„Apvalaus kvadrato mokykla“ įsikūrusi pačiame Vilniaus centre ir primena mažą tvirtovę. Kalbame ne apie pastatą, nors šis irgi unikalus, – su daugybe įdomių erdvių, aukštomis lubomis. Tvirtovė, nes visi – mokiniai, mokytojai, administracija, svetainės fėja šeimininkė ir stalius – čia jaučiasi saugūs, lygūs ir įvertinti.
Kaip pavyksta sukurti šią harmoniją? Pokalbis su mokyklos vadove nustebino – apie kiek daug dalykų nepagalvojame augindami vaikus, ir kaip gerai, kad kažkas apie tai pagalvoja.
Apvalaus kvadrato mokyklos direktorė Vilija Railaitė
Visi lygūs – kaip tai įmanoma?
Jeigu trumpai reikėtų apibūdinti mūsų mokyklą, sakyčiau – ji yra nedidelė, ji yra bendruomenė, ją kuria mokytojai, o svarbiausias čia yra vaiko interesas. Vaikai čia turi jaustis gerai ir saugiai. Jeigu vaikas jaučiasi saugiai, jis gali visko išmokti. Saugumą kuria mūsų mokyklos principai – lygiavertiškumas, pasitikėjimas ir pagarba, bendrystė bei bendradarbiavimas.
Vaikai žino, kad mokykloje visi esame lygiaverčiai. Nesvarbu, kad aš gražiau moku parašyti raidę A, nesvarbu, kad esu baigęs daugiau klasių arba perskaičiau daugiau knygų, – mes visi esame lygiaverčiai, kaip žmonės, visi esame vertingi ir visi jau turime vietą po saule. Beje, dažnai sunkiau lygiavertiškumą priimti suaugusiesiems, o ne vaikams, tad pirmiausia apie tai kalbamės su darbuotojais. Nesvarbu, ar tai mokytojas, ar ugdymo pagalbos specialistas, ar virtuvės darbuotojas, ar kažkas iš administracijos, – visi turėtume jaustis lygiavertiškai pirmiausia tarp savęs, kad rodytume pavyzdį vaikams. Hierarchijos mūsų mokykloje nėra – kai į virtuvę užsuka direktorė, gyvenimas ten nesustoja, o darbuotojai ir vaikai neišsirikiuoja atiduodami pagarbą.
Mokykloje yra toks posakis: „Nebijokite, kad jie jūsų neklauso, bijokite, kad jie jus mato“. Vaikai mokosi iš mūsų elgesio. Kai kviečiame į mokyklą naujus darbuotojus, pirmiausia pasakojame, kad čia vaikus mokome daugiau nei matematikos, kalbų ar gamtos mokslų, – mes juos mokome savo elgesiu, savo pavyzdžiu kiekvieną dieną.
Savivaldus ugdymas – kas tai?
Suprasdami, kad saugioje aplinkoje galima išmokti visko, mes ir į lavinimą žiūrime specifiškai – jei galime, taikome savivaldų ugdymą. Tai nėra standartinis pamokos išmokimas, kai mokytojas papasakoja, vaikas išklauso, o tada medžiaga įtvirtinama atliekant užduotis. Mes mokome vaiką suprasti, ką jis turi išmokti, formuluodamas sau tikslą: savaitei, mėnesiui, mokslo metams. Ir žingsnis po žingsnio eiti to tikslo link. Tai nėra blogiau ar geriau už standartinį mokymosi modelį, tai yra tiesiog kitaip, ir mūsų mokykloje tai veikia.
Mokome vaikus tam tikrų mokymosi technikų, susikaupti, planuoti savo žingsnius, formuoti tikslus, siekti rezultato, dirbti savarankiškai, dirbti grupėje, mokėti reflektuoti, kas pavyko, kas nepavyko, ir apgalvoti, ką galima būtų padaryti kitaip, kad pavyktų kitą kartą.
Kai pas mus pradeda dirbti mokytojai iš kitų mokyklų, jie natūraliai perima savivaldų ugdymą, nes tai labai apsimoka. Ne, tai nesumažina mokytojo darbo krūvio, tačiau suteikia daugiau džiaugsmo – malonu dirbti su motyvuotais mokiniais ir matyti, kaip jie kaskart nudžiunga dėl savo sėkmės.
Smėlio laikrodis ir 5 minučių sistema
Kiekviename mokyklos kabinete yra smėlio laikrodis. Labai svarbus savivaldaus ugdymo elementas, kad vaikas, gavęs užduotį, pirmas 5 minutes bandytų pats rasti sprendimą. Vaikas neklausinėja, nenusivilia, nepanikuoja, negalvoja, kad tikrai nieko nesupranta, – tiesiog sėdi ir 5 minutes visais jam įmanomais būdais bando rasti sprendimą – prisiminti, sugalvoti. Jeigu tikrai nepavyksta, po 5 minučių prašo pagalbos. Nustebsite, tačiau dažniausiai per 5 minutes vaikai vienokį ar kitokį sprendimą randa. Po kurio laiko, kai vaikai įgunda dirbti pagal šį metodą, jiems 5 minutės prailgsta, sprendimai gimsta greičiau.
Kai į klasę ateina pavaduojantis mokytojas, dažnai nustemba – sako, kad „manęs nelabai ir reikėjo“. Vaikai moka suvokti užduotį, rasti medžiagą ir mokytis. Šie įgūdžiai jiems labai pravers mokantis vyresnėse klasėse, studijuojant.
Mažos mokyklos privalumai
Žinoma, tokiam komfortiškam mokymuisi reikia ypatingų sąlygų. Mes galime tai daryti, nes klasėse yra iki 14–15 mokinių. Kai mokytojai ruošiasi savivaldaus ugdymo pamokai, jie ir medžiagą, ir užduotis ruošia specifiškai, pritaikę įvairių gebėjimų vaikams. Atsiranda turinio diferencijavimas, nes mokytojas žino, kad kiekvienas vaikas klasėje mokosi savo tempu. Tiems, kurie mokosi greitesniu tempu, reikia paruošti papildomų užduočių, o kai kam reikės papildomos pagalbos įveikti ir standartines užduotis. Ir svarbiausia – mokytojas turės tam laiko.
Tai, kaip mes sureaguojame, kai vaikui reikia pagalbos, irgi labai svarbu. Jeigu pagalba pasiūloma pozityviai, diskretiškai, vaiko savivertė nenukenčia, mokslo džiaugsmas nemažėja. Toks vaikas visada drąsiai klaus, kai jam bus neaišku. Tuo tarpu kiti vaikai, kuriems reikia mažiau pagalbos, irgi jaučiasi patogiai, nes žino, kad pabaigę savo užduotį nueis prie mokytojos stalo ir pasiims užduotį Nr. 3 ar Nr. 4, be to, žinos, kur pasitikrinti, ar jiems gerai sekasi. Tad su klase mokytoja dirba tokiu tempu, koks yra kiekvieno vaiko individualus tempas, o ne koks yra visos klasės vidutinis tempas. Vaikas tuomet nepatiria streso, kad kažko nesuprato ar nežino, o kitas vaikas nejaučia nuobodulio, nes viską jau padarė ir turi laukti kitų. Mūsų pozicija – leisti vaikui mokytis savo tempu.
Mokėjimas padaryti klaidą
Toks vaikas, kuris išmoks savivaldaus mokymosi, ir gimnazijoje, ir aukštojoje mokykloje žinos, kaip mokytis, kaip ieškoti atsakymo ir ką daryti, kai jo nepavyksta rasti. Mokėti ieškoti arba prašyti pagalbos – nėra savaime suprantami dalykai, jų irgi reikia mokytis. Mokome vaikus nebijoti suklysti, apsirikti, padaryti klaidų. Jeigu vaiko neišmokysime klysti, jis bijos priimti sprendimus, nes bijos padaryti klaidą. Iš vaiko labai lengva išmušti gyvenimo drąsą, ypač, jei baudžiame už neteisingą atsakymą.
Prisiminkime, kiek kartų bijojome eiti į mokyklą, kiek susapnuota košmarų apie laukiantį kontrolinį darbą, kiek žmonių turi viešo kalbėjimo baimę – visa tai atsinešėme iš senosios ugdymo sistemos, kai baimė suklysti buvo nežmoniškai didelė.
Na, o šios minties pabaigoje – neuromokslas suskaičiavo, kad smegenys geriausiai įsimena ir geriausiai mokosi, kai darome 15 procentų klaidų. Tad 8 yra tobulas pažymys, nes tu moki pakankamai daug, kad turėtumei gerą žinių bagažą, ir kartu vis dar turi ko mokytis ir siekti.
Bendruomenė augina asmenybę
Saugumo jausmą stiprina ir tai, kad esame maža bendruomenė. Ji turi ir kitų privalumų! Maža bendruomenė patogi vaiko socializacijai ir empatijai auginti. Vaikai pažįsta ir jaunesnius, ir vyresnius mokinius, daug mokyklos veiklų yra bendros. Kiekvieną ketvirtadienį vyksta bendruomenės ratas, kuriame visi mokyklos vaikai ir mokytojai susėda aptarti bendrų mokyklos reikalų. Gal reikia pirkinio, gal artėja renginys, o gal atėjo laikas prisiminti susitarimus apie tvarką rūbinėse. Tai šaunus būdas mokytis demokratijos principų.
Kad ir kokie mes būtume individualistai, intravertai, uždari, vienintelis būdas pajusti savo svarbą yra per santykį su kitais žmonėmis. Todėl vaikui be galo svarbu nuo mažų dienų išmokti būti bendruomenėje – mokėti išreikšti save ir pamatyti kitus. Pasirūpinti kitais, pasistengti, kad kitiems būtų gera.
Beje, šeimos irgi aktyviai dalyvauja mokyklos bendruomenėje. Į renginius kviečiame ne tik mamas ir tėčius, bet ir senelius, brolius ir seses.
Drausmė per susitarimus
Vaikai mūsų mokykloje nebaudžiami. Klausimas – kaip palaikyti drausmę? Nuo rugsėjo tiek bendruomenės rate, tiek klasėse atskirai kalbamės apie susitarimus. Pavyzdžiui, susitarimas, kad mobiliųjų telefonų mokykloje nenaudojame, nebent mokytojas paprašo naudoti mokymosi tikslais. Kai yra susitarimas, mums nereikia telefonų iš vaikų surinkinėti ir slėpti, – telefonai lieka pas vaikus, tačiau jie žino susitarimą ir nesinaudoja jais. Taip ugdome vaikų savireguliaciją ir savikontrolę, kurie nėra savaime suprantami įgimti dalykai. Savikontrolės ir savireguliacijos turime išmokti – o geriausiai tai pavyksta tikrai ne per draudimą ir bausmę, o per susitarimus, bendradarbiavimą ir padrąsinimą. Žinoma, turime sutarti ir dėl pasekmių, jei pasielgiame ne pagal susitarimą.
Susitarimai ir pasekmės vaikui rodo, kad taisyklės galioja visiems vienodai, o suaugusieji neturi prieš jį galios santykio. Bausmė yra dėl to, kad „aš esu stipresnis ir galiu“, o susitarimo nevykdymo pasekmė yra tiesiog bendru sutarimu priimta taisyklė.
Beje, psichologinės žinios yra būtent tai, ko labiausiai trūksta šiuolaikiniams mokytojams. Kaip užbėgti už akių konfliktams, kaip neįsivelti į galios kovas – universitetai to beveik nemoko, tad stengiamės pasirūpinti šia pagalba. Mūsų mokytojai išklauso psichologinius mokymus, į panašius pokalbius ar seminarus ruošiamės kviesti ir tėvelius.
Lemiamas žodis mokiniui
Mūsų vertybes atspindi ir priėmimo į mokyklą tvarka. Pirmiausia kviečiame ateiti tėvus, susipažįstame, parodome mokyklą, papasakojame apie ugdymo procesą, kolektyvą, atsakome į klausimus. Mums susitikti su šeima be galo svarbu, nes turime suprasti, ar mūsų vertybės ir judėjimo kryptis yra tos pačios, ar jie ir mes galvojame apie žmogų, – dabar jis vaikas, nuo kurio vertybių rytoj priklausys visų mūsų gyvenimai. Kai vaikas gauna vienodas pastiprinančias žinutes ir iš mokyklos, ir iš tėvų, jis daug geriau jaučiasi, sveikiau auga, noriau mokosi.
Jeigu tėvams pirmasis susitikimas tiko, kviečiame ateiti dar kartą, su vaiku. Vaikas irgi turi dalyvauti apsisprendimo procese, nesvarbu, ar jam 7 ar 17 metų. Vaikui papasakojame tai, kas aktualu jam, – parodome klases, būrelių patalpas, svetainę, kur valgome, žaidimų erdves, salę.
Kad būtų lengviau priimti sprendimą, suteikiame vaikui galimybę pusdienį praleisti mokykloje. Vaikas gali pabūti klasėje kelias pamokas ir kartu su mūsų vaikais dalyvauti tos dienos veiklose, drauge papietauti. Toks patyrimas gali būti svarbus, nes vaikas mato, ar jam čia miela, jauku, patogu. Manome, kad vaiko noras eiti į mokyklą yra labai svarbus. Vaikas turi teisę mokytis ten, kur jaučiasi gerai.
Trumpai apie „Apvalaus kvadrato mokyklą“
Mokykla įsikūrusi pačiame Vilniaus centre, šalia Lukiškių aikštės. Pamokos ar juo labiau pertraukos ir popamokinė veikla bet kada gali priskelti į miesto erdves – parkus, muziejus, aikštes.
Čia mokosi 1–5 klasių mokiniai, nuo rugsėjo bus šešta klasė. Mokykla planuoja ilgainiui priimti vaikus iki 12 klasės.
Į mokyklą galima integruotis bet kada.
1–4 klasėse, be pagal bendrąją ugdymo programą privalomų dalykų, vaikai mokosi kinų ir ispanų kalbų, intensyviau mokoma ir anglų kalbos, yra šachmatų, socialinių įgūdžių, šokio ir jogos pamokos. Nuo 5 klasės kai kurios šių disciplinų lieka pasirinktinės ir tampa būreliais. Pradinė mokykla – ideali vieta ne tik gauti akademinius pagrindus, bet ir išbandyti įvairius pomėgius, hobius, polinkius.
Mokyklos išskirtinumas – ilga diena. Tėvai gali vaiką anksti palikti ir vėlai pasiimti, vaikams užtikrintas kokybiškas užimtumas, už kurį nereikės papildomai mokėti (papildomai kainuoja tik būreliai).
Nuolatos veikianti mokykla – dar vienas Apvalaus kvadrato mokyklos unikalumas. Mokykla uždaryta tik savaitę per metus – nuo gruodžio 23 dienos iki sausio 1-osios. Per visas mokinių atostogas mokykla dirba stovyklos ritmu. Tai didelė parama šeimoms, kurios neturi kur palikti vaiko.
Neila Ramoškienė
Nuotraukos Jurgitos Kunigiškytės
