti, vadinasi, jos reprodukcinė sistema veikia gerai, moteris galės išnešioti bei pagimdyti. Neįsivaizduojate, kiek jaunų ir iš pažiūros sveikų porų negali susilaukti vaikų…

Mes, medikai, kalbėdami apie vėlyvus nėštumus, išskiriame du rizikos aspektus – tai didesnė genetinių problemų, didėjančių su amžiumi, tikimybė ir bendra vyresnio amžiaus nėštukės būklė. Juk sendama moteris „užgyvena“ įvairių ekstragenitalinių (nesusijusių su reprodukciniais organais) ligų – tai gali būti padidinto kraujospūdžio, skydliaukės, kitų endokrininių ligų, inkstų problemos. Jei moteris tokių problemų turi, nėštumo metu šios (kad ir snaudžiančios) ligos gali suintensyvėti ar net lemti nėštumo eigą. Jei vyresnio amžiaus moterys ateina pasitarti dar prieš pastodamos, joms visada patariame visapusiškai išsitirti, jei yra problemų – „pasiremontuoti“. Pavyzdžiui, laiku neišgydžius nesveikus dantis, gali kilti rimtų bėdų gimdymo metu (žinoma, tai liečia visokio amžiaus nėščiąsias).

Gąsdinti tikrai nenoriu – vyresnio amžiaus nėščiosios yra sąmoningesnės, brandesnės, jos gali išnešioti ir pagimdyti „kaip iš knygų“ – ramiai, oriai.

Turime daugybę vyresnio amžiaus pacienčių, ir joms puikiai sekasi. Šiuo metu konsultuojame šešto vaikučio besilaukiančią 45 metų moterį, ji turi du aukštuosius išsilavinimus, pirmą vaikutį gimdė 24 metų, antrą – 27, trečią – 31, ketvirtą – 36, penktą – 38 (iki tol gimė berniukai, o pastarąjį kartą – mergytė), dabar laukiasi šešto vaikučio ir nė nebuvo pamąsčiusi apie nėštumo nutraukimą. Kita 44 metų išsilavinusi pacientė laukiasi netyčiuko, jis jau bus trečias. Dar kita 44 metų moteris laukiasi antro vaiko, bet nėštumas planuotas, nes antra santuoka. 43 metų pacientė laukiasi pirmojo, jai buvo atliktas pagalbinis apvaisinimas, kita 43 metų pacientė laukiasi penkto, nepaisydama to, kad visi 4 gimdymai baigėsi cezario operacija, o tai irgi yra nepakanki akušerinė situacija. Pagrindinis tų „vėlyvųjų“ gimdyvių amžius – 40–43 metai, vyresnių pasitaiko retai.

Pagal medicininius reglamentus, vyresnė nėščioji, jei ji yra sveika, prižiūrima įprasta tvarka ir jai papildomų tyrimai ar ypatingesnės priežiūros neskiriama. Cezario pjūvių vyresnėms moterims būna daugiau, tai lemia pačios moters apsisprendimas (gydytojai, kaip patys sako, dažnokai „palūžta“ įtikinti gimdyvių), bet tikrai ne dėl to, kad jos negalėtų pagimdyti pačios. Tiesiog moterys labai bijo, kad tik ko nors neatsitiktų, nes tai galbūt vienintelis ilgai išlauktas vaikas arba jau paskutinė Dievo dovana.

Gydytoja akušerė-ginekologė Rasa Dargienė

Kiekvienas sprendimas susilaukti vaikelio yra sveikintinas, nepriklausomai nuo moters amžiaus, tačiau „fiziškai“ palankiausia lauktis ir gimdyti 20–30 metų. Šiuo amžiaus tarpsniu geriausia moterų sveikata, vaisingumas, nėra lėtinių ligų, jos turi daugiausia energijos, tačiau moterys gimdo vis vyresnės. Tai lemia noras baigti mokslus, siekti karjeros, turėti finansinį stabilumą, patikimą partnerį ir šeimą. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos metais daugiausia moterų gimdydavo būdamos 22, dabar – 27–29 metų. Vejamės Šiaurės ir Vakarų Europos šalis, kur vidutinis pirmą kartą gimdančios moters amžius – 30 metų. Per pastarąjį dešimtmetį padvigubėjo 35–39 metų gimdyvių (nuo 18,9 iki 35,2 tūkstančiui moterų). Kartu daugėja vyrų, patiriančių tėvystės džiaugsmą sulaukę penkiasdešimties.

Brandi ir sąmoninga motinystė sveikintina bet kuriuo amžiaus tarpsniu. Žinoma, vyresnės moterys daugiau nerimauja dėl galimos rizikos, susijusios su amžiumi, tačiau išsiaiškinus nėštumo priežiūros ypatumus bei galimus papildomus tyrimus, daug kas tampa aiškiau. Svarbu nuraminti, padrąsinti moteris bei paaiškinti, į ką reikia atkreipti dėmesį. Vyresnio amžiaus nėščiosioms didėja rizika sirgti preeklampsija, nėščiųjų diabetu. Tai gali lemti ir vaisiaus vystymosi sutrikimus – per mažą ar per didelį vaisiaus svorį, raidos anomalijas. Vyresnio amžiaus moteris papildomai konsultuoja genetikas (11–14 savaitėmis ), o 16–22 ir 24–28 savaitėmis atliekamas gliukozės toleravimo testas. Jei yra gretutinių ligų, galimi ir kiti papildomi tyrimai bei specialistų konsultacijos. Kiekvienas atvejis būna individualus, tad ir priežiūra bei tyrimai gali skirtis. Didelės rizikos nėščiosios turėtų gimdyti perinataliniame centre.

Turiu pasidžiaugti savo pacientėmis vyresnio amžiaus moterimis – tiek pirmakartėmis, tiek pakartotinai gimdančiomis moterimis, kurios sėkmingai nešiojo, pagimdė sveikus naujagimius. Žinoma, pasitaikė ir priešlaikinių gimdymų, cezario pjūvio operacijų, teko atlikti invazinius tyrimus (paimti vaisiaus vandenis vaisiaus genetinėms ligoms diagnozuoti). Vyriausia mano konsultuota natūraliai pastojusi moteris buvo 43 metų.

Jos nėštumas praėjo sklandžiai, moteris gimdė pati, laiku, sveiką mergytę. Šiandien esančios pagalbinės apvaisinimo technologijos suteikia galimybes ir vyresnėms moterims pastoti bei nešioti. Tad mano paminėtas amžius tikrai nėra paskutinė riba.

Mažėjant gimstamumui Lietuvoje, labai svarbi ir brangi kiekviena nauja gyvybė. Planuojamas bei laukiamas vaikas – džiaugsmas ir didelis turtas šeimai.

Vien tik amžius nėra pati didžiausia rizika. Nedvejokite ir nebijokite, jei norite susilaukti naujos gyvybės. Kreipkitės į specialistą, kuris atsakys į jus neraminančius klausimus, paaiškins, kokių reikia tyrimų, kokia bus nėščiosios priežiūra.

Dar medicinos

Anksčiau, kai nuo nevaisingumo ateidavo gydytis 39 metų moteris, medikai ją išsiųsdavo namo – „traukinys nuvažiavo“. Dabar medicina padeda pastoti ir penkiasdešimtmetėms. Deja, ne viskas taip gražu.

Vyresnio amžiaus moterims kur kas sunkiau pastoti. Pusė 30 metų moterų, kurios reguliariai mylisi, pastoja po 3–4 mėnesių, 35 metų – po 7–8 mėnesių, 38 metų – po 13–14 mėnesių. Dalis moterų visai nebegali pastoti.

Kur kas lengviau išnešios ir pagimdys ta 40-metė, kuri jau yra gimdžiusi. Negimdžiusiai dažniau prireikia cezario pjūvio.

Pažeistų chromosomų, moteriai senstant, daugėja. 35 metų moterys jų turi 1 proc., 38 metų – 2 proc., o 45 metų – daugiau nei 10 proc. Manoma, kad metams bėgant prarandamas tikslus natūraliosios atrankos mechanizmas – organizmas vis sunkiau atskiria sveiką embrioną nuo nesveiko.

Jaunos moters organizmas nesveiką organizmą atmeta (įvyksta ankstyvas persileidimas), o vyresnės moters organizmas neatpažįsta ir saugo.

Vyresnio amžiaus moterims sulėtėja medžiagų apykaita, todėl besilaukdama vėlyva nėštukė turėtų atidžiau rinktis, ką valgo.

Nors genetinių ligų rizika didėja, tačiau auga ir genų „brandumas“, todėl tikimybė pagimdyti ypač gabų vaiką irgi išauga. Daugybės įžymių žmonių tėvai buvo vyresni. A.Einšteinas, L.Bethovenas, F.Dostojevskis yra gimę tėvams, vyresniems nei 35 metų.

MITAI APIE VĖLYVĄ MOTINYSTĘ

Gydytoja psichoterapeutė, vaikų ir paauglių psichiatrė Dalia Mickevičiūtė

Kalbėdami apie mamos ir vaikelio gerovę, negalime žvelgti vien į fizinę sveikatą – svarbu ir tai, kaip mama jaučiasi, ar ji pasiruošusi mažylio gimimui ir pasikeitusiam gyvenimo būdui.

Mitas. Vyresnei mamai bus sunkiau išnešioti, pagimdyti, auginti, keltis naktimis, „lakstyti“ paskui vaiką. Jis nebus prižiūrėtas pilnavertiškai, nes mamai paprasčiausiai neužteks jėgų ir energijos.

Tikrovė. Jaunos mamos išties turi daug fizinių jėgų, todėl lengviau ištveria nėštumo nepatogumus. Nepamirškime, kad nėštumo metu padidėja kraujagyslėmis tekančio kraujo kiekis, padidėja sąnarių apkrova dėl augančio mažylio svorio, todėl kūnui tenka ne mažesnis fizinis krūvis, nei geram atletui sportuojant. Jaunas organizmas geriau prisitaiko, jaunos moterys rečiau serga lėtinėmis ligomis, o jei ir serga, sveikata geresnė, nei tada, kai liga tęsiasi daug metų. Jaunoms mamoms lengviau ištverti bemieges naktis, o pervargus – atsigauti. Vyresnio amžiaus moterys, esant tiems patiems išbandymams, randa daugiau galimybių prisitaikyti: jei jaunesnė mama lengviau ištveria bemieges naktis ir gali daugiau nuveikti, pavyzdžiui, mažyliui miegant pietų pogulio paruošti pietus ir išblizginti namus, vyresnė mama gali išmintingiau perskirstyti savo jėgas, iš anksto numatyti ir suplanuoti, ką daryti būtina, o ką galima atidėti. Jei reikia, pasitelkti pagalbą, o pačiai tuo metu nusnūsti. Kai mažiau energijos, vyresnė mama stengiasi ją taupyti ir paskirstyti atlikdama tik pačius būtiniausius darbus, todėl nuovargis gali būti net mažesnis nei jaunos, energingos ir daugybę darbų spėjančios atlikti, tačiau nepasirūpinančios savo poilsiu mamos.

Jaunoms mamoms dažnai trūksta pinigų ir saugumo, jei jų karjera tik prasidėjusi, ir gautas atlyginimas (o kartu ir išmokos vaikeliui prižiūrėti) yra nedidelis. Dar sunkiau, jei mama studentė ir neturi jokių pajamų ar derina studijas ir mažylio auginimą. Vyresnės mamos dažnai geriau apsirūpinusios finansiškai, todėl jaučiasi saugesnės, visą dėmesį gali skirti mažyliui – žinoma, jei geros pajamos nereiškia to, kad nėra galimybių ilgam išeiti atostogų.

Galima daryti ir tokią prielaidą, kad jauna mama paprastai yra neseniai sukūrusi šeimą, jos gyvenimo šeimoje patirtis nėra didelė, todėl, ne taip seniai pradėjus gyventi dviese, gali būti sunkiau prisitaikyti prie naujų gyvenimo pokyčių – gyvenimo trise. Vyresnės mamos gyvenimo kartu su partneriu patirtis, tikėtina, yra didesnė, greičiausiai geriau „apgludinti kampai“, abu partneriai jau išmokę prisitaikyti, taigi vaikelio atsiradimas kelia ne tokią didelę įtampą.

Vyresnės mamos gali sukaupti daugiau žinių apie motinystę ir vaikų priežiūrą, lyginant su jaunomis. Jei jauna mama dar studijuoja ar kuria savo karjerą, jai gali būti sunku aprėpti dar ir domėjimąsi, pavyzdžiui, daugkartinėmis sauskelnėmis, skiepų privalumais bei žala, pozityviosios tėvystės principais ir t.t. Vyresnė mama dažnai gali tam skirti daugiau laiko, todėl geriau pasiruošia būsimiems iššūkiams. Tyrimai patvirtina, kad vyresnes mamas rečiau užpuola pogimdyminė depresija, jos jaučiasi ramesnės nei jaunos mamos. Be to, vyresnėms mamoms gali būti lengviau suvokti laiko perspektyvą: jaunos mamos dažnai išsigąsta, kad keltis naktimis prie kūdikio bei nešioti jį ant rankų gali tekti visus metus ar ilgiau (ir tie metai gali atrodyti tokie nepakeliamai ilgi), kad kelerius metus bus apribotos galimybės keliauti, leisti laiką su draugais ar dviese su vyru, nes reikės pasirūpinti ir mažylio priežiūra; vyresnių mamų vieneri ar keleri metai nebe taip gąsdina, nes jos suvokia, jog šis laikas gana greitai prabėgs.

Buvimas dviese ar su draugais dažnai jau yra gana „išragautas“, todėl nebe taip stipriai traukia. Gali būti, kad būtent todėl laikas po gimdymo prabėga lengviau ir švelniau.

Mitas. Vyresnio amžiaus mama daugiau linkusi globoti vaiką ir jis gali išaugti mamyčiukas. Vyresnių mamų vaikai patiria per didelę globą, kuri trukdo vystytis jų savarankiškumui.

Tikrovė. Dažnai kalbama, kad vyresnio amžiaus mamos linkusios vaikus pernelyg stipriai globoti ir nepaleisti. Iš tiesų taip gali būti, ypač prisiminus, kad vyresnėms moterims dažnai būna sunkiau pastoti, išnešioti ir pagimdyti, taigi vaikelis, ypač jei jis buvo ilgai lauktas ir sunkiai atsiradęs, gali būti priimamas kaip labai trapi būtybė, kurią mama gali bet kada prarasti (tikriausiai su tokiomis mintimis tenka praleisti visą nėštumo laikotarpį, todėl nenuostabu, kad baimė nedingsta ir pagimdžius). Galima sutikti ir jaunų nuolat dėl savo vaiko nerimaujančių mamų.

Greičiau tai susiję su mamos asmenybės bruožais, ar ji pati jaučiasi saugi pasaulyje, ar gali juo pasitikėti ir ar tiki, kad jos mažyliui irgi nieko blogo nenutiks, net jei ji nepasirūpins juo kiekvieną įmanomą akimirką. Nepriklausomai nuo amžiaus, pasitaiko ir tokių mamų, kurios kaip tik mažylį lyg stumia nuo savęs, net jei jam reikia rūpesčio ir apkabinimo – tai mamos, kurioms per sunku išlaikyti ypač artimą ryšį su savo vaiku. Taigi galime sutikti vienaip ir kitaip bendraujančių ir besielgiančių mamų, tačiau būtų per daug drąsu teigti, kad tai priklauso vien tik nuo amžiaus.

Mitas. Vyresni tėvai nesugebės suprasti jaunimo aktualijų. Juk nuo vyresnių vaikų juos skiria 20 metų, o nuo pagranduko – jau dvi kartos, 40 metų…

Tikrovė. Vyresni tėvai dažnai nerimauja, kad jie bus kur kas vyresni už savo vaiko bendraamžių tėvus. Gal vaikas gėdysis savo „senų“ tėvų, jie jam nepatiks, nenorės su jais bendrauti? Kaip rasti bendrą kalbą, kai skiria keliasdešimt metų? Iš tiesų visiems mums, taip pat ir vaikams, patrauklesni jauni žmonės. Jei nereikėtų atsižvelgti į, tarkime, į patirtį, turimus įgūdžius, žinias, greičiausiai daugeliu atvejų pasirinktume jauną, o ne pagyvenusį kandidatą į darbą ar į kokią kitą veiklą. Deja, tai tik pirmasis, emocijomis paremtas įspūdis. Vėliau tampa reikšmingi tokie dalykai, kaip gebėjimas bendrauti, suprasti vienam kitą, rasti bendrą kalbą. O šie dalykai gali būti nesusiję su amžiumi. Patikėkite, vaikams ne tiek svarbu, ar mama arba tėtis mėgsta jų klausomą muziką, kiek tai, ar tėvai supranta, kaip vaikas jaučiasi, ką išgyvena, ar gali išklausyti ir padėti. Be to, visose šeimose būna tarpsnių, kai tampa sunkiau valdyti vaiko elgesį, nepavyksta susikalbėti, ypač paauglystėje, kai pirmenybė teikiama ne tėvams, o bendraamžiams.

Tai bendra visoms šeimoms, nesvarbu, kokio amžiaus tėvai būtų, tik gali būti, kad vyresnio amžiaus tėvai, nesusidorodami su sunkumais, gali pradėti graužtis, kad kaltas jų amžius. Tiesa, vyresniam žmogui gali būti sunkiau prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių, tačiau kartais nelankstūs gali būti ir jauni žmonės, priklausomai nuo jų charakterio ypatybių.

Mitas. Vyresni tėvai nespės užauginti vaikų iki psichologinės, emocinės ir ekonominės brandos.

Tikrovė. Dar vienas nerimas, su kuriuo susiduria brandesnio amžiaus tėvai – ar jie sulauks savo atžalos pilnametystės, vestuvių, anūkų… Iki kokio amžiaus reikėtų „auginti“ vaikus, kada jie jau būna „užauginti“? Tikriausiai nėra tokios taisyklės, kada vaikai gali ramiai atsisveikinti su savo tėvais, nes net ir labai brandaus amžiaus žmonėms nėra lengva laidoti artimuosius. Žinoma, kuo vaikas mažesnis, tuo jam sunkiau netektį išgyventi, ypač jei jis neturi kitų artimų žmonių, kurie juo pasirūpintų, ar turi spręsti finansinius klausimus. Dabar manoma, kad psichologiškai jaunuolis subręsta apie 25–29 metus, taigi tenka numatyti labai ilgą laiką į priekį, kurio sulaukti tikrai gali būti nelengva brandiems tėvams, ypač jei jie serga lėtinėmis ligomis. Vis dėlto, net ir žinant, kad teks atsisveikinti ir palikti vaikus anksčiau, nei galima būti dėl jų ramiems, galima padaryti labai daug, kad būtų įprasmintas gyvenimas kartu ir netektis nepadarytų sunkios traumos vaikams. Jei vaikas nuo pat mažens augo saugus, buvo rūpinamasi jo emociniais poreikiais, jam neteko patirti prievartos, netekčių, ilgalaikių atsiskyrimų nuo tėvų, buvo geras ryšys su tėvais – būtent tai yra pati geriausia vaiko apsauga nuo bet kokių neigiamų įvykių vėliau gyvenime. Sutikite, kad tam nėra svarbu, koks tėvų amžius.

***

Tikriausiai pastebėjote, kad daug kur kartojasi žodžiai „gali būti“. Gal atrodys, kad visi atsakymai labai nekonkretūs ir neapibrėžti, tačiau iš tiesų taip ir yra, griežtus apibendrinimus padaryti nėra lengva, nes tai, kas tėvus daro gerais, daugiausia susiję su konkrečiu žmogumi, jo asmenybės bruožais, o kur kas mažiau – su amžiumi. Galime sutikti ir labai jaunų mamų, puikiai gebančių pasirūpinti savo mažyliais, ir vyresnio amžiaus mamų, susilaukusių pirmagimio ir stipriai dėl jo nerimaujančių, sutrikusių ir nežinančių, ką daryti, patiriančių sunkią depresiją dėl savo pasikeitusio gyvenimo. Be to, psichologai visada kalba ne apie vieną veiksnį, turintį reikšmės vaiko sutrikimams atsirasti arba neatsirasti, bet apie daugybę veiksnių, iš kurių vieni lemia sutrikimo riziką, kiti – nuo jo apsaugo, treti papildo kitais bruožais, kurie pasunkina arba palengvina…

Apibendrinant galima būtų pasakyti, kad vyresnio amžiaus mamos gali turėti daugiau fizinės sveikatos sunkumų, joms gali būti sunkiau prisitaikyti prie iššūkių, susijusių su mažylio priežiūra, tačiau jos daugiau išmano ir turi gyvenimo patirties, padedančios su šiais sunkumais susitvarkyti. Na o pats ryšys su vaiku daugiau priklauso nuo tėvų gebėjimo išgirsti vaiką ir juo pasirūpinti nei nuo amžiaus skirtumo. Net jei jūs negalite daryti įtakos savo amžiui, išvaizdai ar sveikatai, jūsų rankose dar yra labai daug!

Prancūzų grožio formulė

Grožio specialistai prancūzai yra sudarę „Amžino grožio“ formulę, kurioje surašyti patarimai, ką turi daryti moteris, jei ilgai nori išlikti jauna.

Patariama mažiau valgyti, gerti daug vandens, sportuoti, reguliariai mylėtis, rinktis kokybišką kosmetiką, nerūkyti ir t.t. Tryliktas lentelės punktas – patarimas 40-ies pagimdyti dar vieną vaiką.

Holivudiškos gimdymo mados

Daugiausia žinių apie vėlyvus gimdymus sulaukiame iš Holivudo.

Štai garsių „vėlyvų“ mamyčių dešimtukas:

  1. Kelly Preston. Aktoriaus Johno Travoltos žmona, taip pat aktorė Kelly Pieston, būdama 47 metų, pagimdė sūnelį Benjaminą.
  2. Susan Sarandon. Aktorė šiame sąraše gali užimti dvi pozicijas, – sūnų Jack ji pagimdė būdama 43, o sūnų Miles – 46 metų.
  3. Brooke Shields. Buvęs modelis nė kiek nesugadino figūros, kai būdama 41 metų susilaukė antrojo kūdikio Grier.
  4. Geena Davis. Būdama 48 metų pagimdė dvynius.
  5. Julianne Moore. Aktorė antrą vaiką – dukrelę – pagimdė būdama 42 metų.
  6. Madonna. Daininkė ir aktorė antrą sūnų Rokko pagimdė būdama 42 metų.
  7. Marcia Cross. „Nusivylusių namų šeimininkių“ žvaigždė pagimdė dvynukės Eden ir Savannah būdama 45 metų.
  8. Halle Berry. Gražuolė juodaodė aktorė buvo 42 metų, kai pagimdė dukrą Nahla, o 46 metų pagimdė sūnų.
  9. Nicole Kidman. Aktorė pirmąją dukrelę Sunday Rose pagimdė būdama 41 metų. Dėl antrosios neberizikavo – patikėjo išnešioti ir pagimdyti surogatinei motinai.
  10. Salma Hayek. Seksualioji aktorė tapo mama būdama 41 metų – susilaukė dukrelės Valentinos.

Parengė Neila Ramoškienė

„Mamos žuralas“

Susiję straipsniai


Žymos: ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


aštuoni − = 5

Kitos temos: