• Apie mus
  • Reklama
  • Prenumerata
Mamos Žurnalas
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologė atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Redakcija
    • Tinklaraštis
    • Naujienos
    • Redakcijos projektai
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė
No Result
View All Result
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologė atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Redakcija
    • Tinklaraštis
    • Naujienos
    • Redakcijos projektai
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė
No Result
View All Result
Mamos Žurnalas
No Result
View All Result

Laima Tamulytė-Stončė ir jos dieviškojo paštomato siuntinys

Mamos puslapis, Šeimų istorijos
0
Stončė
Stončė
Mano patirtis kaip anekdotas, ir, ačiū Dievui, kad viskas išėjo į gera

Renginių vedėja ir dainininkė Laima Tamulytė-Stončė sako, kad dabar jos niekas neįtikins, kad Dievo nėra. Kai praeitą pavasarį su vyru keliavo po Jeruzalę ir bažnyčioje stebėjo nepaliaujamą tikinčiųjų srautą, mintyse eilinį kartą paprašė: „Dieve, jei yra nors viena, nors mažiausia galimybė mums susilaukti vaikelio, padaryk, kad taip ir atsitiktų“.

Dabar kalbamės su Laima, kai jos Emilija ramiai miega šalia.

Laima, taip troškote patirti visus motinystės išgyvenimus, o nėštumu kaip ir nespėjote pasimėgauti?

Mano patirtis kaip anekdotas, ir, ačiū Dievui, kad viskas išėjo į gera. Dabar visa šita situacija atrodo kaip nuotykis, bet gydytojams, kurie žinojo, kad man jau seniai ne aštuoniolika ir turiu visokių papildomų rizikų, tai neatrodė juokinga. Tokiais atvejais gydytojai prigąsdina, kad nėštumas neprižiūrėtas, kad nerimtai į jį sureaguota. Bet aš manau, kad nerimtai reaguoti galima tuomet, kada tu žinai, kad laukiesi ir nekreipi į tai dėmesio. Visai kitas dalykas, kai tu tiesiog nežinai.

Man pačiai baimės akys pasidarė didelės, kai pergalvojau, kiek veiklų ir darbų turėjau nėštumo pradžioje. Juk būdavo, kad iki paryčių vedu kokį renginį, pati stoviu prie aparatūros, decibelai didžiausi.

Ir nepamiegojusi, ir laiku nepavalgiusi… Ir sunkių išgyvenimų tuo metu buvo, artimų žmonių laidotuvių.

Savo dėdės žmonos mirtį išgyvenau gana skausmingai. Su vyru pakalbėjome, kaip sunku dabar bus dėdei, nes jų šeima neturėjo vaikų. Kai pamatai, kas laukia, kai tavo partneris išeina, – tu lieki vienas vienužis šiame pasaulyje. Pasakiau savo vyrui: „Mes nežinome, kuris pirmas išeisime, bet ilgėsimės vienas kito. Būtų gerai, jei nebūtume vieni“. O pasirodo, ir nebuvome, tuo metu aš jau laukiausi.

Kada sužinojote apie nėštumą? Ar eidama pas gydytoją buvote pasidariusi testą?

Ne, jokių testų nesidariau. Buvau šimtu procentų įsitikinusi, kad man pilvo išvarža. Jaučiau labai stiprų tempimą toje srityje, kur kažkada jau buvo atsiradusi pilvo išvarža. Pamaniau, kad ji tiesiog atsinaujino.

Kiti klausia, kaip aš galėjau nesuprasti, kad laukiuosi, juk nebuvo mėnesinių? Bet turint policistinių kiaušidžių sindromą, mėnesinės tai būna, tai nebūna. Aš apie vaikelį svajojau dvidešimt metų, tad seniai buvau perdegusi tikėtis, kad kiekvienos nepasirodžiusios mėnesinės reiškia nėštumą. Kai pasijutau blogai, važiavau darytis kraujo tyrimų ir ieškoti ligos. Man būdavo silpna, greitai pavargdavau. Tuo metu kaip tik dalyvavau „X  faktoriuje“ ir nesupratau, kas man darosi, kodėl muša prakaitas, o dvi minutes padainuoti – sunkiausias darbas? Vasarą laukė suplanuotų daug renginių, vestuvių, norėjau išsiaiškinti, ar aš sveika. Galbūt trūksta vitaminų, o gal prasidėjo ankstyvas klimaksas? Visi simptomai atitiko.

Minčių apie nėštumą nė nebuvo. Todėl ta ultragarso tyrimą atliekančios gydytojos frazė, kad „turiu svečių“, man nuskambėjo labai baisiai. Vėžys – štai kas pirmiausia atėjo į galvą. Pagalvojau: „Viešpatie, dar šitokia bėda. Ką aš praleidau?“.

Stončė
Kiti klausia, kaip aš galėjau nesuprasti, kad laukiuosi, juk nebuvo mėnesinių? Bet turint policistinių kiaušidžių sindromą, mėnesinės tai būna, tai nebūna

Kokia buvo vyro reakcija, kai sužinojo apie nėštumą?

Tirianti ultragarsu gydytoja pasakė, kad dar turi apžiūrėti ginekologas.

Nors jai atrodo, kad man jau tuoj gimdyti. Pagalvojau, kad mano situacijoje, kai 20 metų negaliu susilaukti vaikų, tokie juokeliai gana žiaurūs. Paklausiau: „Ta prasme?“. Ji juokdamasi dar kartą paaiškino, kad aš laukiuosi, ir nėštumas jau į pabaigą. Kaip tik tuo metu dėl „X faktoriaus“ buvau visiškai nusišviesinusi plaukus, tai gydytoja tikriausiai pagalvojo, kad kvailesnės blondinės jau ir būti negali, kuri nėštumo pabaigoje dar nežino, kad yra nėščia.

Laukdama prie ginekologės kabineto ėmiau galvoti, kaip čia dabar pranešti vyrui, laukiančiam automobilyje? Gal žinutę parašyti: „Žinai, aš nėščia?“ Po tokio ilgo mūsų troškimo ir maldų būtų nei šis, nei tas. Galvoje sukosi mintys, o kaip dabar bus dėl suplanuotų renginių, juk apvilsiu žmones? Su dūzgiančia nuo minčių galva užėjau į ginekologės kabinetą. Gydytoja pasakė būsimo vaikelio ūgį, lytį, kad jam 31 savaitė, jau apsivertęs. O aš iš to šoko klausiu: „O kiek moteris būna nėščia?“ Gydytoja dilplomatiškai paaiškino, pridurdama, kad tokių atvejų kaip mano kartais pasitaiko, bet labai retai.

Pasijutau visiška idiotė…

Ginekologė padavė vaikelio nuotraukytę, kad parodyčiau vyrui. Pagalvojau, kad tikrai gera mintis pasakyti naujieną parodant nuotrauką. Pamatęs gal lengviau supras? Pamenu, išėjau, stoviu ant laiptų, Gediminas žiūri iš automobilio. Pamojau, kad išliptų. Jis persigandęs eina, klausia, kas man yra. Tiesiu jam tą nuotrauką, sakau: „Mūsų mergaitei 31 savaitė, va.“ Jis nieko nesupranta, kokiai mergaitei. Ta tylos pauzė trunka neilgai, bet tuo metu atrodo, kad sustoja visas pasaulis. Apsikabiname, verkiame, o mano frazė „aš niekuo nesergu“ – laimingiausia iš visų.

Paskui nuėjome į automobilį pasėdėti ir pabandyti suvokti, kas čia atsitiko. Man norėjosi tą pačią minutę visam pasauliui pranešti, kad laukiuosi, įdėti į feisbuką tą pirmąją vaikelio nuotraukytę. Bet supratau, kad turiu džiaugtis atsargiai. Paskui pranešėme artimiausiems žmonėms, ir jie visi verkė iš laimės.

Draugai sakė, kad aš didelė slapukė, sugebėjusi nuslėpti beveik visą nėštumą. O aš galvojau: „Kad jūs žinotumėte. Tai nuo manęs dukrytė slėpėsi, o ne aš slėpiau ją“.

Stončė
Savo vyrui sakiau, kad jaučiuosi kaip paštomatas. Atėjo Dievas, atidarė spintelę, įdėjo siuntą ir pasakė, kad kodą gausime tik tada, kai ateis tam laikas

Kiek priaugote per nėštumą?

Nedaug, tik 5 kilogramus. Mane tikrai nėščia, o ne apkūnia, buvo galima laikyti tik paskutinį nėštumo mėnesį. Anksčiau vyras buvo pastebėjęs, kad, matyt, per karantiną aš labai atsipalaidavau, nes iššoko pilvukas.

Paprastai dėviu formuojančius figūrą apatinius drabužius, o paskutiniais mėnesiais, kol nežinojau, kad laukiuosi, taip sunku būdavo juos užsivilkti.

Gydytojai pasakius apie nėštumą, man viskas susidėliojo į vietas.

Prisiminiau, kad vienu metu truputį pykino. Skausmingos buvo ir krūtys, bet su mano diagnoze tai galima buvo nurašyti ligai.

O vaisiaus judesius aš palaikiau virškinimo sutrikimu. Virš bambos susidaręs guzelis – tai „atsinaujinusi išvarža“. Spusteldavau tą burbulą, ir jis dingdavo. Tik paskui suvokiau, kad aš taip žaidžiau su vaiko kulniuku.

Savo vyrui sakiau, kad jaučiuosi kaip paštomatas. Atėjo Dievas, atidarė spintelę, įdėjo siuntą ir pasakė, kad kodą gausime tik tada, kai ateis tam laikas. Tokios patirties man galima net pavydėti – beveik nebuvau nėščia. Realiai – 6 savaites.

Tik kai pradėdavau galvoti, kad besilaukdama ir malkas susinešiau, ir iš valties  tvenkinį ravėjau, ir ant pilvuko atsiguldavau, pačiai baisu pasidarė, o ką aš pagimdysiu? Glostydavau tą pilvelį ir prašydavau: „Vaikeli, būk geras, nepyk, kad ta mama tokia – šoka dainuoja“. Bet pačiai keista, kodėl intuityviai visą tą laiką vartojau vitaminus ir folio rūgštį? Tarsi pati pasąmonė žinojo, ką daryti.

Kai suskaičiuoju dienas nuo nėštumo pradžios, suprantu, kad tie pirmojo karantino  mėnesiai buvo būtent ta ramybė, kurios ir reikia nėštumo pradžioje. Ir manęs dabar niekas neįtikins, kad yra dar geresnis režisierius negu tas, kuris Viršuje.

O kur tas stebuklas įvyko? Ar aiškinotės, kada, kokiomis aplinkybėmis pastojote?

Prieš pat karantiną, kovo pradžioje, keliavome po Izraelį. Prisimenu tą akimirką, kaip mes stovėjome Jeruzalės Jėzaus prisikėlimo bažnyčioje, kurioje žmonių srautas nežmoniškas. Užlipome į antrą aukštą, iš nuošalesnės aikštelės stebėjome, kaip žmonės ateina prie Jėzaus kapo, bučiuoja, eina keliais. Tada galvojau: kaip gražu, kad žmonės tiki, kad tai suteikia jiems vilties gyventi. Kaip būtų gerai, jei ir aš galėčiau dabar to paprašyti. Paprastai su vyru keliaudami aplankome visus vienuolynus, bažnyčias, nes keliaujant – tai vienas iš būdų apžiūrėti architektūrinius stebuklus, kurie dažniausia ir nemokami. Kur užeidavome, visose bažnyčiose uždegdavome po žvakelę. Kartą vyro paklausiau: „O už ką tu uždegei žvakelę?“ Ir jis atsakė, kad vienas vienintelis jo noras – susilaukti vaikelio. Mums tas prašymas užtruko dvidešimt metų. O juk kokių tik dalykų nedarėme – važiuojant į Lenkiją, bobutės prisakė susirasti tokį šventą akmenį, pasėdėti ant to akmens, sukalbėti tam tikrus žodžius. Ir ant kibirų su vaistažolėm sėdėjau, ir su šventųjų paveikslais aplink bažnyčią ėjau, ir keliais po Žemaičių Kalvariją…

Buvo  momentų, kai jausdavomės perdegę, kupini tylaus kaltinimo vienas kitam, kad gal per mažai norime, per mažai stengiamės. Buvo minčių apie dirbtinį apvaisinimą, tik aplinkybės taip susidėliodavo, kad pas gydytojus taip ir nenuvykdavome, – tai susirgdavo kas nors iš artimųjų, ir skubiai reikėdavo teikti pagalbą, tai organizuoti kokio giminaičio laidotuves. Vis nusikeldavo tas dirbtinio apvaisinimo planas, kuris taip ir neįvyko.

Stončė
Skaudu būdavo girdėti, kai mus vadindavo nevisaverte šeima

Mintyse buvote jau susitaikę su tuo, kad būsite šeima be vaikų?

Skaudu būdavo girdėti, kai mus vadindavo nevisaverte šeima. Mes dviese jausdavomės labai visaverte šeima, ir pakankamai laiminga. Bet sulaukus kūdikio pilnatvės jausmas – nenusakomas žodžiais. Ir pats – koks tu pasidarai minkštas, pūkuotas,  atsiranda noras būti geresniam. Ir viduje viskas nutyla, nurimsta – ir emocijos, ir pykčiai, nebeerzina net buities smulkmenos.

Su Emilija dingo vaikų skyrių parduotuvėse fobija. Anksčiau, kai užeidavome į kokį prekybos centrą, man būdavo pats baisiausias dalykas vaikų skyrius. Net skaudėdavo, jį pamačius. Kai kiti sakydavo: „Oi, pažiūrėk, kokie faini vaiko drabužėliai“, neleisdavau sau žiūrėti ir džiaugtis, nes būdavo pernelyg skaudu.

Pradėjusi lauktis, labai save stabdžiau, kad neprisipirkčiau kūdikio drabužėlių, o taip norėjosi! Kokias dvi savaites tik vaikščiojau ir nepirkau, nes negalėjau patikėti,  kad tokio mažumo rūbeliai yra skirti žmogui. Gal tik lėlės gali būti aprengtos? O pasirodė, kad net patys mažiausi mūsų Emilijai buvo per dideli.

Kokie prisiminimai liks iš gimdymo?

Kaip žinodami, gimdymo išvakarėse susistatėme kūdikio lovytę. Ir tą naktį pajutau reguliariai pasikartojantį skausmą. Pasirodo, yra programėlių, kurios skaičiuoja sąrėmius ir padeda suprasti, ar tai tik paruošiamieji, ar jau tikrieji. Paryčiais ta programėlė parodė, kad sąrėmiai reguliarūs, kartojasi kas 5 minutes. Pažadinau vyrą, kad tikriausiai jau gimdau. Kai nuvažiavome į gimdymo namus, buvo 5 centimetrų atsidarymas, ir mane jau paguldė į gimdyklą.

Iš pradžių sąrėmiai nebūna kažkokie labai skausmingi, paskui jau ta „didžioji šventė“ ateina. Pagimdžiau natūraliai ir gavau pagyrų, kad esu šaunuolė, klausiau gydytojų ir stūmiau tuo metu, kai prasidėjo pagrindinės stangos. Realiai pagimdžiau per 20 minučių, per 3 sąrėmius. Niekada negalėjau patikėti, kad įmanomi tokie skausmo slenksčiai, kad galima šitiek iškentėti, ir kad tas skausmas sulig vaikelio užgimimo akimirka pasimiršta. Tu jauti, ta valtelė išplaukė, atrodo, nieko nebuvo. Net neįmanoma suvokti! Kai grįžome į palatą, vyras pasakė: „Žinai, Laima, moters kūnas – tai kažkoks stebuklas.“

Ligoninėje truputį užtrukome, nes dukrytei dėl skirtingų mūsų kraujo grupių rezus faktoriaus išsivystė naujagimių gelta. Reikėjo atlikti fototerapiją. Kaip sunku matyti, kad tavo mažylis nuo pirmų minučių turi kovoti už save. Jai ateidavo paimti kraujo tyrimams, o man jau ašaros rieda kaip pupos, gerai, kad visi su kaukėmis ir nematyti.

Grįžti namo buvo taip gera. Bet koks gyvenimas nenuspėjamas – tą pačią dieną vyko mano dėdės laidotuvės. Kaip sakoma, gyvenimas toks – tos pačios akys juokiasi, tos pačios verkia.

Kuris išrinko dukrytei vardą?

Kai tada, sužinojusi apie nėštumą, atsisėdau į automobilį, netikėtai vyro paklausiau: „O kaip tau vardas Emilija?“ Sako: „Labai gražus“. Iki tol pažinojau vienintelį žmogų tokiu vardu, tai buvo mano darželio auklėtoja. Tik paskui pradėjau pastebėti vis daugiau ženklų, kad yra ir daugiau Emilijų, – ir aktorių, ir filmų herojų. Kai besilaukdama vedžiau Širvintų miesto šventę, loterijos laimėtojo ištraukti atėjo savanorė mergytė. Paklausus, kuo vardu, atsakė: „Emilija“. Taip dukrytė vardą gavo be didelių svarstymų. Mūsų Emiliukas, Miliukas.

Kokios mintys aplanko dabar, tapus mama?

Man dabar niekas nepaneigs, kad Dievas yra. Jis yra bet kokiu atveju. Aš esu jam be galo dėkinga už visas tas dovanas. Kitas dalykas – tikiu stebuklais. Kai pradedi stebėti gyvenimą, tu matai daugybę ženklų. Viskas nutinka taip, o nenutinka šiaip sau.

Kol neturėjau Emilijos, galvojau, ar žinosiu, kaip su vaiku elgtis? Bet tu priglaudi prie širdies vaiką, ir pajunti, kad žinai viską, – kaip pamaitinti, kaip nuprausti, kaip nuraminti. Prabundi naktį nuo kiekvieno jos kniauktelėjimo. Kokia gamta nuostabi, ir mes patys koks stebuklas esame! Tas mažas vaikas tiek turi jėgos, tie suspausti delniukai yra kažkas neįtikėtino. Jie gali pakeisti visą tavo gyvenimą.

Ginta Liaugminienė, nuotraukos Dobiliuko foto

„Mamos žurnalas“

mamoszurnalas.lt_630x400

Susiję straipsniai

  • bobutės
    Ar apie vaikų auginimą bobutės visada nusišneka, o gal kartais būna teisios?
  • nepastojo
    Dabar nenori, o paskui – negalėsi… Ilgo nepastojimo istorija
  • nepastojo
    Ilgai negalėjusios susilaukti moters dienoraštis
  • mama
    Kai nebepadeda nei operacijos, nei ekstrasensai, lieka... pastoti
  • Vėlyva motinystė
    Mitai ir tiesa apie vėlyvą motinystę
  • Moters kūno istorija po gimdymo – 13 mamų pasakojimai
  • Ilgai nesusilaukė
    Nemelavome, kad „norime pagyventi dėl savęs“
  • gimdo namuose
    Nepaprasta „naminio gimdymo“ patirtis
  • olivia
    Olivia – sėkmė iš ketvirto karto
  • nėščia
    Semdama šventą Lurdo vandenį meldžiau Dievo vieno dalyko – vaiko. Trys „nevaisingų“ moterų istorijos
  • Svečiuose pas Ramirą, Raoną ir Rają arba – viena diena Maslobojevų namuose
  • dėžė
     Kaip saugiai išsiųsti siuntą? 4 praktiški patarimai

 

Gairės: Ilgai nepastojoIlgai nepavyksta pastoti
Next Post
olesia

Studentė ir keturi jos nėštumai

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


− 5 = vienas

REKOMENDUOJAMI VIDEO

TAIP PAT SKAITYKITE

Mamos puslapis

Pavasaris – švaros metas: kaip atsikratyti atliekomis ir nepridaryti bėdų aplinkai?
Aparatinės kūno procedūros veiksmingoje kovoje su celiulitu 
Odontologų patarimai, kaip palaikyti gerą burnos higieną
Telefonas greitai išsikrauna? Matyt, nemokate teisingai pakrauti

Kūdikis

Kaip susekti, ar kūdikis vystosi normaliai? Auksiniai raidos specialistės patarimai
Retos vaikų ligos – iššūkis tiek vaikui, tiek jo tėvams. Arijaus istorija
Kalbėdama su kūdikiu pasidažykite lūpas
Testas „Kokį kūdikį atnešė gandras“

Laisvalaikis

Populiarėja kino turizmas: į Angliją dėl Hario Poterio, į Prancūziją dėl Emilijos, į Graikiją dėl „Mama Mia“
12 šeimos narius apjungiančių veiklų idėjų
  REGINA – norintiems tikro poilsio ir ramybės Druskininkuose
Kruizas su vaikais – dar daugelio neatrastas, bet be galo žavus ir patogus keliavimo būdas

Nėštumas

Cezario pjūvio operacija: ko tikėtis ir kaip jai pasiruošti?
Semdama šventą Lurdo vandenį meldžiau Dievo vieno dalyko – vaiko. Trys „nevaisingų“ moterų istorijos
Ala Pugačiova šia mokslo pažanga pasinaudojo, galite ir jūs
Nuo ko priklauso echoskopinio tyrimo tikslumas ir ar šis tyrimas tikrai nepavojingas

Receptai

Paskyros „Zuikio receptai“ kūrėja dalinasi mėgstamiausių sūnaus patiekalų aukso fondu
Kulinarė Julija „Kitchen Julie“ dalijasi nostalgiškų lietinių receptais
Jeigu jau pradėjote kraustytis iš proto dėl šventinio meniu, Kristina „Ant medinės lentelės“ jums turi paruoštuką
Kaip paruošti Kūčių stalą, kad neišgirstumėte iš vaikų „šito nevalgau“? „Puoškis lietuviškai“ dalinasi originaliu kūčios receptu

Tėčiams

8–12 proc. vyrų yra nevaisingi. Jeigu tai jūsų vyras, perduokite jam – yra gerų žinių
Kūdikio gimimo proga: 11 dovanų idėjų mamai nuo vyro
Tyrimas atskleidė: 1 iš 10 vyrų patiria pogimdyminės depresijos požymius
Nusivylimai lovoje persikelia į kasdienybę – kai nesiseka ten, nesiseka ir kitur

Vaiko psichologija

Grubūs žodžiai, nepadorūs pasisakymai, kuriais siekiama įžeisti, užgauti ir įskaudinti irgi yra smurtas prieš vaiką
Vaikas masturbuojasi, kaip man reaguoti? Atsako psichoterapeutė
Apie tikrąją ožligę galima kalbėti tik tada, kai kaprizų demonstravimas tampa tyčiniu
Jungtinė šeima su jo, jos ir bendrais vaikais – tai ne problema, o šių dienų absoliuti kasdienybė

Ekologija

Kartą ir visiems laikams – plauti ar neplauti rūšiuojamas atliekas?
Kaip sutvarkyti namus, kad juose būtų kuo sveikiau gyventi vaikui
Tvarios Kalėdos: patarimai, kaip neapšnerkšti planetos per didžiąsias metų šventes
Agneta Kleizienė: „Grynas oras ir buvimas lauke yra esminiai vaiko poreikiai“  

Kelionės

Populiarėja kino turizmas: į Angliją dėl Hario Poterio, į Prancūziją dėl Emilijos, į Graikiją dėl „Mama Mia“
Kruizas su vaikais – dar daugelio neatrastas, bet be galo žavus ir patogus keliavimo būdas
7 patarimai, planuojantiems kelionę su jaunesniais nei 5 metų vaikais
Knygos „Ką veikia Japonija“ autorius: „Ir Lietuva, ir Japonija yra lėtai gyvenimą vartojančios šalys“

Jaunas kaimas

Dėl ko gyvename kaime? Todėl, kad mieste nėra ką veikti
Kodėl vaikams augti kaime iki mokyklos yra nepalyginamai geriau
Sakalas Zacharijus ir jo ožkelės, kurios pozavo net „Playbojui“
Rojus Legų kaime: vilniečių šeima įsuko baidarių verslą ir nepasigenda sostinės

Dovanų kuponas

Dovanų kuponas
vitamino d tyrimas
kosmetika moterims
Makalius
Livin - ekologiški ir natūralūs produktai
Mamos žurnalo prenumerata
vitaminai vaikams
humer
šalčio kremai
vitaminai vaikams
revu klinika
vitaminai nėščiosioms
papildai vaikams
avene
striukės
domino
filharmonija
Zuza.lt - Vaikų prekės
žuvų taukai
medistus
probiotikai vaikams
auskarai
difolin
dantų klinika
vaxol
auksomeistrai.lt-300X300
neutral
knygos tėvams

ŽYMOS

Aktyvių mamų zona Antibiotikai Atopinis dermatitas Etnokultūra Garsi mama Gerosios bakterijos Gimdymo baimė Globa Imunitetas Kalbos raida Kalėdos Karantinas Knygos mamoms Knygos tėvams Knygos vaikams Kūdikio raida Lieknėjimas Mamų bendruomenės Mažakraujystė Motinystė ir karjera Motinystė svetur Naujos knygos Neišnešiotukas Nemiga Nevaisingumas Papildomas maitinimas Pirmokas Pogimdyminė depresija Skyrybos Svoris po gimdymo Teatras vaikams Vaikiškos knygos Vaiko raida Vaiko teisės Vaikystė senovėje Vaikų ir tėvų santykiai viduriavimas Vieniša mama Vilma Grigienė Vitaminas C Vitaminas D Vėlyva motinystė Įvaikinimas Šemeta Žaislai
  • Apie mus
  • Reklama
  • Prenumerata

Sekite mus:

  • Kontaktai
  • Sveiki pirmieji metai
  • Privatumo politika
  • Prenumerata
  • Nėštukė
  • liekna.com

© Mamos žurnalas 2023 Visos teisės saugomos

No Result
View All Result
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologė atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Redakcija
    • Tinklaraštis
    • Naujienos
    • Redakcijos projektai
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė

© Mamos žurnalas 2023 Visos teisės saugomos