Jovita Starkutė, edukologė, visuminio šeimos ugdymosi studijos „Family Lab Academy“ įkūrėja
„Vaiko protas yra jo pirštų galiukuose“. B. Sukhomlinsky
Jovita Starkutė, edukologė, „Family lab Academy“ įkūrėja
Lina Dumbliauskienė, pedagogė, „Family Lab Academy“ kūrybinių veiklų mokytoja
Kodėl smulkioji motorika tokia svarbi? Apie ją daug kalbama, tačiau tėvams nėra iki galo aišku, kokia jos nauda vaiko raidai.
Smulkioji motorika – tai judesiai, kuriuos atliekant dalyvauja smulkieji kūno raumenys: pirštų, riešo, akių. Tai gebėjimas atlikti įvairius paprastus ir sudėtingus veiksmus. Smulkiosios motorikos judesiai intensyviausiai formuojasi per pirmuosius metus, kai kūdikis dar tik pažindinasi su aplinkoje esančiais daiktais, jų siekia, smalsauja ir tyrinėja pasaulį.
Smulkiosios motorikos lavinimas turi didelę naudą vaiko savarankiškumo formavimuisi, atliekant kasdienius veiksmus, – laikant šaukštą, pačiam rengiantis, imant daiktus, jų siekiant ir pan. Taip pat gerina pirštų, plaštakos, riešo, rankų–akių koordinaciją, ugdo dėmesį, atmintį, susikaupimą, kantrybę, koncentraciją.
Smulkioji motorika aktyvina bei stimuliuoja kalbos raidą, tad, duodami veiklos vaiko pirštukams, skatiname vystytis kalbą, nes pirštuose esantys centrai susiję su galvos smegenų zonomis, atsakingomis už kalbą, o kai kurie pirštų ir riešo judesiai susiję su aplinkos suvokimu, intelektine smegenų veikla.
Lavinant smulkiąją motoriką, reikia prisiminti, kad vaiko protas slypi jo pirštų galiukuose, ir viskas, ką vaikai daro su pirštukais (kerpa, klijuoja, gniaužo popierių, siekia daikto ir laiko jį delniuke), tiesiogiai veikia jų smegenis.
Nuo kada lavinti vaikų smulkiąją motoriką?
Natūraliai vaikų smulkiąją motoriką pradedame ugdyti nuo kūdikystės, iš pradžių duodami suimti rankytėje savo pirštą, vėliau duodami liesti, tyrinėti aplinkoje esančius saugius pritaikytus kūdikiams žaislus. Lygiagrečiai tampa svarbu stambioji motorika, kai kūdikis mokosi atsisėsti, ropoti ir t.t. Kai vaikas pradeda aktyviau domėtis jį supančiu pasauliu, galime pasiūlyti įvairių formų daiktų – kamuoliukų, kubų, minkštų braškančių knygelių ir pan. Smulkioji motorika lavinama drauge su kalba, žaidžiant įvairius slėpynių, daiktų radimo žaidimus (pvz., „kuku“ su skarele). Kai pastebite, kad vaikas ilgiau sukaupia dėmesį, renka smulkius daiktus, galite pasigaminti naminio modelino arba kepdami sausainius dalį tešlos skirti vaiko žaidimams. Taip natūraliomis priemonėmis skatinsite vaiką minkyti, tyrinėti, smagiai įdarbinti pirštukus.
Reikia nepamiršti, kad motoriką laviname ir tardami žodžius, skleisdami įvairius garsus, taip skatindami vaiką judinti liežuvį ir keisti jo padėtį burnytėje.
Lina Dumbliauskienė, pedagogė, „Family Lab Academy“ kūrybinių veiklų mokytoja
Kaip galima namuose ugdyti smulkiąją motoriką?
Ankstyvojo amžiaus vaikų smulkiąją motoriką labiausiai skatina tokia veikla, kuri apjungia visus vaikučio pojūčius, – lietimą, matymą, girdėjimą, ragavimą. Kai vaikas gali daiktą paimti, pajusti tekstūrą, rinktis įvairias formas bei dydžius, susipažinti su įvairiomis medžiagomis bei įrankiais. Taip jie lavina savo pirštus, vysto smulkiąją motoriką ir patiria džiaugsmą.
Keletas veiklų, lavinančių smulkiąją motoriką:
- Kruopų dėžės. Naudojant įvairias kruopas, skatinami ne tik rankų judesiai (semti saujomis, naudoti įvairius įrankius semiant), darbas, bet ir lavinama akies–rankos koordinacija, kai vienos spalvos kruopose įdedama kitos rūšies, spalvos, dydžio kruopų ar natūraliosios gamtos elementų – pupų, pagaliukų, akmenukų ir pan.
- Naminis modelinas arba tešla. Tai natūralios sudėties, vaikui nekenksmingas plastilino pakaitalas, kuris net ir patiems mažiausiems tyrinėtojams leidžia be didelių pastangų (pirktinį plastiliną reikia sušildyti rankomis, išminkyti, kad su juo būtų galima dirbti) minkyti ir tyrinėti pirštukais. Masę galima sukti tarp delnų, stengtis prispausti prie paviršiaus, iš pradžių naudojant delną, vėliau – pirštukus, tai puiki veikla, kol jūs iš tešlos gaminsite ką nors pietums ar vakarienei.
- Tapymas įvairiomis priemonėmis. Jei vaikai linkę pasaulį pažintį viską ragaudami, vietoje dažų rinkitės stiprią juodąją arbatą, morkų, burokėlių sultis. Didžiausias pasisekimas bus, kai naudosite storus, švelnaus plauko teptukus, nes juose gerai išsilaiko skystis ir ant popieriaus paliekamas ryškus pėdsakas. Labiausiai tinka akvarelinis popierius, puikiai sugeriantis vandenį. Rodykite vaikui, kaip laikyti teptuką, kaip švelniai braukti teptuku per popierių (lyg glostant katinėlį), taip ne tik tobulinsite vaikų smulkiosios motorikos įgūdžius, bet ir lavinsite estetinį suvokimą.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
