Vaikai gali daugiau nei parodo, tačiau dažnai jiems būna patogu „nemokėti“

Vaikų ergoterapeutė Gina Šegždaitė, FB ir IG – vaikuergoterapeuteGina

Savarankiškumo sąvoka apima vaiko gebėjimą judėti ir orientuotis aplinkoje, pavalgyti, atsigerti, nusiprausti, pasinaudoti puoduku ar tualetu, rengtis, susitvarkyti savo kambarį, žaislus.

Vaikų ergoterapeutė Gina Šegždaitė, FB ir IG – vaikuergoterapeuteGina

Kodėl savarankiškumas toks svarbus?

Savarankiškas vaikas labiau pasitiki savimi, mokosi atlikti veiklą iki galo, pasiekti tikslą, priimti sprendimus pats, gerina savo motorinius ir pažinimo įgūdžius.

Mano pagrindinė žinutė: kuo anksčiau ir kuo daugiau atsakomybės už save prisiims vaikas, tuo jam lengviau bus planuoti laiką, išsikelti ir įvykdyti tikslus ateityje. Jis jausis labiau pasitikintis savimi, gebės išsakyti savo nuomonę. Galės susitelkti į atliekamas ugdomąsias, žaidybines veiklas, o ne nerimaus, kur mama, nes nori į tualetą, o kelnių pats dar nemoka nusimauti.

Nuo mažų žingsnelių kasdienėje veikloje pereinama prie didelių tikslų ateityje!

Kad ir kaip dar norėtųsi mažąjį pagloboti, tačiau vertėtų suprasti, kad didesnę naudą atneš mažų užduočių vykdymas kasdien. Mokymas turi vykti kartu su suaugusiuoju, iš pradžių skiriant smulkesnes užduotis ir išskaidžius užduotį į mažus žingsnelius. Pradedant nuo vaikui lengviausiai įveikiamo, kad neprarastų motyvacijos mokytis.

Būtent aktyvus vaiko įtraukimas į kasdienes vaiko ir jūsų atliekamas veiklas kartu, o ne pasyvus dalyvavimas jose yra sėkmės garantas.

Patikėkite, vaikai gali daugiau nei parodo, tačiau dažnai jiems būna patogu „nemokėti“.

Pirmiausia pateiksiu savarankiškumo raidos etapus. Svarbu paminėti, kad kiekvienas vaikas ir jo aplinka yra individuali, todėl šių gebėjimų įvaldymo laikas ir kokybė gali skirtis.

0–6 mėn.

Seka objektą žvilgsiu.

Koordinuoti čiulpimo, rijimo, kvėpavimo veiksmai.

Verkdamas pasako, kai yra alkanas, jaučia baimę ar diskomfortą.

Miega 12–18 val. per parą įvairiais intervalais.

6–12 mėn.

Vienu žaislu žaidžia 2–3 min.

Siekia šalia esančių objektų.

Miega 10–12 val. per parą (nakties metu atsikelia 1–2 kartus).

Toleruoja įvairios tekstūros maistą.

Geria iš puodelio, prilaiko buteliuką ar lengvą puodelį savarankiškai.

Ima maisto gabaliukus, sausainius, kukurūzus ir pats valgo.

1–2 metai

Skiria valgomus ir nevalgomus daiktus (apie 18 mėn.).

Žaidžia šalia kitų vaikų.

Imituoja suaugusiojo veiksmus, elgesį.

Toleruoja sauskelnių keitimą.

Nusiima kojines, lengvus batukus.

Aktyviau dalyvauja valantis dantis, bando valytis pats.

Žino, kur laikomi įprastos aplinkos daiktai.

Padeda aprengti: kelia ranką, koją, kiša galvą.

Padeda nusimauti kelnes.

Marškinėliuose suranda rankoves (apie antruosius metus).

Šlapinasi reguliariai (apie 18 mėn.).

Išlieka sausas 2 valandas ar daugiau (apie antruosius metus).

2–3 metai

žaidžia

Pexels.com

Naudojasi tualetu ar puoduku, padedant suaugusiajam. Kontroliuoja šlapinimąsi ir tuštinimąsi.

Pasisako, kuomet nori į tualetą (31–35 mėn.)

Nusiplauna rankas savarankiškai (29–31 mėn.).

Nusimauna kelnes su guma.

Padeda apmauti kojines.

Apsirengia megztinį su užtrauktuku ar sagomis (apie 30 mėn.).

Apsimauna lengvai užsegamus batus (30–36 mėn.).

Atsega dideles sagas.

Valgo savarankiškai šaukštu ir šakute.

Naudoja servetėlę nusivalyti rankas ir veidą.

Sumeta nešvarius skalbinius į krepšį.

Paima savo lėkštę nuo stalo, nuneša plauti.

Žino savo pavardę ir miestą ar kaimą, kur gyvena.

Gali žaisti vienas iki valandos.

Pratinasi miegoti savo kambaryje.

3–4 metai

Eina į tualetą savarankiškai, prireikia pagalbos susitvarkant (pvz., naudojantis tualetiniu popieriumi, padėti nusimauti aptemtus drabužius, atsirišti mazgą).

Savarankiškai apsimauna kelnes, kojines.

Užtraukia ir atitraukia užtrauktuką.

Apsirengia ir nusirengia per galvą maunamą megztinį.

Skiria drabužio priekį nuo nugaros (apie 3,5 metų).

Savarankiškai išpakuoja įvairius daiktus (pvz., atsidaro sausainių pakelį, atidaro ir uždaro užspaudžiamą maišelį, dėžutę).

Turėtų žinoti savo adresą.

Gali padėti namų ruošos darbuose (pvz., susitvarkyti daiktus, nuvalyti dulkes).

Nakties miego metu gali miegoti ir išbūti vienas.

4–5 metai

vaikas

Pixabay.com

Naudojasi tualetu savarankiškai. Moka pasinaudoti tualeto šepečiu, pasinaudoja tualetiniu popieriumi, nuleidžia vandenį).

Artėjant prie 5 metų maudosi savarankiškai, reikalinga pagalba plaunant galvą.

Savarankiškai valosi dantis, šukuojasi plaukus.

Atriša ir užriša mazgą.

Sega mažesnes sagas.

Rengiasi be suaugusiojo pagalbos.

Rišant batų raištelius reikalinga suaugusiojo pagalba.

Pagal orą pasirenka, kokius drabužius rengsis.

Užmezga draugystę, žaidžia komandoje su kitais vaikais.

Pavalgo ir atsigeria visiškai savarankiškai, kai kuriems vaikams dar reikia supjaustyti kietesnį maistą.

5–6 metai

Gerina ir tikslina prieš tai įgytus savarankiškumo įgūdžius.

Padedant suaugusiajam, susideda į kuprinę savo daiktus, reikalingus darželyje ar mokykloje.

Susipjausto maistą ir pavalgo savarankiškai.

Sėdi ir klausosi suaugusiojo instrukcijų.

Atsiriboja nuo triukšmo ar kitų garsų ir geba atlikti veiklą.

Padeda atlikti namų ruošos darbus (išplauti indus, nuvalyti dulkes, padėti daiktus į vietas).

 6–7 metai

Maudosi savarankiškai.

Suvokia laiko sąvoką, gali įvardinti, kiek valandų.

Žino ir laikosi savo dienos rutinos.

Naudojasi tualetu savarankiškai dienos ir nakties metu.

Žaidžia didesnėje vaikų grupėje.

Paruošia paprastą maistą (pvz., susitepa sumuštinį, užsipila pieno ant sausų pusryčių).

Kaip paskatinti savarankiškumą?

vaikas

Pexels.com

Savarankiškumą galima pradėti ugdyti nuo 5–6 mėn., kuomet mažylis abiem rankomis pradeda laikyti gertuvę ar puoduką. Šį veiksmą galite paskatinti švelniai prilaikydami mažylio rankutes savo rankomis.

Aplinka. Ypač tai aktualu ikimokyklinio amžiaus vaikams. Tinkamai pritaikyta aplinka leidžia pačiam vaikui atlikti daugiau. Pirmiausia – tinkama sėdėsena valgymo metu. Turi būti išlaikomi 90° kampai klubo (tik pradėjus sodinti galimas iki 110°), kelio ir čiurnos sąnariuose. Taip pat ypač svarbi kojų atrama, kuri leidžia stabiliau jaustis liemeniui ir rankoms.

Valgymo įrankiai. Pirmieji valgymo įrankiai turėtų būti lengvi. Puodelis su dviem ąselėmis. Šaukštas ar šakutė storesne rankena. Visa tai leidžia geriau manipuliuoti objektais, kol mažylio smulkiosios motorikos judesiai dar nėra pakankamai išlavėję.

Rengimasis. Irgi reikalinga stabili sėdėsena, kuri leis efektyviau manipuliuoti rankomis. Rekomenduoju pradėti rengimosi mokymą nuo apatinės kūno dalies. Vaikui lengviau matyti apatinę kūno dalį, tiesiog palenkus galvą žemyn, kol judesių planavimo įgūdžiai dar tik lavėja. Mokykitės nusiimti kojines, lengvai atsegamus batukus. Neatlikite visų veiksmų už vaiką. Pvz., nusimaunant kelnes, šiek tiek jas nutemkite nuo sėdmenų, o likusią veiksmo dalį leiskite atlikti vaikui. Taip pat nusirengiant ir viršutinę kūno dalį: padėkite rankas ištraukti per alkūnes, o visa kita palikite vaikui. Galite instruktuoti žodžiu, prisilietimu ar parodyt, kaip jūs tai darote su savo drabužiu. Iš pradžių gali prireikti panaudoti visus tris „suflerius“, vėliau mažinkite juos iki tol, kol vaikas atliks veiklą be jūsų pagalbos.

Puoduko reikalai. Puodukas turėtų būti laikomas vienoje vietoje. Vaikas turėtų gebėti pats atsisėsti ar atsistoti. Todėl, rinkdamiesi puoduką, atkreipkite dėmesį į jo gylį sėdint. Iš pradžių sunku suplanuoti judesius ir veiksmų seką. Kartais vaikas gali prisišlapinti į kelnes ne dėl to, kad laukė iki paskutinės minutės, o dėl to, kad pamiršo, jog pirmiau reikia nusiimti kelnes, o tik tada atsisėsti. Čia gali pagelbėti ir vizualinis tvarkaraštis – veiksmų seka (ką po ko reikia atlikti). Taip pat ankščiau minėti „sufleriai“ – sakant veiksmus, darant kartu su vaiko ranka ir rodant ant savęs.

Buitis. Visuomet pagalvokite, ką vaikas galėtų padaryti kasdienėje aplinkoje. Pavyzdžiui, nusinešti lėkštę į kriauklę, pasidėti batukus, palaikyti krepšelį, atidaryti duris. Leiskite vaikui pasirinkti iš dviejų (daiktų, drabužių, veiklų, žaislų).

Instrukcijos. Galite paprašyti vaiko, pavyzdžiui, „Atnešk batus“, „Paimk šaukštą“, „Uždaryk duris“ ir t. t. Kuo mažesnis vaikas, tuo instrukcija turi būti trumpesnė. Prašomas daiktas ar veiksmas turėtų būti tame pačiame kambaryje. Žinoma, vėliau instrukcijas ilginkite ir paprašykite padaryti ką nors kitame kambaryje. Taip ne tik lavinsite gebėjimą savarankiškai orientuotis erdvėje, tačiau ir girdimosios kalbos (instrukcijų) suvokimą, kuris svarbus vaiko kalbos raidai.

„Mamos žurnalas“

mamoszurnalas.lt_630x400

Susiję straipsniai

Žymos: , , , , , ,

Sponsored Video

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


+ trys = 8

Kitos temos: