Su Giedre Veličkiene susipažinome, kai ji – dar tik vieno sūnelio mama – konsultavo žurnale kūdikių priežiūros klausimais. Paskui Giedrė susilaukė Tautvydo, ir jis tapo žurnalo redakcijos kūdikiu. Vėliau buvo daug tekstų apie Giedrę ir su Giedre, nes ši veikli moteris vis ką nors sugalvodavo – tai socialinę iniciatyvą, tai mamų mokymus.
Šiame straipsnyje skaitykite apie dar vieną Giedrės nuotykį, kuris vadinasi aromáma.
Lemtingas susitikimas prieš pusę gyvenimo
Lemtinga pažintis su eteriniais aliejais įvyko, kai buvau 14. Šiais metais man sueina 30 metų, tad mėgstu sakyti, kad kvapai mane lydi jau daugiau nei pusę gyvenimo. Tėvai nuvedė mane pas masažistę.
Prieš atliekant masažą ši davė man dėžutę su eterinių aliejų buteliukais, liepė ramiai visus juos išuostyti ir išsirinkti penkis, kurie patinka labiausiai. Tuos penkis kvapus sulašino į masažinį aliejų ir atliko man masažą. Buvau tiesiog pakerėta! Gulėdama ant masažo stalo vis galvojau apie tuos kvepiančius buteliukus. Masažistė paaiškino, kad šie aliejai ypatingi: ne tik nuostabiai kvepia, bet ir turi sveikatinančių savybių. Grįžusi namo negalėjau nurimti ir pareiškiau tėvams: „Nežinau kada, nežinau kaip ir už ką, bet aš noriu viso to išmokti!“ Tėvai, kurie niekada nestabdė ir neribojo mano pomėgių bei interesų, taip pat užsidegė šia mintimi, tad per kitą masažo seansą kvočiau masažistę, kur ji mokėsi aromaterapijos.
Pirmosios aromaterapijos pamokos
Lietuvoje aromaterapija buvo labai nauja, labai šviežia. Žmonės, išgirdę apie tai tik nusijuokdavo: „Gydantys aliejukai?! Kas čia per šarlatanizmas“. Patekau į pirmuosius kursus pas nuostabią aromaterapijos ir masažų mokytoją Jūratę Kukenienę, kuri mokėjo šiuos dalykus pristatyti taip, lyg tai būtų aštuntasis pasaulio stebuklas. Ir visi jos mokiniai, pabaigę kursus, mokėjo taip pat išsamiai, įtikinamai ir autentiškai skleisti gerąją aromaterapijos žinią.
Taigi po kursų man tai jau nebebuvo „tik kvepiantys aliejukai“. Man tai buvo augalo siela, uždaryta į buteliuką ir dovanojanti žmogui gydančią gamtos energiją. Niekada nepamiršiu Jūratės pamokų, nes ji išmokė žiūrėti į eterinius aliejus, kaip į neįkainojamas gamtos dovanas, kaip į gyvą materiją, vertą didžiausios pagarbos ir ne tik fiziškai, bet ir energetiškai švarių bei tinkamų laikymo sąlygų. Jūratė įskiepijo savo mokiniams idėją, kad eterinis aliejus nėra tik natūralios kilmės cheminių medžiagų kokteilis, kaip dabar populiaru sakyti. Šiandien aš manau, kad šis požiūris yra viena didžiausių mano sėkmės paslapčių.
Atsimenu, kaip pas Jūratę mokėmės gaminti aromaterapinius kremus, ir ji liepė plakti aliejus ir hidrolatus rankomis, medine mentele.
Reikėjo paplušėti, kol iš riebalų ir vandens pavyko pagaminti kreminę masę. Viena mokinė paklausė: „Ar negalime naudoti plaktuvo?“ Reikėjo pamatyti, kaip „užsiputojo“ mokytoja: „Juk čia gyvi dalykai, koks dar plaktuvas?!“ Po to teko dalyvauti kosmetikos gamybos kursuose užsienyje, ten visi viską plakė plaktuvais ir nesuko sau galvos. O man tiek skaudėjo širdį, kad pasakiau dėstytojui: „Gal mes sugadiname tuos gyvus ingredientus?“ Jis tik garsiai nusijuokė iš mano nepopuliaraus požiūrio ir pasakė: „Vaikeli, kai plaki 100 ml kremo, pasistengusi gali ir pirštu išplakti, bet kai plaksi toną, piršto nebepakaks“. Tada man tai nuskambėjo labai žiauriai, bet dabar suprantu, kad dalis tiesos jo žodžiuose yra.
Žmogaus mintys nukeliauja į produktą
Vis dėlto net ir įvertinus dideles įmonės aromáma apimtis, beprasidedantį eksportą, kasmetinį augimą noriu pasigirti, kad mūsų laboratorijoje kas mėnesį rankomis pagaminama maždaug 100 000 produkcijos buteliukų. Aš vis dar tikiu, kad žmogaus prisilietimas, jo energija ir mintys, su kuriomis jis dirba, gamina, persiduoda pačiam produktui. Daug kas juokiasi, kai tai pasakau, sako – neįmanoma to įgyvendinti, juk žmonės su visokiomis mintimis ir nuotaikomis ateina į darbą. Atsakau, kad įmanoma, jei turi patikimą komandą: aromámos gamybos vadovė yra labai dvasinga moteris, tad matydama, jog kažkuris komandos narys šiandien blogos nuotaikos, liepia pasitraukti nuo produktų gamybos ir eiti lankstyti dėžučių, sutvarkyti sandėlio ar daryti kitų žemiškų darbų.
Užsieniečiai, didelių kompanijų atstovai, atvykę į aromámą stebisi, kad vykdome tiek daug rankų darbo, bet išklausę priežastis pažvelgia kitaip ir net vertina tai, kaip privalumą, sutinka palaukti ilgiau, kad tik jų užsakymas būtų pagamintas su ta žmogiška meile ir gera energija.
O kaip dėl verslo plano?
Manęs dažnai klausia, kokia buvo pati verslo pradžia, ar turėjau verslo planą, kaip viską apskaičiavau, kur mokiausi „verslauti“ ir pan. Garsiai nusijuokiu ir atsakau, kad nieko aš nesimokiau, nieko aš neskaičiavau ir jokių verslo planų nerašiau. Man buvo vos daugiau nei 20 metų, buvau studentė, mažo vaiko mama. Pinigų verslo pradžiai irgi niekas nedavė: nei šeimos palikimas, nei bankas, nei turtingas vyras. Ir labai tuo džiaugiuosi! Nes kurdama verslą nuo nulio, statydama plytą po plytos, žengdama žingsnį po žingsnio aš įgavau neįkainojamos patirties, žinių, charakterio tvirtumo, o pats mūsų verslas yra stabilus ir nepriklausomas, nes nereikia kas mėnesį atiduoti duoklės kažkam, kas visa tai finansavo.
Mėgstu sakyti, jog aromáma ir verslas man tiesiog nutiko. Bet apie viską nuo pradžių.
Nuo pat tada, kai baigiau aromaterapijos mokslus, gamindavau aromaterapinius mišinius, natūralius veido kremus ir kitokią kosmetiką artimiesiems, bendraklasiams, grupės draugams ir pan.
Pamažu klientų ratas plėtėsi, bet aš į tai nežiūrėjau kaip į būsimą verslą, nes galvojau, jog baigusi mokslus Lietuvos sveikatos mokslų universitete tiesiog dirbsiu ligoninėje. Slauga – specialybė, kurios mokiausi – man tikrai patiko! Didysis lūžis įvyko tada, kai pradėjau lauktis pirmojo vaiko. Jūs tikrai žinote, kas vyksta su moterimis, kai jos pastoja ir pagimdo. Tikrai jaučiau, jog gimiau iš naujo, atradau ir pamačiau save kitokią, supratau, kas man iš tiesų patinka. Jaučiau, kad pradėjau iš tiesų gyventi, tikrai kvėpuoti, gyvenimas įgavo visai kitą prasmę.
Pirmasis sūnus – aromámos įkvėpėjas
Gimus Arvydui, pradėjau maišyti vaikiškus aromaterapinius mišinius, nes mano vaikui, kaip ir visiems kitiems pasaulio vaikams, kartais varvėdavo nosis, pūsdavo pilvą, skausmingai dygdavo dantys ir užpuldavo kosulys. Teko pavartyti senus kursų užrašus ir dar pasimokyti papildomai, nes vaikų aromaterapijos sritis yra labai delikati ir specifinė. Arvydą vadinu aromámos įkvėpėju, nes būtent jam pagaminti linijos bestseleriai: „Baubukas“, „Dantukų fėja“, „Šalin, ligos!“, „Ramus pilvelis“ ir kt. Žinoma, kai gaminau sau, namuose, nei tų pavadinimų, nei gražių etikečių, nei tokių buteliukų, kaip dabar, tikrai nebuvo. Tai buvo produktų prototipai.
Arvydas gimė 2011 metų balandį, o tų pačių metų spalį pradėjau skaityti paskaitas mamoms, kurios norėjo sužinoti, kaip auginti vaikus „kitaip“: dienotvarkė, grūdinimas, masažas, aromaterapija buvo mano pagrindinės temos. Dariau tai neatlygintinai, nes norėjau dalintis žiniomis, bendrauti su žmonėmis. Šviečiamoji veikla tiek įsisuko, poreikis buvo toks didelis, kad pradėjus nuo vienos ar dviejų paskaitų per mėnesį, po daugiau nei metų jau važinėjau po visą Lietuvą ir surengdavau maždaug 12 seminarų per mėnesį. Susibūrė didelė, galinga ir gyva „Sąmoningų mamų“ bendruomenė.
Tikroji verslo pradžia – košmariška, bet labai laiminga
Seminaruose visada dalindavausi savo išbandytų aromaterapinių produktų receptais, ir mamos pamažu ėmė prašyti, kad pagaminčiau tokių mišinių ir jų vaikams. Neva jos neturi aliejų, buteliukų, žinių, o dar ir terliotis pačios tingi. Čia ir buvo tikroji verslo pradžia. Pirmaisiais mėnesiais gamindavau kelis produktus per savaitę, paskui jau kelis per dieną, o dar vėliau pajutau, jog keliuose 4 valandą ryto ir gaminu dešimtimis, ranka užrašau etiketes, klijuoju, pakuoju siuntas, atrašau elektronines žinutes (taip gaudavau užsakymus), važiuoju su siuntomis į paštą, paskui strimgalviais lekiu į universitetą, palikusi vyrui užduotį pristatyti vaiką į darželį. Grįžusi po paskaitų, iki kol reikės pasiimti vaiką iš darželio, vėl sėdu gaminti produktų. O kai vaikas užmiega nakčiai, klijuodama etiketes bandau mokytis, ir taip be galo be krašto. Buvo beprotiškas laikas! Atsimenu save nuolat bėgančią, skubančią, nepavalgiusią, pavargusią, bet labai laimingą. Džiaugiuosi, kad tiek tada, tiek dabar turiu besąlyginį vyro palaikymą. Remigijus visada buvo darboholikas, tad jam netrukdė tai, jog dirbu 18–19 valandų per parą.
Kaip amatas tampa verslu
Praėjus kiek daugiau nei metams, supratau, kad turiu legalizuoti savo veiklą, nes užsakymų daugėjo, žmonėms tiko ir patiko mano gaminti produktai, o ir reklamuoti nereikėjo, nes visi klientai ateidavo su rekomendacijomis.
Supratau, kad jei nieko nedarysiu, ši mano veikla negalės augti. Jei neįkursiu įmonės, nepasamdysiu pagalbininkų, kurie padės (gaminti, klijuoti etiketes, pakuoti), ši mano veikla liks tik amatas, nešantis pajamas tik tol, kol dirbu pati. Norint, kad amatas virstų verslu, reikia pradėti kitaip mąstyti, pamiršti mintį, kad pinigai geriausiai dalijasi iš 1, ir prisiimti visai kitokią atsakomybę.
Kartu su vyru įkūrėme mažąją bendriją „Filmai ir kvapai“. Dar ir dabar daug kas perklausia antrą kartą, ar teisingai išgirdo pavadinimą. Atsimenu, kaip ginčijomės, kaip pavadinti įmonę. Remigijus visą gyvenimą dirbo televizijoje, tad sako: „Turi būti kažkas apie tave ir mane, apie filmus ir kvapus“. Sakau, tai kodėl negali būti tiesiog „Filmai ir kvapai“?! Taip ir prilipo.
Įkūrę įmonę, pradėjome ieškoti patalpų ir galimybių laboratorijai. Greitai supratome, jog neturime tokių pinigų ir tokių pažinčių, kad padarytume tai čia ir dabar. Tad nusprendėme, jog patikėsime savo produktų gamybą LSMU vaistinei, kurioje tuo metu buvo moderniausia kosmetikos gamybos laboratorija Lietuvoje.
Gerai atsimenu pirmą pokalbį su vaistinės vadovais, kurie nebyliai sakė: „Mergele, pažaisi ir mesi viską, na kam čia reikia tų tavo aliejukų ir kremukų ir taip pilna rinka visko“. Toks požiūris tik pačirškino jaunatvišką maksimalizmą: „Palaukite, dar pamatysite mane ir mano aliejukus!“ Per 9 mėnesius veikla ir gamybos apimtys išsiplėtė taip, kad vaistinės direktorius pasakė, jog jo komanda nebespėja gaminti mūsų produkcijos, nelieka laiko kitiems užsakovams ir paprašė sumažinti užsakymus arba ieškotis kitos laboratorijos. Atsimenu, sėdžiu prie kompiuterio, registruoju užsakymus ir suprantu, kad negaliu reklamuoti savo produktų, nes tiesiog neturėsime ką pardavinėti. Būtų juokinga, jei nebūtų graudu.
Šuoliukai kas 9 mėnesius
Per tą laiką įkūrėme nedidelę parduotuvėlę Kaune. Manėme, kad tai bus kabinetas siuntoms pakuoti ir produktams laikyti, bet labai greitai pamatėme, kad žmonės nori ateiti pas mus „gyvai“, pasikalbėti, išbandyti produktus, pauostyti aliejukus ir pan. Po 9 mėnesių persikėlėme į didesnes patalpas, dar po 9 – atidarėme erdvią, gražią ir tikrai „aromámišką“ parduotuvę Kaune. Tame pačiame pastate pagaliau įrengėme ir savo gamybos laboratoriją – man tai buvo tikras svajonės išsipildymas! Dar po 9 mėnesių atidarėme parduotuvę Šiauliuose ir dar po 9 – Vilniuje.
Neveltui daug kartų paminėjau 9 mėnesius. Visi klausia: „Ar jūs specialiai suplanavote kas 9 mėnesius po naują didelį projektą?“ Ne, nespecialiai. Mes šią tendenciją pastebėjome tik po kurio laiko. Tik pagalvokite, kaip tai magiška: reikia 9 mėnesių, kad išnešiotum, pagimdytum, išmyluotum ir paleistum į pasaulį dar vieną vaiką.
Juokas juokais, bet kai atidarinėjome naują, didesnę, parduotuvę Šiauliuose, nuo paskutinio projekto pabaigos buvo praėję tik 7 mėnesiai. Sakau vyrui: „Šį kartą kažkaip ne pagal planą“. Penktadienį atidarėme parduotuvę, o pirmadienį prasidėjo karantinas, tad realiai ta parduotuvė pradėjo veikti tik po poros mėnesių, kai buvo praėję 9 magiški mėnesiai nuo paskutinio projekto pabaigos. Kažkoks kosmosas, ne kitaip.
Pagrindiniai dienos darbai nuo 4 iki 7 valandos ryto
Verslas įsisuko greitai, tačiau reikalavo labai daug darbo, pastangų, idėjų, minčių, bemiegių naktų ir drąsos, priimant tam tikrus sprendimus. Tie, kurie mane pažįsta, žino, kad mėgstu anksti keltis ir dirbti rytais. Pagrindinius dienos darbus atlieku nuo 4 iki 7 valandos ryto. Daug kas klausia: „Kaip taip įmanoma, kaip tau tai pavyksta, kaip išmokti taip anksti keltis?!“ Per tuos metus, kai esu versle, tiesiog neturiu kitos išeities, kaip tik keltis anksti ir dirbti. Pagal darbų kiekį paroje yra per mažai valandų. Vieni mėgsta ir moka dirbti vėlai vakare, o man reikia tylos ir ramybės, kurią dovanoja rytas. Telefonas tyli, visi miega, o man per kraštus liejasi tekstai ir kūryba. Visi edukaciniai straipsniai, FB postai, informacinės skrajutės, viskas viskas yra parašyta ir padaryta anksti ryte. Tai mano stebuklingas laikas. To mokau ir vaikus: Arvydas kartais nespėja (nenori) paruošti namų darbų vakare, tad mokau jį anksčiau eiti miegoti, o ryte daug greičiau ir kokybiškiau viską padaryti.
Kaip pavyko „nuleisti aromaterapiją ant žemės“
Nebuvau pirmoji, sugalvojusi plėtoti tokį verslą. Atlikusi konkurentų analizę, pamačiau, kad jie aromaterapiją ir eterinius aliejus pristato labai rimtai, sudėtingai: molekulės, chemija, fenoliai, aldehidai, esteriai ir kiti „keiksmažodžiai“. Pagalvojau: „Ar viso to reikia buitiniam vartotojui, kuris tiesiog nori mėgautis kvapais ir terapinėmis aliejų savybėmis?“ Gimė mintis, jog aš aromaterapiją pristatysiu paprastai, buitiškai, kasdieniškai, taip, kad suprastų visi, neapkraudama molekulių formulėmis. Mano misija buvo ir yra: „Aromaterapija kiekvienuose namuose, kiekvieną dieną ir kiekvienam žmogui“. Šiandien aš matau, jog man pavyko „nuleisti aromaterapiją ant žemės“: supažindiname žmones su eteriniais aliejais labai paprastai ir suprantamai, taip, kad daugelis net nustemba: „Tikrai taip paprasta? Kaip miela, kai yra tiek daug panaudojimo būdų, net nebūtume pagalvoję, kad aromaterapija galima mėgautis net ir valant grindis ar drėkinant orą ant radiatoriaus pakabinamais oro drėkintuvais!“. Čia pasakiau labiausiai buitinius pavyzdžius, bet šiaip, kai žmonės išgirsta, kad eterinius aliejus galima garinti, lašinti į vonią, lašinti ant drabužių, įtrinti jais pėdas, praskiedus naudoti masažams, gamintis purškalus orui kvėpinti ir dezinfekuoti, jie labai apsidžiaugia, kad tikrai ras sau tinkamą panaudojimo būdą ir galės mėgautis kvepiančia terapija. O kai pasimėgauja, pajunta, jog veikia, sugrįžta ir vėl. Ir taip užsimezga ilgalaikė draugystė su klientu.
Labai myliu ir gerbiu aromámos klientus, todėl nuolat skatinu save ir visą mūsų komandą siekti tobulybės. Nuolat ieškome dar ir dar geresnių žaliavos tiekėjų, ruošiame vis išsamesnius ir smulkmeniškesnius produktų aprašymus, rūpinamės, kad aptarnavimas mūsų parduotuvėse ir internetu būtų aukščiausio įmanomo lygio, o laboratorijoje būtų laikomasi visų gaminio saugą ir kokybę užtikrinančių reikalavimų, kad žmonės gautų savo užsakymus kaip įmanoma greičiau. Be viso to, dar labai norisi išlaikyti patrauklią gaminių kainą, nes esu ištikima sau: jei užsibrėžiau, kad aromaterapija turi būti kiekvienuose namuose, vadinasi, ir kaina turi būti įkandama visiems.
Verslo stiprybė – žmonės
Šiandien įmonės aromáma komandoje dirba 50 žmonių ir nuoširdžiai manau, kad žmonės yra verslo stiprybė. „Atimkite iš manęs visą turtą, įrangą, gamyklas, pinigus, bet palikite man mano žmones ir aš atkursiu savo imperiją“, – pasakė automobilių kūrėjas Henris Fordas. Mudu su vyru, vadovaudami verslui, dažnai atsimename šią citatą ir suprantame, kad versle labiausiai reikia rūpintis ne pastatais ar įranga, bet darbuotojais, kurie kasdien dirbdami savo darbą ir sukuria visa tai, ką šiandien klientai mato.
Kažkas gamina, kažkas parduoda, kažkas skaičiuoja, kažkas pakuoja, kažkas administruoja, kažkas reklamuoja, kažkas krauna dėžes ant lentynų sandėlyje – kiekvienas darbas yra labai svarbus. Gamybinė įmonė – tai niekada nesustojantis mechanizmas ir jei sušlubuoja nors viena grandis, griūna viskas iš esmės. Tad labai rūpinamės, kad mūsų darbuotojai ne tik laiku gautų atlyginimą, dirbtų saugiai ir našiai, bet rūpinamės ir geru emociniu klimatu kolektyve. Įmonėje turime psichologą, kuris padeda sukontroliuoti visas povandenines sroves, sugeria darbuotojų emocijas, problemas, o mums padeda geriau suprasti darbuotojus. Juk visi mes tokie skirtingi! Visus motyvuoja skirtingi dalykai, visi turime skirtingus prioritetus. O kai įmonėje dirba 45 moterys (visiškos deivės!) ir tik 5 vyrai, patikėkite, būna visko.
Šeimos verslo stiprybės
Šiandien aromámą galima drąsiai vadinti šeimos verslu, nes jį valdome mudu su vyru. Kiek daugiau, nei prieš metus, Remigijus paliko mėgstamą darbą televizijoje ir atėjo į aromámą, nes jaučiau, kad viena sparčiai augančio verslo nesuvaldysiu. Nesu gera vadovė, nes esu intravertė, mane vargina nuolatinis bendravimas ir kolektyvo šurmulys. Verslo vadyba pirmiausia yra darbas su žmonėmis, o aš noriu kurti, tam man reikia tylos ir vienatvės. Remigijus – priešingai. Jo visur pilna, jis pripratęs prie daugybės žmonių aplink, labai mėgsta ir moka bendrauti, vadyba – jo arkliukas. Laikomės nuomonės, kad visi turi dirbti savo darbus, tad ir versle leidžiame vienas kitam skleistis tose srityse, kur galime duoti daugiausiai naudos. Ir šis požiūris tikrai pasiteisino! Kai atsitraukiau nuo vadybos ir atsidaviau kūrybai, o Remigijus ir dabartinė įmonės direktorė Beata pradėjo išmaniai ją valdyti, mes pradėjome augti kartais. Per metus padarėme kosminius rezultatus, pranokome patys save ir visos komandos lūkesčius, tad labiausiai nusipelniusiems įmonės darbuotojams praėjusią vasarą padovanojome kelionę į Provansą: levandų laukai, tiekėjų ūkiai, aromaterapijos istorijai svarbios vietos – tai buvo neįkainojama patirtis ir akiračio plėtimas.
Įmonės rinkodara – pageidautina nestandartinė
Kai užduotys paskirstytos tinkamai ir visi dirba savo darbą, lieka laiko ir erdvės kurti nestandartinę rinkodarą, kuria rūpinamės patys su vyru. Aš moku rašyti, pristatyti, jis moka parodyti tai vaizdais.
Remigijaus patirtis televizijoje duoda mums labai daug. Gyvename laikais, kai reklamos platformą visi nešiojasi savo kišenėje. Dauguma nuolat „sėdi“ telefone. Tad mums belieka pasirūpinti kokybišku, edukaciniu turiniu, kurį klientas norėtų peržiūrėti ar perskaityti. Skiriame daug dėmesio ir laiko socialiniams tinklams – iš ten ateina dauguma mūsų klientų. Bandėme dirbti su reklamos agentūromis, bet mums šis modelis nepasiteisino. Nesvarbu, kaip gerai įgyvendinta reklama, koks gražus maketas ar filmukas, jei joje nėra minties, ji nieko verta.
Rita, būk kuo nori būti!
Šiais metais galime pasidžiaugti sėkmingu socialiniu projektu „Rita, būk kuo nori būti!“, kurio metu, mūsų darbuotoja Rita neteko 40 kg ir pagerino savo sveikatos būklę. Pasamdėme specialistus, sudarėme Ritai sąlygas derinti darbą ir naująjį gyvenimo būdą, kas mėnesį Remigijus kūrė vaizdo dienoraštį apie tai, kaip Ritai sekasi. Tai milžiniško susidomėjimo sulaukęs projektas, padėjęs ne tik mūsų Ritai, bet ir įkvėpęs šimtus, o gal net tūkstančius kitų antsvorio turinčių moterų.
Šiais metais pasaulį išvydo metus laiko kurtas aromaterapinis edukacinis aromámos spektaklis visai šeimai „ApČi!“, kurį žiūrovai netrukus galės pamatyti visoje Lietuvoje. Tai spektaklis, kuriame veikia populiariausi aromámos personažai: Baubukas, Kranklys, sveikatos ir emocijų angelai, o pagrindinis personažas, be jokios abejonės, berniukas, vardu Arvydas.
Ką tokie nestandartiniai projektai ir sprendimai duoda mūsų įmonei. Nei Ritos projektas, nei spektaklis negeneruoja pardavimų. Manome, kad verslo vertė yra ne vien tik apyvarta, ne pinigai, o kuriama nauda ir vertė visuomenei. Nestandartiniai rinkodaros projektai padeda mums pritraukti labai skirtingų vartotojų ir taip artėti prie esminės aromámos misijos: aromaterapija kiekvienuose namuose. aromáma jau seniai nėra skirta tik mamoms ir vaikams. Žinoma, vaikų aromaterapijos linija užima tikrai svarbią vietą, tačiau, norint stabiliai auginti verslą, reikia plėsti ir produktų asortimentą, neapsiriboti tik tuo, kas įdomu mums.
Šiandien turime labai stiprias plaukų priežiūros, vasarinių produktų linijas, taip pat veido priežiūros produktų. Mūsų parduotuvėse vis dažniau ir drąsiau apsilanko senjorai. Anksčiau ateidavo kažko nupirkti vaikams ir anūkams, net nesigilindavo, ką perka. O dabar jau patys žino, naudoja, moko tuos pačius vaikus ir anūkus.
Kiek versle dalyvauja vaikai?
Devynerių Arvydas matė, kaip viskas kūrėsi, kartu gamindavome pirmuosius produktus, jis padėdavo klijuoti etiketes, sudėdavo buteliukus į dėžutes. O Tautvydukas, kuriam beveik treji, gimė pačiame verslo įkarštyje: susitikimai, mugės, užsienio parodos, vizitai pas tiekėjus, parduotuvių įrengimas – jis visur dalyvavo kartu. Aromaterapija mūsų vaikams įaugusi į kraują. Jie patys žino, kuo reikia papurkšti, ką ir kuo reikia patepti, užsimerkę uostydami buteliukus, gali pasakyti, kur koks eterinis aliejus. Mes su vyru tikrai daug dirbame, bet vaikai niekada dėl to nesiskundžia. Žino, kad jei išvažiuojame į komandiruotę, vadinasi, reikia, tada moka pasidžiaugti keliomis dienomis pas senelius. Žino, jog jei filmuojame reklamą ir jiems reikia dalyvauti, vadinasi, reikia, be jokių atsikalbinėjimų. Arvydukas dabar tokio amžiaus, kai jau pradeda rūpėti verslo grąža. Aną dieną nusifilmavome filmuką apie teisingą rankų plovimą, įkėliau į socialinius tinklus, po pusdienio Arvydėlis klausia: „Mama, kiek jau peržiūrų yra? Ar dalinasi žmonės tuo filmuku? Galvoju, ar gerai ten viską padarėme“. Džiugu! Nors mes su Remigijum vaikus mokome, kad verslas neturi būti siekiamybė ir tai tikrai nėra laimės garantas, tačiau vis tiek smagu matyti, kad vaikai mielai įsitraukia į tai, ką darome mes.
Supergalių tikrai neturiu, bet
Manęs dažnai klausia, kaip viską spėju, ir darbai, ir vaikai, ir visokie projektai. Supergalių tikrai neturiu. Bet turiu nuostabią komandą šalia. Kalbu ne tik apie darbuotojus, bet ir apie vyrą, tėvus, uošvius. Jie visi prisideda prie to, kad mes visur spėjame. Net ir Arvydas šiais metais jau toks didelis ir savarankiškas, kad sąmoningai taupo mūsų laiką: atsisakė vežiojimo į mokyklą ir treniruotes (visur keliauja pats), išmoko pasišildyti pietus, o kai reikia, – pusvalanduką pasirūpinti mažesniu broliu.
Atsigaunu ir įkvėpimą atrandu kelionėse. Taip buvo visada. Tad šie metai man buvo tikrai sunkūs, nes galimybės keliauti apribotos. Kolektyvas žino: išvažiuosiu į kelionę (nors savaitgaliui), gims naujas produktas. Remigijui taip pat: kelionėse prigalvoja idėjų. Mums kelionės – kaip oras. Išėję iš kasdienių rėmų, pažvelgę į verslą ir gyvenimą kitu kampu, galų gale kokybiškai pailsėję, grįžtame su nauja jėga.
Kadangi dar negalime palikti vaikų ir verslo ilgesniam laikui, labai mėgstame trumpas išvykas. Per keletą dienų tikrai galima daug ką nuveikti ir rasti įkvėpimą naujiems darbams!
Mėgstu, kai viskas tiesiog įvyksta
Planai? Jau sakiau, aš nelabai strategė ir planuotoja. Tiesiog moteriškai, deiviškai plaukiu pasroviui, gaudau galimybes, kuriu ir ramiai, su pasitikėjimu laukiu, kol į gyvenimą ateis geros idėjos, dalykai ir žmonės. Ir ateina. Viskas ateina laiku, kai moki laukti. Nemėgstu ir nenoriu agresijos versle: tai man labai nemoteriška ir nepatrauklu. Geriau ramiai išlauksiu tuos magiškus 9 mėnesius, ir viskas įvyks savaime. Panašu, kad naujas, labai didelis žingsnis ir plėtra aromámos laukia kitų metų kovo mėnesį. Pažiūrėsime, ar šį kartą ši devynių mėnesių magija pasitvirtins.
O visiems tiems, kurie kuria ar nori kurti verslą, lieka tik palinkėti drąsos ir užsispyrimo. Niekas nepasidaro savaime. Viskas vyksta taip, kaip turi vykti. Nereikia tikėtis greitų rezultatų, skaičiuoti dar neuždirbtų pinigų ir galvoti, kad verslas – vien tik pinigai. Taip, verslo esmė yra nešti pelną, tačiau verslo vertė skaičiuojama ne tik pinigais. Būkite unikalūs, dalinkitės darbais, rūpinkitės kitais žmonėmis, mylėkite tai, ką darote, būkite dosnūs, mokėkite padėkoti ir kelkitės anksti – tai kertinės verslo sėkmės taisyklės pagal aromámą.
„Mamos žurnalas“
