Jovita Starkutė, edukologė, visuminio šeimos ugdymosi studijos „Family Lab Academy“ įkūrėja
Vienas didžiausių iššūkių šeimai – išleisti mažąjį šeimos narį į darželį. Kokia bus adaptacija, priklauso ne tik nuo darželio. Didžiausias pasiruošimas vyksta namuose, su šiuo etapu pirmiausia reikia susigyventi mamai ir tėčiui, o tik tada – mažyliui.
Konsultuoja:
Jovita Starkutė, edukologė, „Family Lab Academy“ įkūrėja
Lina Dumbliauskienė, pedagogė, „Family Lab Academy“ kūrybinių veiklų mokytoja
Nuo ko priklauso sėkminga adaptacija? Ar ji įmanoma?
Apsisprendus leisti vaiką į darželį, tėvams labai svarbu suprasti, kad vaikelis niekur neiškeliauja, jis pradeda naują savo gyvenimo etapą. Taip, kaip jūs keliaujate į darbą, kiekvieną dieną įveikiate kasdienius iššūkius, turite naujų užduočių bei tobulėjate, taip ir mažylis žengia naujus žingsnius į socialinį ir emocinį gyvenimą naujoje aplinkoje, kuri jam nepažįstama.
Tėveliai tikisi, kad vaikutis, pradėjęs lankyti darželį, jausis gerai, iš karto adaptuosis, neverks ir nenorės keliauti namo, vos tik atvykęs. Deja, tai labai reti pavyzdžiai. Daugumai vaikučių sąmoningas suvokimas gali ateiti kur kas vėliau.
Adaptacijos procesą lemia keletas veiksnių. Tai priklauso nuo vaiko charakterio, sveikatos, tėvų požiūrio ir aplinkos, kurioje vaikas atsiduria.
Lina Dumbliauskienė, pedagogė, „Family Lab Academy“ kūrybinių veiklų mokytoja
Vaiko charakteris lemia tai, ką vaikas veiks ir kaip tyrinės naują aplinką.
Ramūs ir tyrinėti linkę vaikai, tikėtina, ilgai ras aplinkoje vis ko nors, kas jiems leis užsimiršti, jog tėvai išėjo.
Judrūs ir energingi vaikai gali greitai apsiprasti, tačiau neberadus naujo stimulo – veiklos, naujų daiktų ar žaidimų, tad gali tapti neramūs, nebenorėti eiti į darželį.
Treti – jautrūs ir labai atsargūs vaikai, kuriems pasikeitimai sukelia didelį nerimą ir jį suvaldyti reikia labai daug laiko, pastangų bei išlietų ašarų. Deja, vaikų neįmanoma suskirstyti tik į šias tris grupes, vaikai nuostabūs tuo, kad visi skirtingi. Tad svarbu nusiteikti, kad adaptacija – ilgas procesas, kurį visai šeimai reikia išgyventi, stengiantis kuo ramiau reaguoti į pasikeitimus.
Yra keletas priemonių, kurios padės vaikučiui greičiau susitaikys su nauja situacija:
- Prieš darželio pradžią kalbėkite su vaiku apie darželį, pasakokite, kad laukia daug draugų, įdomios veiklos, auklėtojai ir pan. Susiraskite knygelę, kurioje parodyti piešiniai, kaip vaikai žaidžia, juokiasi, yra linksmi ir laimingi. Pokalbiai, pasakojimai apie darželį, naujus draugus ir veiklas yra labai svarbi dalis, net jei vaikas dar nekalba.
- Labai svarbu, kad prieš pradedant lankyti darželį ir jau pradėjus lankyti būtų laikomasi dienos ritmo, valgymo, miegojimo kasdien panašiu metu dienotvarkės. Rutinos ir dienotvarkės tikslus laikymasis vaikams padeda jaustis saugesniais.
- Labai svarbu, kad tėveliai būtų puikiai nusiteikę atsisveikindami. Paliekant vaiką grupėje neturėtų vyrauti žodžiai „nebijok“, „nieko čia baisaus nėra“. Vien žodis „baimė“ verčia sunerimti. Tėvai patys turi jaustis ramiai, pasitikinčiai, neištęsti atsisveikinimo iki begalybės, nes nuo to nebūna lengviau nė vienai pusei.
- Sukurkite drauge naujus šeimos ritualus ar tradicijas, pavyzdžiui, po darželio nueikite kartu suvalgyti ledų ar pasivaikščioti vaiko mėgstamoje vietoje, pasigaminti visai šeimai drauge vakarienę ir pabūti kartu.
- Labai svarbu tik pradėjus lankyti darželį sumažinti naujų potyrių vietas, daugiau laiko praleisti su vaiku namuose. Atsisakykite važinėjimų į parduotuves ir apsipirkinėjimų, draugų lankymų. Stenkitės būti tik jaukioje ir vaikui saugioje aplinkoje.
- Stenkitės visuomet po darželio pabūti kartu ir kokybiškai praleisti laiką su vaiku, bent akis į akį su, kad jis gautų trūkusio per visą dieną dėmesio.
Per kiek laiko vaikas apsipranta darželyje, ir kaip jam galėtų padėti tėvai?
Pixabay.com
Vaiko adaptacija vidutiniškai trunka du mėnesius, išskirtinais atvejais vaikas pripranta per kelias dienas arba adaptacijai gali prireikti ir 6–12 mėnesių. Iš pradžių tėveliai kartu su vaikais gali pabūti žaidimų erdvėse, trumpam atsitraukdami, kad auklėtojai stebėdami vaiką įvertintų, kiek jis gali žaisdamas užsimiršti. Pagal tai auklėtojai įvertins, kaip vaikas elgsis, kai tėvų neberas žaidimų erdvėje. Ši metodas naudingas tam, kad vaikas nebūtų perduotas vienas į pedagogų rankas, nepažįstamoje aplinkoje. Taip žaisti galima kelias dienas, tikėtina pirmąją savaitę, tačiau tikroji adaptacija prasideda tuomet, kai tėvelių šalia nėra.
Kai tėvai dingsta vaikui nepasakę, jog išeina ir grįš, vaikas išsigąsta ir pradeda verkti – tai normalu. Po pažaidimų su tėveliais savaitės reikia pradėti kitokį atsisveikinimą ir atėjimą į darželį – be tėvų.
Dažniausiai koridoriuje ar rūbinėlėje tėveliai perrengia vaikučius, atsisveikina ir perduoda į pedagogo rankas. Atrodo, toks griežtas atsisveikinimas yra per žiaurus, tačiau jo veiksmingumą pamatę tėvai greitai nurimsta ir padėkoja, ypač, kai po kelių minučių tėveliams atsiunčiamas vaizdo įrašas ar nuotrauka, kad vaikas ramiai žaidžia.
Vaikai verkia ir pyksta, kai yra perduodami į kitas rankas, tačiau jie daug lengviau apsipranta su ta mintimi, kad tėvai išėjo į darbą, paskambinti telefonu ar sutvarkyti reikalų, o kai vaikai pavalgys ir pažais, – tėveliai ateis. Vaikai lengviau pripranta prie ritmo, jaučiasi saugūs, kai suprantamai paaiškinama, kada tėvai grįš, – pavalgius, po miego, pažaidus. Tuomet vaikai verkia tik kelias minutes, pirmos dienos sunkesnės, bet jau po kelių dienų, kai kurie vaikai net pamojuoja tėveliams atsisveikindami ir patys žengia pro duris.
Kodėl vaikas patiria tokį stresą, pradėjęs lankyti darželį?
Pixabay.com
Vaiko aplinkoje staiga atsiranda naujų dirgiklių – nauja vieta, vaikai, auklėtojai, laikas be tėvų, kitoks dienos ritmas.
Šie anksčiau nerūpėję dalykai atsiduria vaiko gyvenimo centre ir tai išmuša vaiką iš vėžių, jis jaučia stresą, su kuriuo reikia susidoroti. Vaikui įveikti stresą padeda ne tik auklėtojai, kurie rūpinasi vaiku naujoje aplinkoje, bet ir tėvų ramybė bei supratimas. Stresas įveikiamas tada, kai vaikas apsipranta su nauja aplinka, vaikais, pradeda pasitikėti ne tik kitais, bet ir savimi, nauji dalykai daugiau džiugina nei neramina.
Dažnai nutinka taip, kad vaikui pradėjus lankyti darželį pirmas dienas nekyla jokių sunkumų, – vaikas eina noriai, be ašarų, o tėveliai džiaugiasi. Tik štai, po kelių dienų viskas apsiverčia ir vaikas eiti į darželį nebenori. Nenoras eiti į darželį parodo vaiko kovą ir supratimą, kas vyksta, – tėvai tampa nebe nuolatiniais vaiko žaidimų palydovais ir normalu, kad vaikas pyksta ir prieštarauja. Tuomet prasideda sunkioji adaptacijos dalis – kova. Jausdamas nerimą vaikas prasčiau valgo, jautriau miega, jam reikia laiko susigaudyti ir išjausti visas savo emocijas. Šiuo metu reikia leisti vaikui jausti, o ne ieškoti problemų aplinkoje.
Tėvai, ieškodami minusų įstaigoje, pedagoguose, patys nerimauja, būna suirzę, o vaikas, jausdamas jų nerimą, tampa dar labiau sudirgęs. Vaikai jaučia tėvų nuotaikas, net jei šie stengiasi jas paslėpti. Kai tėvai adaptaciją priima – kaip normalų etapą, patys nurimsta, tada po truputį rimsta ir vaikai.
Kaip suprasti, ar mano vaikas gerai jaučiasi darželyje?
Pixabay.com
Kai vaikas grįžęs po darželio čiauška, kalba ar net dainuoja dainelių nuotrupas, kurių patys dar negirdėjote, – vadinasi, vaikui įdomu ir jis ten jaučiasi gerai. Tuomet reikia džiaugtis ir skatinti vaiką pasakoti, klausti ir domėtis, net jei kalba nerišli. Vaikas taip parodo, ką jau išmoko, net jei atsiskyrimas nuo tėvų dar sunkus.
Pamatyti, kaip vaikui gera darželyje, padeda vaikų nuotraukos ir vaizdo įrašai. Juose matyti, kaip vaikai stebi, tyrinėja, žaidžia. Atkreipkite dėmesį į vaiko nuotaiką, džiaukitės, jog vaikui gera, neanalizuokite detalių, tokių kaip nusmukusios kojinės ar kąsnis iš draugo užkandžių dėžutės, – vaikui smagu, jis mokosi dalintis.
Adaptaciją lengvina tėvų pasitikėjimas, ramus požiūris, kantrybė. Pedagogas, kuris nuramina tėvus ir papasakoja apie adaptacijos sunkumus, irgi prisideda prie adaptacijos progreso, juk dabar tampama didele šeima, kurioje visiems reikia būti vieningiems, tampama maža bendruomene.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
