Maži vaikai pramiega pusę savo gyvenimo, bet miegant jų gyvenimas tiesiog verda! Pakalbėkime apie jautrų darželinio amžiaus vaikų (nuo 1,5 iki 7 metų) miegą.
Konsultuoja kūdikių priežiūros specialistė Giedrė Veličkienė.
Ką vaikai daro naktimis
Neramus vaikų miegas išderina visą šeimos gyvenimą, nes nepailsi ir pats vaikas, ir suaugusieji, kurie paskui žiovauja darbe. Sunku patikėti, kad mažas vaikutis naktį gali atlikti tiek veiksmų!
Štai ką jis daro: vartosi, nusispardo, prakaituoja, apsišlapina, keliasi gerti ar į tualetą, ateina į tėvų lovą, kalba per miegus, prabunda rėkdamas, knarkia, griežia dantimis, dejuoja, atsimerkęs nepažįsta tėvų, sėdasi ar stojasi lovytėje, judina kojas ir t.t.
Visų šių veiksmų mauti ant vieno kurpalio negalima, nes juos išprovokuoja skirtingos priežastys, tačiau esmė lieka ta pati – neišsimiegojusi šeima.
Ką tuomet daro tėvai
Natūralu, kad tėvai, kurių vaikas jau nujunkytas, miega savo lovoje ar net savo kambaryje, tikisi, kad naktys bus ramios. Kai vaikas pradeda naktimis šėlti, tėvai ieško informacijos apie neramų vaikų miegą, ir susiduria su sudėtingu neurologiniu dėstymu. Reti kurie tėvai norės gilintis, ar naktį verkdamas vaikas prabudo dėl košmaro, naktinės baimės ar naktinio siaubo (neurologai išskiria šias prabudimų rūšis).
Taip pat tėvai vargu ar ilgai prisimins gana sudėtingą aiškinimą apie cirkadinio ritmo ypatumus.
Ilgiausiai išlieka paprasti patarimai „iš gyvenimo“, tad pokalbiui pakvietėme kūdikių priežiūros specialistę Giedrę Veličkienę, kuri gilinasi į vaikų miego problemas ir rengia apie tai knygą.
MIEGAS SUTRINKA DĖL 4 PRIEŽASČIŲ
Pasak Giedrės, vaikų miegas gali sutrikti dėl 4 svarbiausių priežasčių, kurias ir išnagrinėsime.
Pirma. Per daug įspūdžių. Mes, suaugusieji, po įtemptos dienos miegame „kaip lapai“, o vaikams yra atvirkščiai. Juk vaikui miegas nėra tik poilsis – tai ir dieną patirtos informacijos perdirbimas. Akivaizdus paradoksas, kad prasčiau miega tie vaikai, kurie dieną daug juda, būna aktyvūs, turi daug veiklos. Tokius padidėjusio aktyvumo vaikus tėvai, kaip tyčia, vežioja po būrelius, veda į žaidimų kambarius, siūlo daug fizinės veiklos, kad vaikas „išsikrautų“, tačiau gaunamas atvirkštinis rezultatas – jautri vaiko nervų sistema dar labiau „kaitinama“, o naktimis tokie vaikai blaškosi ir sapnuoja košmarus.
Tėvai neturėtų stebėtis, kad blogiau miegos tas vaikas, kurio gyvenime šiuo metu daug išgyvenimų, pats tipiškiausias – adaptacija darželyje.
Klaidų galima padaryti ir organizuojant migdymo ritualus. „Tėvai labai daug apie tai žino, kaip „Tėve mūsų“ papasakotų, kad valanda prieš miegą turi būti skirta ramiai veiklai, tačiau panašu, kad mažai kas taip daro. Viena šeima, kurią konsultavau dėl prasto vaiko miego, pasakojo, kaip šauniai laikosi migdymo ritualų, – prieš miegą vaikutis pažiūri filmuką. Tikrai nieko blogo, tačiau tėvai prasitarė, kad vaikas tuos filmukus žiūri ne per televizorių, o per planšetę. Tai didelis skirtumas – mirguliuojantis kompiuterio ekranas, prikištas arti akių, dirgina. Situacija panaši, kaip migdyti kūdikį įjungus virš lovytės besisukančią žaisliukų karuselę, kuri yra skirta lavinimui ir stimuliacijai, tačiau jokiu būdu ne migdymui“, – sako Giedrė.
Kai vaikas užmiega prie įjungtų įrenginių – planšečių, kompiuterių, išmaniųjų telefonų, – trinka melatonino gamyba. Kadangi ekranai šviečia, smegenys negauna signalo gaminti miego hormoną melatoniną, kuris organizmui būtinas. Nors kompiuterių ir mobiliųjų telefonų ekranai, regis, švyti silpnai, bet tos šviesos visiškai pakanka sutrikdyti miego ritmui. Ištirta, kad melatoninas nesigamina net esant menkai 10 liuksų šviesai. Beje, naktinės lemputės, kurias tėvai palieka vaikams įjungtas, kad nebijotų miegoti vieni, turi skleisti silpnesnę nei 10 liuksų šviesą.
Patarimas: Jei vaikas jautriai miega, apgalvokite, ką jis veikia dieną, ir sumažinkite veiklas. Apgalvokite ir miego ritualus – gal jie ne migdo, o, atvirkščiai – dirgina.
Antra. Netinkama vakarienė. Vaikams prieš miegą nepatariama duoti maisto, turinčio aukštą glikeminį indeksą. Tuo pasižymi visi angliavandeniai, kuriuos, kaip tyčia, esame įpratę siūlyti vaikams vakare. Teoriškai tai yra „lengva vakarienė“ – manų ar ryžių košė, pieniška sriuba, makaronai, bandelė su pienu. O praktiškai šie angliavandeniai pagamina daug energijos būtent tuo metu, kai vaikas turi miegoti. Pavalgius, maždaug po 40–50 minučių, cukraus kiekis kraujyje staiga pakyla, vaiką gali išpilti prakaitas, nieko nuostabaus, kad jis blaškosi, prabunda, nebesiorientuoja aplinkoje.
„Savo akimis mačiau epizodą, kaip angliavandeniai veikia vaiko miegą. Konsultavau šeimą dėl kūdikio miego, buvo diena, kaip tik atėjo laikas miegoti pietų vyresniam 4 metų vaikui. Jis užmigo, tačiau po 40 minučių prabudo išpiltas šalto lipnaus prakaito, verkdamas, žiūrėdamas į mamą jos nepažino. Mama antrą kartą jį užmigdė ir pakomentavo, kad taip būna visada. Išsiaiškinome, kad po pietų vaikas visada suvalgo gabaliuką šokolado – tokia tradicija“, – pasakoja konsultantė.
Vaikas gali neramiai miegoti ir po draugų gimtadienio ar šeimos šventės, jei dieną gavo daugiau angliavandenių (saldainių, torto, ledų).
Patarimas: Vakarienę paankstinkite ir duokite ne angliavandenių, o baltyminio maisto, kad ir kaip tai nesuderinama su mūsų įsivaizdavimu apie vaiko vakarienę. Tai gali būti omletas, žuvis ar paukštiena, varškėčiai ar varškės apkepas ir t. t. Kuo saldesnis maistas prieš miegą, tuo didesnė tikimybė, kad vaikas miegos neramiai.
Trečia. Fizinis negalavimas
Ši priežastis labiausiai suprantama – ir patys blogiau miegame, kai sloguojame, kosėjame, kai kažką skauda.
Kartais ligos požymių dar nėra, bet sutrikęs miegas apie ją praneša. Naktį vaikas bloga miega, o dieną pasirodo sloga.
Kartais dieną vaikas jaučiasi puikiai, o naktį blaškosi ir dejuoja, taip gali būti dėl augimo skausmų, apie kuriuos tėvai retai pagalvoja. Augimo skausmai yra geri – laikini, nepavojingi ir pranašaujantys šaunų rezultatą. Jie atsiranda dėl greito augimo ir pasireiškia 4–12 metų vaikams.
Naktimis vaikui skauda blauzdikaulius ir šeivikaulius.
Patarimas: Atsižvelgdami į negalavimą, padėkite vaikui – jei sloguoja ar kosėja, vėdinkite kambarį, lašinkite vaistų į nosį, duokite aukštesnę pagalvę. Jei vaikui skauda kojas dėl augimo skausmų, vakare jas pamasažuokite, galite įtrinti šildančiu tepalu.
Ketvirta. Įpročio galia
Ši neramaus miego priežastis bene dažniausia, vaikai naktimis atkakliai daro tai, ką tėvai jiems… leidžia daryti. Vaikas kiekvieną naktį iš savo lovos ropščiasi pas tėvus, šie sako: „Pavargome, neišsimiegame, bet nejau nepriimsi“. Jeigu toks naktinis tautų kraustymasis išbudina visą šeimą, reikia šį įprotį tiesiog nutraukti. Giedrė dalinasi savo patirtimi: „Mūsų Arvydėlis su mumis miegojo ilgai, iki 3,5 metų.
Išsikraustęs į savo kambarį jis kiekvieną naktį ateidavo į mūsų lovą. Galop tai pradėjo varginti ir ėmiausi priemonių. Paimdavau sūnų už rankos, nuvesdavau atgal, pasakydavau – čia tavo lova, ir grįždavau į savo kambarį. Sūnus vėl ateidavo, aš vėl jį nuvesdavau atgal. Taip „žaidėme“ kelias naktis, nuvedžiau jį atgal bene 100 kartų. Ir viskas! Sūnus suprato, kad naktį keltis ir eiti pas mus jam tiesiog neapsimoka, nes vis tiek teks grįžti atgal“. Tas pats pasakytina apie naktinius gėrimus ar valgymus (nekalbame apie žindomus kūdikius). Jei vaikas naktį gauna skanių sulčių, saldžios arbatos, ko jam negerti?
Patarimas: Jei neišsimiegate dėl vaiko įpročių, tiesiog imkite ir jos pakeiskite. Tai užtruks nuo 3 iki 7 naktų, tačiau vieningai turi elgtis visi šeimos nariai.
Kada pagaliau ateis rami naktis
Neramiai kūdikystėje miegojęs vaikutis dažniausiai jautriai miega ir paaugęs. Paprastai tėvai prisitaiko prie tokio pusinio miego ir nieko nebesitiki. Vis dėlto, kada ateina didysis lūžis, kai vaikas turėtų išmiegoti ramiai visą naktį, nebent tik persiversdamas ant kito šono?
„Vaiko nervų sistema yra nebrandi, ji tik šiek tiek panašėti į suaugusiojo nervų sistemą pradeda tada, kai vaikui jau būna 4–5 metai. Tad iki 4 metų tikrai nėra ko tikėtis, kad vaikas miegos ant vieno šono visą naktį. Būtent ta riba – 4–5 metai – reikšminga ir kalbant apie pietų miegą. Nors toks reiškinys, kaip pietų miegas, gali būti priimtinas žmogui visą gyvenimą, tačiau manoma, kad nuo 4–5 metų jis nėra toks reikalingas. 4 metų vaiko galime nebemigdyti pietų miego jeigu jis to nenori, tik tuomet reikėtų nakčiai guldyti truputį anksčiau“, – sako Giedrė.
Jei problema užsitęsė
Šilta vonia. Maudymas prieš miegą yra labai svarbi miego ritualo dalis, kuri svarbesnė ne tiek dėl švaros, kiek dėl nusiraminimo, energetinio apsivalymo. Šiltame vandenyje išmaudytas vaikas miegos geriau, galima į vandenį įlašinti levandų aliejaus.
Pokalbis. Dar viena privaloma vakarinio ritualo dalis – pokalbis su vaiku. Paklaustas, kaip sekėsi diena, vaikas surikiuoja mintis, tarsi sudeda viską į stalčiukus ir juos uždaro. Man tie pokalbiai primena matytą karikatūrą, kaip pacientas guli pas psichologą kabinete ant kušetės, o iš jo galvos išsidriekusi siūlų raizgalynė. Tuo tarpu psichologas paėmęs už siūlo galo suka jį į tvarkingą kamuolį. Tokia yra ir vakarinio pokalbio su vaiku esmė – minčių raizgalynę paversti tvarkingu kamuoliuku“, – pataria Giedrė Veličkienė.
Glostymai. Ne visi vaikai nori klausytis pasakų ir lopšinių, tačiau, matyt, nė vienas neatsisakys trumpo masažo, paglostymo.
Paankstintas miego laikas. Labai mažai tėvų laikosi patarimo užmigdyti vaiką iki 21 valandos. Vėliau pradeda didėti streso hormono kortizolio kiekis, organizmas pereina į savotišką budėjimo režimą.
Raminantys preparatai. Laikini miego sutrikimai gali tęstis kelias dienas, tačiau būna, kad vargina ilgiau. Tuomet galima kurį laiką duoti raminančių homeopatinių preparatų. Švelnaus poveikio priemonės skirtos būtent tokiems etapams, kai vaikas patiria daug išgyvenimų, tačiau jų negalima vartoti nuolatos – pakanka savaitės ar dviejų kurso. Homeopatiniai vaistai veikia švelniai, neturi šalutinio poveikio.
Kada kreiptis į specialistus. Jeigu miego sutrikimai vargina daugiau nei mėnesį ir sutrikdo normalų šeimos ritmą, reikėtų kreiptis pagalbos į specialistus. Pirmiausia apie problemas informuokite šeimos gydytoją ar pediatrą. Pastarieji nukreips specialisto (vaikų neurologo) konsultacijai. Lietuvoje galima atlikti kompiuterinės miego elektroencefalogramos tyrimą. Šis tyrimas registruoja miego metu smegenų žievės bioelektrinį aktyvumą, širdies ir raumenų veiklą.
Neila Ramoškienė
„Mamos žurnalas“
