Net jeigu visiškai nesidomite švietimu, Kolpingo pavadinimas jums turėtų būti girdėtas. Prieš 25 metus Lietuvoje buvo įkurta privati aukštoji mokykla VšĮ Kolpingo kolegija. Kiek vėliau atsidarė šio vardo darželis, o šiandien kalbamės su Rima Maisuraitiene, kuri yra Kolpingo pradinės mokyklos vadovė.
Taigi – kas tas Kolpingas, kuo ypatinga ši ugdymo sistema ir kodėl ji populiari visame pasaulyje?
Ko klausia tėvai
Kolpingo pradinė mokykla įsikūrusi Kauno senamiestyje, visai šalia Rotušės aikštės. Mokykla atsidarė prieš 3 metus, tad dabar renka trečiąją savo priešmokyklinukų ir pirmokų laidą. Mažos klasės – iki 10–12 mokinių, įdomi ugdymo sistema, laisva ir palanki vaikui atmosfera, pasak mokyklos vadovės, tai tarsi šiltnamis gyvenimo kelią pradedantiems pradinukams. Nenuostabu, kad mokykla kelia tėvų susidomėjimą, ir pokalbiai su norinčių čia mokytis vaikų tėveliais vyksta beveik kasdien. Paprašėme vadovės Rimos Maisuraitienės atsakyti į tuos klausimus, kurių tėvai dažniausiai klausia.
Kas tas Kolpingas?
XIX amžiuje Vokietijoje gyvenęs kunigas švietėjas Adolfas Kolpingas tapo tos šalies legenda ir pasididžiavimu, kaip mums Jonas Basanavičius ar Simonas Daukantas. Jis net tapo palaimintuoju! Adolfo Kolpingo idėjos paplito pasaulyje, dabar Kolpingo draugijos veikia 60 šalių, vienija šimtus tūkstančių narių. Lietuvoje irgi pirmiausia įsikūrė Kolpingo draugija ir Kolpingo fondas, kuris ir yra 3 privačių švietimo projektų (kolegijos, darželio ir pradinės mokyklos) steigėjas. Pradinė mokykla įkurta, nes to labai norėjo tėveliai, kurie leido vaikus į Kolpingo darželį. Pajutę ypač pozityvią aurą, tėvai norėjo, kad jų vaikai ir toliau mokytųsi pagal šią sistemą.
Už mokslą Kolpingo įstaigose reikia mokėti, tačiau pinigai atitenka ne konkrečiam asmeniui, kaip mokantis kitose privačiose mokyklose. „Esame išskirtiniai savo struktūra, skiriamės nuo privačių mokyklų, nes steigėjas ir dalininkas iš Vokietijos yra nevyriausybinė organizacija (NVO), o ne fizinis asmuo. Lietuvos Kolpingo pradinė mokykla yra švietimo projektas, kurio steigėjas – ne pelno siekianti organizacija Lietuvos Kolpingo fondas. Surinkti pinigai per fondą sugrįžta į mokyklą ir investuojami į metodikas, mokymosi priemones, knygas, darbuotojus, aplinką – mokymosi kokybei gerinti“, – sako mokyklos vadovė.
Kiekvienam vaikui savas tempas
Tėvams dabar tikrai yra iš ko rinktis – ugdymo sistemų, įvairiausių metodikų, krypčių ir stilių įvairovė didelė. Auginant būsimą pirmoką, tenka atlikti rimtus namų darbus, kad vaikui būtų parinkta būtent jo būdą ir pajėgumus atitinkanti mokykla. Todėl visi būsimų pirmokų tėvai paklausia – o kuo jūsų mokykla išskirtinė?
„Dirbame pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo bendrąsias programas, nes labai svarbu, kad vaikas, baigęs mūsų mokyklą, galėtų be problemų eiti mokytis į bet kokią valstybinę mokyklą. Tačiau bendrąją programą mes pagilinome ir paplatinome technologiniu ugdymu, socialiniu emociniu ugdymu, humanizuota matematika, kūrybiniu mąstymu.
Pavyzdžiui, mūsų vaikai nerenka „riešutėlių“ ar „gilių“, kaip pažymių, vaikų pasiekimus vertiname juos lygindami ne su nustatytomis gairėmis, o su paties vaiko ankstesniais pasiekimais. Žinoma, vaikų gebėjimus testuojame, tačiau dėl to vaikas nepadaromas blogu ar geru mokiniu. Pirmiausia susitikę su tėveliais apžvelgiame, koks yra vaiko pradinis gebėjimų taškas, sudarome jam individualizuotą mokymosi programą, o tada po pusmečio vertiname vaiko pasiekimus – kiek jis pasistūmėjo į priekį. Tada vėl atsispiriame nuo to, kas padaryta, ir toliau keliaujame pažinimo keliu. Būtent to vaiko keliu, individualiu“, – pasakoja Kolpingo pradinės mokyklos vadovė.
Vaikai jaučiasi saugiai
Kadangi mokyklos klasės nedidelės, mokytojai turi galimybę su kiekvienu vaiku dirbti individualiai, matyti ir girdėti kiekvieną mokinuką. Kiekvienas vaikas gauna asmeninio dėmesio visos dienos metu. „Matome, kad vaikai pas mus jaučiasi labai saugiai. Ypač tie, kurie ateina iš valstybinių mokyklų. Visada šalia vaiko yra suaugęs žmogus, tai suteikia saugumo, be to, visų vaikų galime išklausyti, o tai būtų neįmanoma, jeigu klasėje mokytųsi 25 mokiniai. Ir vaikai atsiveria – be baimės gali išsakyti savo nuomonę, patys moka išklausyti kitus, diskutuoti, argumentuoti, pagrįsti. Kadangi įpratę prie tokio laisvo bendravimo per pamokas, vaikai jaudinasi, kaip turės mokytis, kai baigs 4 klases? Kol kas dėl patalpų stygiaus negalime rinkti 5 ir vyresnių klasių, bet planuose ši idėja yra“, – sako vadovė.
10 Kolpingo pedagogikos principų
Visas Kolpingo mokymo įstaigas, o tokių yra visame pasaulyje, vienija 10 pedagogikos principų.
- Centre – žmogus. Kiekvienas žmogus – vaikas ar suaugęs, mokytojas ar mokinys, klientas, vadovas ar darbuotojas – yra vertybė. Svarbūs kiekvieno poreikiai, lūkesčiai ir jausmai.
- Teisė į mokslą kiekvienam. Kiekvienas vaikas gali mokytis. Mokykla turi padėti kiekvienam vaikui vystytis savo tempu ir sava trajektorija.
- Holistinis ugdymas. Siekiama išlaikyti balansą tarp visuminio asmenybės ugdymo ir specifinių kompetencijų lavinimo, tarp tapimo laimingu žmogumi ir pasirengimo akademinei/profesinei karjerai.
- Orientacija į vertybes. Kolpingo mokykla savo veiklą grindžia krikščioniškomis vertybėmis. Tačiau tai nėra konfesinė katalikiška mokykla. Mokyklos durys atviros visų religijų atstovams.
- Atvirumas įvairovei. Įvairovė mokykloje iškeliama kaip vertybė, o ne vien kaip toleruotinas neišvengiamas reiškinys.
- Ko-konstrukcinis mokymas(is). Mokantis svarbiausia ne pasyvus žinių perdavimas žinančių nežinantiems, o aktyvus jų konstravimas per patirtį. Pabrėžiamas bendradarbiavimas tarp mokytojų, tėvų ir vaikų – mokosi visi.
- Formalaus ir neformalaus mokymo sąveika. Derinamos formalaus ir neformalaus ugdymo aplinkos bei programos. Bendradarbiaujama su šeima planuojant ir įgyvendinant kiekvieno vaiko ugdymą.
- Tikslingas IT panaudojimas. Mokykloje naudojant šiuolaikines informacines technologijas (IT) siekiama išplėsti mokymosi aplinką, praturtinti mokymosi metodus ir lavinti šiuolaikiniam žmogui būtinus įgūdžius.
- Įgalinančios mokymo aplinkos kūrimas. Pripažįstama, kad didele dalimi ugdo ne programos ir knygos, o žmogiškieji santykiai ir aplinka. Todėl daug dėmesio skiriama turtingos, stimuliuojančios ir saugios mokymosi aplinkos sukūrimui.
- Mokymasis visą gyvenimą. Norėdami ir mokėdami mokytis mūsų mokiniai galės tai daryti bet kada ir bet kur. Ugdymo programos suderintos su Lietuvos bendrosiomis programomis, todėl mokiniai galės laisvai judėti Lietuvos švietimo sistemoje.
Pagarba išskirtinumui
Mokyklos vadovė sako, kad esminis jiems penktasis principas – atvirumas įvairovei. Ką tai reiškia? „Mūsų mokykloje nėra vykdomos mokinių atrankos, nes įvairovė mums yra vertybė, o ne vien toleruotinas ir neišvengiamas reiškinys. Atsižvelgiame į mokinių tautinius-kultūrinius, socialinius-ekonominius ir asmenybės mąstymo bei jausenos skirtumus – ši įvairovė mums labai reikalinga! Pas mus mokosi vaikų iš daugiakalbių šeimų, kuriose tėtis ir mama skirtingų tautybių. Yra vaikų iš šeimų, kurios grįžo iš emigracijos Airijoje ar Škotijoje. Skirtingos kultūros mus labai imponuoja, praturtina mokymąsi. Vaikai pas mus patenka po pokalbio su šeima, kurio metu turime sutarti, kad mūsų tikslai yra tie patys. Mes esame atviri kitokiai nuomonei, kitokiam vaikui, tad ir tėvams turi tikti faktas, kad šalia jo vaiko mokysis vaikai iš skirtingų kultūrų, jie bus skirtingo mąstymo ar išvaizdos. Mes tai gerbiame. Taip pat manome, kad vaikas, kuris mokosi kartu su visiškai skirtingais kitais vaikais, irgi mokosi daug dalykų, o svarbiausia – pagarbos kitokiam. Pripažinkime, kad yra nepatogių vaikų, kurių privačios mokyklos nenori priimti, nes tai apsunkintų mokymosi procesą. Mes tuo tarpu sakome „už“. Jeigu matome, kad gebėsime tokiu vaiku pasirūpinti, mes jam atidarome duris“, – sako Rima Maisuraitienė.
Savanoriai iš Vokietijos
Daug saugumo ir pozityvo suteikia studentai savanoriai, tai dar vienas mokyklos išskirtinumas. Šiuo metu mokykloje dirba dvi merginos savanorės iš Vokietijos, jos su vaikais būna nuo ryto iki vakaro, moko vokiečių kalbos ir kultūros, papročių, visą dieną bendrauja su vaikais anglų ir vokiečių kalba. Ir pačios mokosi kalbėti lietuviškai, vyksta gražūs kultūriniai mainai. „Turime ir savanorį iš Sakartvelo, tiesa, jis savanoriauja Kolpingo darželyje, bet patalpos šalia, tad jis ateina pas mūsų vaikus į popamokinę veiklą. Patikėkite, kai yra kitakalbių savanorių, vaikai labai greitai išmoksta kalbų“, – sako mokyklos vadovė.
Po pamokų nenori eiti namo
Kolpingo pradinė mokykla veikia nuo 7.30 val. iki 18 val., popamokinė dalis gana ilga. „Po pamokų kasdien vyksta vadinamieji mokytojų klubai. Pirmadieniais – „Kelionė aplink pasaulį“, antradieniais – „Gerumo valandėlė“, kurią veda vienuolė Justina, trečiadieniais – „Vokiškos muzikos ir kultūros popietė“, kurią organizuoja savanorės iš Vokietijos, ketvirtadieniais – „Kalbos diena“, kuruojama logopedės, arba „Kūrybiniai laiptai“, na, o penktadieniais – klubas „Garsų mozaika“, kurį veda muzikos mokytoja, o vaikai patys kuria muziką, muzikuoja. Tokia veikla vaikams labai patraukli, nes keičiasi mokytojai, temos. Vykdome nuostabų projektą su Kolpingo kolegija „Skaitymo draugas“, pas mus ateina studentai ir padeda mokinukams skaityti. Kiekvienas studentas atskirai skaito su jam skirtu pradinuku, pamatytumėte, kaip vaikai šių susitikimų laukia. Kadangi po vienos veiklos laukia kitos, vaikams diena labai smagiai ir greitai praeina. Vakarais jie nebenori eiti namo. Vadinasi, kažką gerai darome“, – juokiasi mokyklos vadovė.
Krikščioniškos vertybės
Mokykloje puoselėjamos krikščioniškosios vertybės, tačiau vaikams nereikia pasirinkti, ką lankys, – etiką ar tikybą. Yra bendra pamoka – dorinis ugdymas. Kasmet mokinukai dalyvauja „Doro darbo“ projekte: mokiniai, mokytojai ir tėvai turi sugalvoti po 10 gerų darbų, jie surašomi mokyklos lentoje, ir vaikai stengiasi per metus juos įvykdyti. Kad ir rašyti laiškus senelių namų gyventojams, padėti beglobiams gyvūnams, palesinti paukštelius.
Koks tu, Kolpingo pradinuke?
Paklausėme mokyklos vadovės, koks, jos akimis, yra Kolpingo pradinukas? Jis atsipalaidavęs, atviras, drąsiai sako, ką galvoja, nebijo mokytojo. „O svarbiausia – lieka išsaugotas kiekvieno mokinio individualumas. Nesistengiame mokinių padaryti vienodų, vengiame to. Metų pabaigoje nepamatysi vienodai kalbančių ir galvojančių vaikų. Tai mums labai svarbu. Jie nebijo būti savimi, nes žino, kad ir kitokia nuomonė yra svarbi, žino, kad bus išklausyti, įvertinti. Jie ugdomi teisingumo ir meilės dvasia. Tad mūsų individualusis vaikas bus ne tik drąsus, bet ir doras“, – sako mokyklos vadovė.
Daugiau informacijos rasite: kolpingopradinemokykla.lt
Neila Ramoškienė
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
