Daugelis mūsų apie darželius Norvegijoje esame girdėję įvairių, įdomių, o kartais net keistų pasakojimų. Vaikai miega lauke, valgo tik sumuštinius ir žaidžia balose. Tai kur gi tos griežtai prižiūrimos vaikų teisės Norvegijoje?
Atvirai apie norvegiškus darželius, pasakoja mama Jolita, kuri Norvegijoje gyvena jau 5 metus.
Gyvename Norvegijoje. Pastebėjau, kad mamoms ypač įdomu, kas vyksta už Lietuvos ribų, todėl pradėjau dalintis savo „norvegiška“ kasdienybe.
Savaitgalio išvykų/žygių nuotraukomis, pirkiniais, receptais bei mamiškais juokeliais. Rašau jaukų, mamos ir mažo zuikio dienoraštį ZUIKI ZUIKI ZUIKI. Visas mūsų gyvenimas – viename tinklaraštyje. Šį kartą noriu pasidalinti Norvegiško darželio ypatumais.
Motinystės atostogos Norvegijoje
Vaiko priežiūros atostogos Norvegijoje yra 49 savaitės. Tada galima pasirinkti 100 proc. atlyginimo. Arba 59 savaitės atostogų. Tuomet mokama 80 proc. atlyginimo. Vaiko priežiūros atostogos suteikiamos ir mamai, ir tėčiui. 19 savaičių mamai, kitos 19 savaičių – tėvui. Likusį atostogų laiką tėvai gali imti pasirinktinai –tėtis arba mama. Tuo metu kitas turi dirbti arba mokytis.
Į darželį vaikai priimami nuo vienerių metų. Iš pradžių gali pasirodyti, jog tiek vaikui, tiek tėvams per anksti atsisveikinti su mažyliu, tačiau padedant auklėtojoms vaikai puikiai prisitaiko. Mūsų sūnus ypač prieraišus. Pradėjus lankyti grupę, nenorėjo manęs paleisti. Kartu ėjau beveik savaitę. Kol supratau, kad jis jau pasiruošęs likti be mamos.
Darželio dienos veikla
Šiuo metu mūsų darželio grupėje yra devyni vaikai. Pasikeisdamos dirba penkios auklėtojos. Taigi vaikams suaugusiųjų dėmesio tikrai pakanka.
Vaikai pagal amžių ir gebėjimus paskirstomi po 3–4 į vieną grupelę, vienai auklėtojai. Specialiųjų poreikių vaikai lanko tas pačias grupes, bet turi asistentą, priskirtą būtent jam.
Asmeniškai man labai patinka, kad vaikai didžiąją dienos dalį būna lauke. Tyrinėja aplinką, augalus. Nepaisant to, koks lauke oras, į lauką vis tiek einama. Žygių metu vaikai lanko bibliotekas, autobusų parkus, futbolo aikštes, laivų prieplaukas. Lauke valgo priešpiečius bei užkandžius. Karštu oru žaidžia su vandeniu, valgo ledus.
Skirtingo amžiaus vaikų užimtumas skiriasi. Didesni eina į žygius, ilgiau būna lauke, auklėtojoms padedant gamina maistą. Mažesni piešia, daro lengvus darbelius.
Informacija tėveliams: net sauskelnių keitimo grafikas
Prie darželio grupės durų ir vystymo stalų kabo planšetės. Jose žymima dienos informacija. Kada vaikas atėjo į darželį. Kada pakeistos sauskelnės, net ir tai, kas jose buvo! Kelintą valandą vaikas užmigo ir pasibudo. Kokia veikla užsiima. Kokie tolesni savaitės, mėnesio bei metų planai. Visą šią informaciją bei daugybę vaiko nuotraukų tėveliai mato darželio programėlėse, savo telefone. Puiku, kai tokie dalykai ranka pasiekiami.
Iškilus problemai, tėvai gali kreiptis į auklėtojas ir gauti patarimų. Specialiai skirtos auklėtojos stebi vaiką ir jo elgesį. Dukart per metus vyksta individualus susitikimas su tėvais, skirtas papasakoti apie vaiką. Kalbama apie tai, kas neramina, kaip skatinti tinkamą elgesį, kokiu būdu galima ištaisyti netinkamą, kokiais būdais skatinti vaiko gebėjimus.
Vaikų ugdymas
Nuo dvejų metų vaikus stengiamasi atpratinti nuo sauskelnių. Dienos metu vis siūloma eiti į tualetą. Niekas neskubina įvykių. Laukia, kol vaikas turės supratimą ir bus pasiruošęs.
Vaikai mokosi žaisdami, naudojant lėles, įvairius įrankius, žaislus. Moka daug dainelių, bet priverstinių pasirodymų nebūna.
Jau nuo mažens skiepijamas savarankiškumas. Auklėtojos su vaikais bendrauja kaip su sau lygiais. Atsižvelgia į jų nuomonę, kartu žaidžia žaidimus, čiuožia nuo kalno, žaidžia smėlio dėžėje, eina į žygius bei kalnus.
Mūsų darželyje tiek mažesnių, tiek vyresnių vaikų grupės dažnai susitinka pagrindiniame, žaidimų, koridoriuje. Taip jie pažįsta vienas kitą, mokosi bendrauti su vyresniais bei jaunesniais už save. Vaikai pažįsta visas auklėtojas, todėl nebūna jokių problemų, persikeliant į vyresnę grupę ar vasaros metu, kai grupės jungiamos.
Norvegijoje dirbanti auklėtoja Daina pasakoja, jog kiekvienas pedagogas turi keturias valandas per savaitę darbui planuoti. Kiekvieną dieną vaikai užomami skirtinga veikla.
Pavyzdžiui, daile, darbeliais. Auklėtojos stebi vaiką, kaip jis piešia su dažais, su pirštukais, kaip reaguoja į šią veiklą, ar bendrauja su kitais, ar klausosi ir domisi.
Auklėtojos įdėmiai stebi ir vaiko kalbą, stambiąją bei smulkiąją motoriką. Stebi, kaip vaikas žaidžia, ar tobulėjo kasdieniai įgūdžiai, kaip jaučiasi darželyje.
Visi šie punktai labai svarbūs, nes auklėtoja ir tėvai bendradarbiauja vaiko labui. Kaip jam padėti, jeigu kas nors nesiseka.
Norvegijoje vaikams yra nustatomos taisyklės, dienos režimas bei ribos. Yra priimta, jog suaugęs žmogus turi būti šiltas, mokantis nustatyti vaikams ribas, išklausyti, atsakyti, patarti, padėti visose situacijose, rodyti tinkamą pavyzdį, kaip išspręsti konfliktus. Vaikai iš suaugusiojo turi sulaukti patarimo, kaip reikėtų elgtis teisingai, kaip negalima elgtis ir kodėl. Ir visa tai turi būti išdėstyta ramiu tonu, nešaukiant, o juo labiau neužgauliojant vaiko.
Darželio maistas
Ryte, vos atėjus į darželį, visi susėda prie bendro stalo. Renkasi su kokiais priedais valgys sumuštinius. Ant duonos tepamos užtepėlės, paštetas. Vėliau, užkandžiams, būna vaisiai. Norvegams tai įprasta ir priimtina. Sumuštinius jie valgo visą gyvenimą.
Pietums kelis kartus per savaitę yra gaminamas šiltas maistas orkaitėje. Maistą gamina auklėtojos, padedant vaikams. Grupės patalpose įrengta virtuvėlė. Čia yra orkaitė, indaplovė, šaldytuvas, reikalingi indai, puodai bei kiti virtuvės įrankiai.
Sūnui pradėjus lankyti darželį, pasidomėjau, kodėl šiltą maistą darželyje gamina gan retai. Atsakymas buvo paprastas – vaikų lavinimas yra svarbiau nei pusę dienos praleisti virtuvėje prie puodų. Norvegijoje įprasta, kad pagrindinis, karštas, maistas valgomas po pietų, vakarienei.
Pietų miegas
Šiuo metu mūsų sūnus lanko mažesniųjų vaikučių grupę. Tai grupė nuo 10 mėnesių iki 3 metų. Šioje grupėje vaikai migdomi pietų miegelio. Visus metus, nepriklausomai nuo oro, vaikai migdomi vežimėliuose, kurie statomi lauke, po stogeliu. Viskas, ko reikia miegui, – tai vežimėlis, vilnos čiužinukas, šiltas, neperpučiamas miegmaišis, vilnonis pledukas.
Nuo trejų metų vaikai perkeliami į vyresnių grupę. Ją lanko iki 6 metų. Šioje grupėje vaikai dažniausiai pietų nebemiega.
Apranga darželiui
Kaip jau supratote, vaikai Norvegijos darželiuose lauke būna pakankamai daug. Tačiau mamytės dėl to visiškai nesijaudina, svarbu gera apranga ir batai.
Darželyje privalomi rūbai – kombinezonas (vienas pavasariui/rudeniui, kitas – žiemai), lietaus rūbai, guminiai batai, žieminiai batai. Lietingam orui skirtos pirštinės bei pirštinės, skirtos žiemai. Taip pat didelė krūva drabužių pakeitimui.
Kelnės, bliuzonai, kojinės. Niekas čia nesaugo rūbų. Čia svarbiausia – pasaulio tyrinėjimas. Na, pasakykite, koks vaikas nenorėtų pagulėti baloje? Visi jie čia be galo laimingi!
Vis dėlto ypatingą dėmesį skirčiau merinosų vilnos drabužėliams. Norvegijoje jie tiesiog būtini. Kiekvieno vaiko krepšelyje privalo būti bent keli jų komplektukai. Merinosų vilnos rūbeliais vaikai rengiami po kombinezonais, po kasdieniais rūbais. Suaugusieji jais rengiasi eidami į kalnus, turus bei dėvi kiekvieną dieną.
Termodrabužėliai iš natūralios merinosų vilnos norvegų yra itin mėgstami dėl plono, neapsunkinančio bet šilumą palaikančio audinio. Įdomiausia, jog žiemos metu kūdikiai rengiami merinosų vilnos rūbeliais ir per lauką nešami be jokių striukių. Tokie drabužėliai, nors ir gana ploni, tačiau tikrai vertingi, prisitaiko prie aplinkos temperatūros ir šildo kūną. Kai mūsų šeima pabandė kelis merinosų vilnos drabužėlius, supratome, kodėl skandinavų šalys juos dėvi kiekvieną dieną.
Tėvų susirinkimai
Teko dalyvauti bendrame tėvų susirinkime. Tikėjausi nuobodaus vakaro, bet buvo atvirkščiai. Tėvus padalino į grupeles.
Vaikščiojome po teritoriją, kur skirtinguose taškuose dalyvavome skirtingose veiklose.
Grupėje susipažinome su lavinamaisiais stalo žaidimais ir mokomosiomis programėlėmis. Sporto salėje atlikome vaikams skirtus pratimus. Lauke apžiūrėjome žygių įrangą, vaišinomės ant laužo virta sriuba. Į tokius tėvų susirinkimus einu su šypsena.
Prieš Kalėdas ir Velykas darželyje rengiami šventiniai pusryčiai. Auklėtojos ruošia užkandžius, kavą, arbatą. Tėveliai susirenka pabūti ir pabendraut su vaikais jų aplinkoje. Paruošti stalai, dega žvakės. Atmosfera būna ypač jauki!
Be viso to, kartą per metus auklėtojos verda dideli puodą troškinio. Tada su vaikais renkamės valgyti pietų.
Pasibaigus mokslo metams, prieš vasarą, kieme rengiama iškyla. Lauke pastatomos kepsninės, auklėtojos rūpinasi pyragu, gėrimais ir salotomis. Tėveliai rūpinasi dešrelėmis arba tiesiog tuo, ką valgys jų šeima. Taip praleistą laiką labai branginu.
***
Tai pirmasis mūsų vaikas ir pirmasis darželis. Esu ypač patenkinta šia įstaiga, auklėtojomis bei kasdiene veikla. Žinau, kad mažylis čia laimingas. Į grupę bėga su džiaugsmu. Yra be galo mylimas auklėtojų, kurias ir pats dievina.
Džiugu, kad tokių darželių galima rasti ir Lietuvoje. Keičiasi požiūris į vaiką ir jo pasaulį. Pradedame gerbti mažą žmogų. Vaikai daugiau laiko praleidžia lauke, daugiau tyrinėjama ir atrandama. Esu už laimingą vaikystę ir baloje prisemtus batus!
***
Kai rengėme šį straipnsį spaudai, Seimas įteisino lauko darželius – priimtos pataisos, kurios leidžia higienos pasą išduoti ne tik pastatui, bet ir žemės sklypui. Numatyta, kad jos įsigalios nuo kitų metų gegužės. Lauko darželių veikla pripažinta ir vykdoma Čekijoje, Jungtinėje Karalystėje, Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, Austrijoje. Šios ikimokyklinio ugdymo įstaigos vaikus ugdo lauke, dažniausiai miške, parke ar panašioje aplinkoje. Lietuvoje irgi veikia keletas lauko darželių, o nuo 2020 gegužės jų turėtų steigtis daugiau.
Donato Misiukevičiaus nuotraukos
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
