Ar motinystė, nėštumas gali sulėtinti gyvenimo tempą?
Tikrai ne visoms ir ne visada!
Šiaulietė Olesia Kononenko sutiko papasakoti, kaip puikiai derina nėštumus su vis naujomis studijomis.
Dabar Olesios „kraityje“ – keturi vaikučiai ir trijų specialybių diplomai. Kai gavus pastarąjį diplomą jos vyras pasidžiaugė: „Pagaliau tu nebe studentė“, moteris pajuokavo, kad užmigti ant laurų nežada.
Pasakoja Olesia, 12 metų Eldaro, 9 metų Alesandros, 5 metų Lijanos ir 8 mėnesių Emilijos mama.
Reikia magistro!
Olesia su vyru Vitalijumi susituokę jau beveik 14 metų. Kai pradėjo lauktis pirmojo vaikelio, ji jau buvo įgijusi įmonės administratorės profesiją, dirbo mokykloje apskaitininke.
Gimdymo skausmas nustūmė mintis apie didesnę šeimą į šalį, tuo metu Olesia galvojo, kad daugiau vaikų ji nebenorėtų. Bet praėjo metai, kiti, viskas užsimiršo, ir noras susilaukti antrojo vaikučio buvo stipresnis už baimę gimdyti. Gimė dukrytė Alesandra, ir Olesia pamatė, kad ji puikiai susitvarko ir su darbu, ir su dviem vaikais. Tada kilo mintis, kad jai reikia įgyti aukštojo mokslo, magistro diplomą. Juo labiau kad gimtuosiuose Šiauliuose, universitete, buvo norimos specialybės neakivaizdinės studijos.
Kai studijos artėjo į pabaigą, šeima suplanavo trečią vaikutį. Diplomą teko gintis su dviejų mėnesių Lijana ant rankų. Bet Olesia labai didžiavosi savimi, kad, turėdama tris vaikus, sugebėjo be jokių akademinių atostogų baigti mokslus.
Pašaukimas – biblioteka
Būdama 30 metų, Olesia įsidarbino mokyklos bibliotekoje ir netikėtai atrado tikrąjį savo pašaukimą. Štai ta specialybė ir ta vieta, kurioje ji norėtų tobulėti. Bibliotekininkai dabar vadinami informacijos valdymo specialistais. Bet norint gerai dirbti tą darbą, reikia specialaus išsilavinimo. Taigi trijų vaikų mama užsiminė vyrui, kad norėtų dar kartą tapti studente ir įstoti į Šiaulių valstybinę kolegiją studijuoti tęstinėse studijose. Ketveri metai – ir ji taps kvalifikuota informacijos valdymo specialiste!
Vyras, paklausęs, ar jai tikrai to reikia, sutiko dalintis vaikų priežiūra ir buitimi. „Kolegijoje užpildžiau anketą studentų mainams, netikėdama, kad mane atsirinks. Ir buvo labai netikėta, kai gavau pasiūlymą važiuoti dviem mėnesiams į Rygos nacionalinę biblioteką atlikti praktikos. Eidama namo galvojau, kaip čia reikės pasakyti vyrui, kad kaip tikra studentė vyksiu į „erasmusą“, – juokiasi Olesia. Bet viskas yra įmanoma, jei planuoji laiką. Olesia kiekvieną savaitgalį parvykdavo namo pas išsiilgusią šeimą, o savaitės dienomis vaikais pasirūpinti padėdavo seneliai.
2018 metais kolegijoje Olesia buvo nominuota studentų kategorijoje „Metų proveržis“, o 2019 m. „Metų Žvaigždė“ – kaip studentė, per metus demonstravusi puikius lyderio gebėjimus, labiausiai plėtojusi savanoriškas, neatlygintinas veiklas, aktyviausiai reprezentavusi Šiaulių valstybinę kolegiją viešojoje erdvėje.
Neplanuotas, bet lauktas ketvirtas
Nuo tokio aktyvaus gyvenimo norėjosi nors poros dienų ramybės, atostogų be vaikų. Seneliai sutiko pagloboti visus tris vaikučius, kad Olesia su vyru dviese išvyktų prie jūros. Vos porai dienų. O grįžo iš pajūrio jau nebe dviese, o trise. Olesia sako, kad tai beveik stebuklas, nes ji gėrė kontraceptines tabletes.
Taigi ketvirtas nėštumas buvo suplanuotas kažkieno iš aukščiau, o jiems liko tik pasidžiaugti dar viena ateisiančia gyvybe. Ketverių metų studijos artėjo į pabaigą, laukė pusės metų diplominio darbo rašymas, tad Olesia tikėjosi nesunkiai suderinsianti nėštumą su studijų pabaiga. Tik niekas nežinojo, kad pasaulį užvaldys kovidas, ir gyvenimas iš esmės pasikeis.
Paskutinis jos nėštumo mėnuo sutapo su karantino pradžia, visi darbai ir mokslai persikėlė į nuotolinį būdą. Vyras dirbdavo iš namų, du vaikai mokydavosi nuotoliniu būdu, o mažoji Lijana tiesiog būdavo su mamyte. Tokiomis aplinkybėmis teko baigti rašyti diplominį darbą ir pagimdyti!
Gimdymas kovido fone
„Gimdymo data buvo nustatyta kovo 26 dieną (šalyje paskelbtas karantinas nuo kovo 16 dienos). Išvakarėse man pakilo temperatūra ir aš ne juokais išsigandau. Vakarop paprašiau vyro, kad nuvežtų į kliniką.
Išvažiuodama iš namų neslėpiau baimės ašarų, stipriai apkabinau vaikus.
Atvykusi į Akušerijos priėmimo skyrių, buvau pirmoji nėštukė Šiauliuose, kurią tikrino dėl koronaviruso infekcijos. Temperatūra 37,4.
Išsiklausinėjo po kelis kartus, ar nebuvau užsienyje, ar nekontaktavau su atvykusiais iš užsienio, kur paskutinį kartą buvau išėjusi. Paėmė mėginukus, o mane izoliavo specialioje palatoje.
Man iš tos baimės ir temperatūra pradingo! Atsakymas turėjo ateiti tik ryte, bet intuityviai jaučiau, kad nesergu COVID-19. Jokių infekcijos simptomų neturėjau. Pasirodo, dėl šios klastingos pandemijos izoliuoja visus karščiuojančiuosius, ir man teko „garbė“ pamatyti savo akimis akušeres su specialiąja apranga.
Išaušo rytas. Vizitavę gydytojai pasakė, kad šiandien gimdysiu. Perkėlė į gimdyklą, tyliai sau pasakiau: „Su Dievu!“. Nuoširdžiai dėkinga savo akušerei Rasai už didžiulį atliktą darbą, už palaikymą bei padrąsinimą. Gimdymas praėjo puikiai, be jokių komplikacijų. Aš vėl tapau mama, ketvirtą kartą! Mudvi trečią parą išleido į namus. Birželio mėnesį apsigyniau diplomą. Mano svajonė išsipildė – vienoje rankoje dukrytė Emilija, kitoje – išsvajotas diplomas su pagyrimu!“, – pasakoja Olesia.
Olesia sako, kad svarbiausia nesustoti svajoti. Jei suksiesi tik tarp barščių ir puodų, motinystė greitai nuvargins, bet jei turi polėkio, – viskas pasidaro įmanoma.
Nuotraukos Minemi fotografija, @minemi_fotografija
Ginta Liaugminienė
„Mamos žurnalas“
