Švietimo ekspertas, pedagogas, Vilniaus universiteto dėstytojas ir socialinių mokslų daktaras Simonas Šabanovas
Pandemijai nesitraukiant, Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio valstybių, dauguma šalies pradinukų po atostogų toliau mokosi nuotoliniu būdu.
Yra tėvų, kurie džiaugiasi, kad savo atžaloms gali skirti daugiau dėmesio, tačiau kiti beda pirštu į išaugusį mokymosi krūvį ir vaikų patiriamus savarankiško darbo iššūkius.
Švietimo ekspertai, savo ruožtu, teigia, kad nuotolinio mokymo metu reikia nepasiduoti kraštutinumams ir ragina net kartais paaukoti geresnį pažymį dėl didesnio vaiko savarankiškumo. Pedagogai taip pat išvardino skaitmeninius įgūdžius, kuriuos jau turėtų būti įgiję pradinukai, kad jiems būtų lengviau mokytis.
Tėvams pritrūksta kantrybės
Pasak švietimo eksperto, pedagogo, Vilniaus universiteto dėstytojo ir socialinių mokslų daktaro Simono Šabanovo, savarankiškumas – ypač svarbus bendrasis gebėjimas, kurio įgūdžių dažniausiai labai trūksta pradinių klasių mokiniams, mat jie dar tik susipažįsta su juo ir mokosi naudotis.
„Tėvams neretai pritrūksta kantrybės išlaukti savarankiškų mokinio darbų rezultatų ir nepasakyti atsakymo per anksti. Labai svarbu padėti vaikui suprasti, kaip užduotis atliekama palaipsniui, artimiesiems nenurodant veiksmo, atsakymo ir neskubinant viską padaryti čia ir dabar. Tai puikiai atspindi vasarą „Šviesos“ paskelbtas tyrimas. Apklausus tėvus paaiškėjo, kad daugiau nei ketvirtadalis Lietuvos pradinukų per pavasarinį karantiną savarankiškai mokėsi mažiau“, – pasakojo dr. S. Šabanovas.
Mokytojams nederėtų raginti tėvų padėti vaikams
Anot švietimo eksperto, mokinių, o ypač pradinukų savarankiškumo ugdymo svarbą taip pat turėtų suprasti ir mokytojai bei mokyklų administracijos. Švietimo eksperto teigimu, tėvai neturėtų iš mokyklos nuolat gauti raginimų padėti vaikams, ar pranešimų, kad kažkokia užduotis buvo neatlikta. Tokio amžiaus vaikai jau turi išmokti patys sekti savo dienotvarkę ir užduotis.
„Visi turime suprasti, kad su tėvų pagalba pasiektas aukštas mokymosi lygis nebūtinai yra geriau už atvejus, kai dirbant savarankiški neatliekamos kai kurios užduotys. Vaiko įdėtos asmeninės pastangos vėliau atsispindės kitų jo gebėjimų sparčiu augimu“, – akcentavo dr. S. Šabanovas.
Kalbėdamas apie vaikų savarankiškumą dabartiniu laikotarpiu, kai švietimo procesas vis dar vykdomas virtualioje aplinkoje, socialinių mokslų daktaras tikino, kad skaitmeninis raštingumas šiuolaikiniame pasaulyje vaikams dažniausiai neturėtų būti didelė kliūtis.
„Daugelis, matyt, esame pastebėję kaip pirmokas, gavęs prieigą prie kompiuterio, greitai viską perpranta. Didesnis iššūkis, manau – nuoseklumo išlaikymas. Labai svarbu supažindinti vaiką su mokymosi sistemos galimybėmis po truputį, pateikiant vaizdinę medžiagą. Be to, būtina turėti aiškų tvarkaraštį, kuris nustato, kada vaikas ir kaip mokosi. Reikia bendrų susitarimų, kaip mokinys darys ir kaip jam bus priminta apie jo pareigas. Žinoma, kai kažkas nesigauna, truputį padėti reikia, bet su saiku. Juk tėvų vėliau mokykloje šalia nebus“, – aiškino švietimo ekspertas.
Savo ruožtu vadovėlių autorė, matematikė, informatikė, fizinių mokslų daktarė Valentina Dagienė pabrėžė bendrųjų skaitmeninių įgūdžių svarbą. Anot jos, ypač svarbūs yra paieškos įgūdžiai, kai reikia struktūrizuoti, suprasti, ko ieškai, atskirti, kas svarbu, o kas tik įdomu.
„Jei ieškai mokytojo nurodytoje knygoje, tai – viena, jei reikia ieškoti kad ir mokytojo nurodytame tinklalapyje – kas kita. Atsiranda žymiai daugiau galimybių nuklysti. Todėl, manyčiau, bendrieji organizavimo įgūdžiai yra vieni svarbiausių“, – aiškino V. Dagienė.
Mokslų daktarė V. Dagienė kartu su bendraautorėmis yra parengusi ir informatikos užduočių leidinius pradinukams, lavinančius jų informatinį mąstymą – tai „Informatikos užduotys“, skirtos 1-2 bei 3-4 klasei (leidykla „Šviesa“). Autorės įsitikinusios, kad informatikos pradmenų išmokti galima tik derinant teorines ir praktines užduotis.
Svarbus yra ne tik darbas su informacija, bet ir gebėjimas kurti, naudotis programomis ir programėlėmis, žaisti edukacinius žaidimus
Ką turi gebėti pradinukai?
Pasak švietimo eksperto dr. S. Šabanovo, pradinių klasių mokiniai (ypač nuo antros klasės) jau turėtų gebėti atsiversti internete pateiktą mokymosi medžiagą, spręsti virtualioje aplinkoje pateiktas užduotis, prisijungti prie internetinių veiklų bei valdyti savo tvarkaraštį, kuris dažniausiai jiems labiau priimtinas skaitmeniniu formatu.
„Ar galime tikėtis daugiau? Aišku, galima. Tėvai ir mokytojai turėtų atkreipti dėmesį ir pagirti, jei vaikas geba atlikti užduotis naudodamas įvairias programas ar moka įjungti ir pritaikyti bazines funkcijas teksto redagavimo sistemose, sudėti programavimo blokus. Tačiau kitas klausimas yra svarbesnis – ar tokius dalykus būtina mokėti visiems pradinių klasių mokiniams? Tikrai ne! Svarbu, kad vaikai pradėtų tuo domėtis ir bandytų eksperimentuoti, susipažintų. Reikėtų skatinti, kad mokiniai save atrastų skirtingose srityse“, – pabrėžė dr. S. Šabanovas.
Paprašyta įvardyti skaitmeninio raštingumo lygį, kurį turėtų būti pasiekę pradinukai, informatikė dr. V. Dagienė teigė, kad svarbus yra ne tik darbas su informacija, bet ir gebėjimas kurti, naudotis programomis ir programėlėmis, žaisti edukacinius žaidimus ir pan.
„Pradinukai turėtų mokėti kurti skaitmeninį turinį (vadinasi, naudotis skaitmeninėmis teksto, grafikos programomis, rašyti, piešti kompiuteriu), kurti nedideles programas (naudotis „Scratch“ ar panašiomis vaikams sukurtomis aplinkomis, valdyti robotus – realius ar kompiuterio ekrane), spręsti įvairias problemas (uždavinukus), susijusias su duomenimis, dėsningumų atpažinimu, logika, gebėti mokytis virtualioje erdvėje (naudotis virtualiomis bendradarbiavimo, bendravimo aplinkomis), žinoti pagrindinius saugumo aspektus, naudotis kompiuteriu mokymosi tikslais“, – vardijo V. Dagienė.
Būtina rasti pusiausvyrą
Anot pedagogės, svarbu pabrėžti, kad švietimo procese turi būti siekiama balanso tarp naudojimosi skaitmeninėmis technologijomis ir kompiuteriu. Ir tai yra aktualu visų dalykų pamokose.
„Skaitmeninį raštingumą pradinėse klasėse reikia suprasti kaip deramą balansą tarp naudojimosi kompiuteriu mokantis bet ko (ypač tinka motyvacijai, jei kažkas sekasi sunkiau) ir kūrybiško informatikos koncepcijų, veiklų naudojimo. Algoritmai – viena iš tokių kūrybiškų veiklų, kurią galima pateikti įvairiomis formomis – ir valdyti kokį žaislą, ir telefono ekrane ką nors valdyti komandomis. Aišku, tam turi būti tinkamų užduočių, parinktų pagal vaikų amžių. Ir jos turi būti paruoštos profesionaliai. Todėl tinka ne bet kas ir ne bet kaip“, – pabrėžė vadovėlių autorė, matematikė, informatikė, fizinių mokslų daktarė V. Dagienė.
Jos nuomonei pritarė ir švietimo ekspertas dr. S. Šabanovas. Pasak jo, tiek mokytojams, tiek ir tėvams būtina nepamiršti, kad vaikams – labai svarbus prasmės jausmas. Ypač, kai karantinas užsitęsė ir ne visi taip greitai sugrįš į mokyklas.
„Pradinių klasių mokinys išmoksta tada, kai praktiškai taiko savo skaitmeninio raštingumo gebėjimus įvairiose srityse. Tada yra konkretūs pavyzdžiai, konkretus laukas, kam to reikia ir kaip viskas vyksta. Todėl svarbu juos supažindinti su svarbiausiais elementariais baziniais dalykais ir daugiau akcentuoti algoritmo pritaikomumą bei svarbą, visur – nuo arbatos padarymo iki mokymosi. Neturėtų būti mokoma sausai vien atskiro programavimo, nes pasaulis holistinis, tad ir skaitmeninių įgūdžių ugdymas turėtų būti integruotas į kitų dalykų mokymą“, – teigė švietimo ekspertas ir socialinių mokslų daktaras S. Šabanovas.
