Ergoterapeutė Edita Kalašnikovienė
Ergoterapeutė Edita Kalašnikovienė kantriai pasakoja mamoms, kas yra ergoterapija. Šį žodį mamos išgirsta, kai kūdikio raida lėtesnė. Kadangi Edita pati augina 2,5 metų dukrytę, buvo labai įdomu sužinoti paprastų, mamiškų patarimų.
Kuo gali padėti ergoterapeutai?
Labai gaila, bet Lietuvoje dar labai mažai informacijos, kas ta ergoterapija, ką ergoterapeutas veikia, kuo jis gali būti naudingas. Liūdna, kad net literatūros lietuvių kalba yra labai mažai.
Ergoterapija – tai reabilitacijos dalis, kokios yra ir kineziterapija ar fizioterpija. Mediciniškai tariant, tai pacientų galimybių atstatymas, palaikymas ar sutrikimų kompensavimas tikslinga veikla, siekiant padėti pacientams tapti kuo savarankiškesniems. Pati ergoterapija yra labai plati, ji gali būti taikoma tiek suaugusiesiems, tiek vaikams.
Ergoterapija apima 3 pagrindines veiklas: kasdienę veiklą, produktyviąją veiklą ir laisvalaikį.
Ergoterapeutas įvertina paciento savarankiškumą visose veiklose, išsiaiškina, kokių sunkumų ar problemų kyla ir kokios pagalbos labiausiai reikia. Tuomet sudaro individualų planą ir parenka tikslingas veiklas kiekvienam pacientui asmeniškai.
Kalbant apie vaikus, tai ergoterapeutas įvertina vaikų raidą, išsiaiškina, kokiose veiklose vaikui sudėtinga būti savarankiškam, ir padeda visą tai pagerinti bei lavinti.
Ergoterapeutas:
- Lavina vaiko smulkiąją motoriką;
- Gerina vaiko kognityvines funkcijas;
- Lengvina sensorinės integracijos sutrikimus;
- Lavina ir gerina kasdienius vaiko įgūdžius;
- Padeda pritaikyti aplinką, parenka kompensacines priemones;
- Gali padėti vaikui socializuotis mokykloje, darželyje;
- Ir, žinoma, konsultuoja tėvelius jiems rūpimais klausimais.
Tad ergoterapeuto pagalba itin naudinga, jeigu vaikas turi raidos sutrikimų, jam sunku atlikti kasdienius veiksmus, sutrikusios kognityvinės funkcijos, sunku sutelkti dėmesį, sutrikę smulkiosios motorikos įgūdžiai ar yra sesnorinės integracijos sutrikimų.
Kokius vaikučius gydote?
Ingridos Aksinavičienės nuotrauka
Būtų netinkama sakyti, kad mes gydome vaikus, nes tai ne kokio vaisto skyrimas, kuris gali išgydyti gripą. Ergoterapeutas dirba su vaikais, kurie turi įvairių raidos sutrikimų – autizmą, dauno sindromą, aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, taip pat su vaikais, kurie patyrė įvairių galvos ar nugaros smegenų traumų, po nudegimų, nemato, negirdi. Sritis labai plati.
Norėčiau pabrėžti, kad nebūtinai jūsų vaikas turi turėti raidos sutrikimą ar būti patyręs traumą, kad galėtumėte kreiptis į ergoterapeutą.
Ergoterapeutas gali būti naudingas kiekvienai šeimai, jeigu jums kyla sunkumų, tarkime, išmokyti vaiką savarankiškai valgyti ar taisyklingai laikyti rašymo priemonę. O gal vaikui sunku sukaupti dėmesį ar yra per daug jautrus sensoriniams dirgikliams. O gal kyla klausimų, kaip ergonomiškai įrengti vaikui kambarį. Visa tai gali patarti ir padėti ergoterapeutas.
Ką gali padaryti mamytė, jei nori, kad kūdikio raida harmoningai lavėtų?
Mano pagrindinis patarimas mamoms – neskubinkite raidos. Neskubinkite nei atsisėsti, nei stotis ar vaikščioti, nes visa kūdikio raida turi vykti palaipsniui.
Raidos skatinimas ir ankstyvasis kūdikių ugdymas – ne tas pats. Nepamirškite, kad labai svarbu kuo dažniau kūdikį guldyti ant pilvuko bei lavinti jo sensorinius pojūčius, smulkiąją motoriką. Ir, žinoma, daug kalbėti ir bendrauti su savo mažyliais.
Šaunuolė ta mama, kuri su kūdikiu bendrauja, žaidžia, mankština. Ir tai turėtų tęstis ilgiau, nei vien tik pirmuosius metus. Teigiama, kad mažylio smegenys aktyviausiai priima ir apdoroja visą gautą informaciją pirmuosius 4 metus. Neturėtų būti taip, kad vaikų ugdymas ar lavinimas ties tais metais ir pasibaigtų. Visuomet turi išlikti tikslingas ir kryptingas darbas, su vaikais. Ypač tėvelių darbas su vaikais, o ne tik medikų ar auklėtojų.
Kokias klaidas daro mamytės, taip trukdydamos savo vaikams harmoningai augti?
Dažniausiai susiduriu su tuo, kad mamos per mažai savo mažylius guldo ant pilvuko, teigdamos, kad jų vaikams tai nepatinka, jie verkia, tad gaila vaiko ir nebeguldo. O iš tikrųjų labai svarbu kuo dažniau kūdikį guldyti ant pilvuko, kad palaipsniui stiprėtų jo raumenys ir lavėtų kūno judesiai.
Antra klaida – per dažnas įvairių pagalbinių priemonių naudojimas. Tai gultukai, vaikštynės, šokliukai ar neergonomiškos nešynės.
Trečia pastaba – tėvai retai lavina sensorinius kūdikio pojūčius ar smulkiąją motoriką.
Ingridos Aksinavičienės nuotrauka
Sensorinių pojūčių lavinimas – tai pagrindinių žmogaus pojūčių lavinimas: regos, klausos, skonio, uoslės, lytėjimo.
Per visus šiuos pojūčius vaikas susipažįsta su pasauliu, todėl labai svarbu į tai atkreipti dėmesį. Tai nėra tik kruopų naudojimas lavinimui, nors nemeluosiu, sensorinės dėžės su įvairiomis kruopomis yra Nr.1 vaikams, nes tuo metu lavinami ne tik pojūčiai, bet ir smulkioji motorika, kūrybiškumas, dėmesio sukaupimas.
Namuose mes turėtume sudaryti palankias sąlygas vaiko pojūčiams lavinti ir tai padaryti nėra sunku. Gal tik skamba sudėtingai. Bet tiesiog paprastas įvairių daiktų rodymas, leidimas juos paliesti, užuosti jau yra pojūčių lavinimas. Delno lietimas vėsiu šaukštu ar švelnaus pledo lietimas – paprasta, bet jau vaikas jaučia skirtingus paviršius.
Papasakokite, kaip ergonomiškai įrengti vaiko kambarį?
Svarbiausia – tėvai turėtų suprasti, kad per didelis žaislų kiekis neatneša didelės naudos. Jeigu vaiko kambarys perkrautas žaislais, gali būti taip, kad vaikui sunku sutelkti savo dėmesį ir sugalvoti, kokia veikla užsiimti.
Vaiko kambaryje aiškiai turėtų būti atskirtos poilsio bei žaidimų erdvės. Visos spintos, komodos vienareikšmiškai turėtų būti pritvirtintos prie sienų. Jeigu esate nupirkę rašomąjį stalą su kėde, tai būtinai jie turi atitikti vaiko ūgi. Sėdėsena turi būti taisyklinga.
Auginate mažą dukrytę, ar ergoterapeutės žinios pravertė asmeniškai?
Susilaukusi dukrytės supratau, kad studijos ir darbas su vaikais man davė daug žinių ir patirties. Ergoterapeuto darbas yra labai kūrybiškas, reikalauja lankstumo ir daug kantrybės. Turi mokėti prieiti prie kiekvieno vaiko, lanksčiai žiūrėti į kiekvieną situaciją. Ergoterapeutas savo darbe dažniausiai duoda vaikams dirbti ir žaisti su paprastais, kasdieniniais daiktais ar paprastais žaislais, kurie kuo labiau primintų kasdieninėje veikloje naudojamus daiktus, todėl didėja vaiko savarankiškumas. Žinojau, kad paprastas kruopų naudojimas lavina vaikų sensorinius pojūčius, o žiedų vėrimas ant virvelės, sagų segimas, užtrauktuko traukimas lavina smulkiąją motoriką.
Ingridos Aksinavičienės nuotrauka
Ergoterapeutės darbo patirtis man leido suprasti, kad, auginant vaiką, nereikia skubėti pirkti brangių naujausių žaislų. Mes labai daug veiklų galime susirasti paprasčiausiai namuose. Svarbiausia – vaiką kuo anksčiau įtraukti į veiklą namuose, rodyti, aiškinti, vyresniems vaikams patiems duoti bandyti atlikti paprastus veiksmus. Reikia tik šiek tiek kūrybiškumo, fantazijos, leisti vaikui laisvai tyrinėti, ir tuomet atsiranda daugybė nebrangių, paprastų būdų, kaip lavinti ir ugdyti vaiką namuose.
Tuo ir stengiuosi dalintis savo puslapyje, nes labai noriu, kad mamos suprastų, jog svarbiausia yra ne žaislų ar veiklų kiekis, o kokybė.
Kokie jūsų pačių namuose esantys paprasti buitiniai daiktai ar rakandai tapo dukrytės žaislais?
Nemeluosiu, bet virtuvėje esantis apatinis stalčius yra dukrytės, jame yra įvairių indelių, nedidelių puodų ir panašiai. Įsitikinau, kad daiktai, kuriuos mes, suaugusieji, naudojame, yra patys įdomiausi žaislai mūsų vaikams. Gaminu ir įvairias sensorines dėžes bei visuomet stengiuosi įtraukti dukrą į bendrą veiklą, ar tai būtų namų tvarkymasis, maisto gaminimas, drabužių sudėjimas į skalbimo mašiną, ar knygelių skaitymas kartu.
Ačiū už pokalbį.
Neila Ramoškienė
Daugiau informacijos ieškokite FB ir instagrame: Benefits of therapy
„Mamos žurnalas“
