Pandemijos metu mokyklos perėjo į nuotolinį mokymą iš būtinybės. Tiesiog nebuvo kitos išeities – niekas nežinojo, kiek tęsis karantinas, kiek bus sustabdytas mūsų gyvenimas. Mėnesiams? Metams? Visi mokiniai ir mokytojai turėjo išmokti dirbti iš namų, keisti savo darbo įgūdžius, įvaldyti technologijas. Tas procesas buvo žaibiškas, Vilniaus privati gimnazija šį iššūkį įveikė vos per 3 dienas ir tapo visaverte nuotoline mokykla, nes naudojamas įrankis www.virtualimokykla.lt ir profesionalų kompetencijos leido sistemingai perkelti 30 metų patirtį į nuotolinę erdvę.
Konsultuoja Klaudijus Melys, Vilniaus privačios gimnazijos Virtualios mokyklos ir nuotolinio ugdymo koordinatorius
Karantino pamokos
Karantinas parodė, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Nuotolinis mokymasis privertė visas mokyklas iš tiesų įžengti į XXI amžių ir pradėti naudoti technologijas kasdieniame darbe. O Vilniaus privačioje gimnazijoje tie procesai vyko dar kur kas iki pandemijos – virtualios mokyklos poreikį diktavo klientai. Kreipdavosi šeimos iš įvairių Lietuvos miestų – Marijampolės, Mažeikių, Skuodo ir t.t., klausdami, ar yra galimybė jų vaikams įgyti aukštojo lygio ugdymą. To pageidavo ir šeimos, gyvenančios užsienyje. Toks poreikis buvo kilęs ir šeimoms, kurios ugdo vaikus namuose, – tokia galimybė mūsų valstybėje suteikta teisiškai. Namų mokymą (homeschooling) pasirinkusios šeimos prašė padėti sudaryti individualizuotas programas, pasidalinti ugdymo turiniu. Taip mūsų ugdymo įstaiga tapo pirmąja privačia akredituota nuotoline mokykla, kur ugdymas nėra tik nuotolinis. Čia mokiniai visavertiškai tobulėja kaip asmenybės bei iš tiesų pasirengia egzaminams.
Mokyklose atsirado skaitmeninis turinys
Iki pandemijos nedaugelis mokyklų galėjo pasigirti, kad turi sukaupusios moksleiviams prieinamo skaitmeninio turinio. Per labai trumpą laiką – vos dvejus pandemijos metus – to turinio atsirado labai daug. Ne ant lapelių, ne konspektų sąsiuviniuose, o prieinamo visiems.
Tapo aišku, kad internetu galima daug lengviau ir paprasčiau dalintis sukaupta patirtimi. Anksčiau mokyklos savo sukurtą ugdymo turinį stengdavosi pasilaikyti sau. Bet nuotolinis ugdymas paskatino turiniu dalintis. Visas pasaulis jau seniai kalba apie atvirąją prieigą ir jos svarbą. Tas turinys gali būti prieinamas iš bet kur.
Naudojant technologijas, vadovėlių žinias, galima praturtinti kintančia, aktualia medžiaga. Pavyzdžiui, tokių mokomųjų dalykų, kaip ekonomika ir verslumas (šias pamokas vedu pats), vadovėliuose nerasime informacijos, kaip pandemija paveikė pasaulio rinkas. Bet pasinaudojus virtualiomis mokymo priemonėmis galima suteikti informacijos, kaip pastaraisiais metais kito turizmo, aviacijos verslas realiu laiku.
Aišku, mokytojams pradėti dirbti nuotoliu buvo didelis iššūkis. Juk reikėjo ne tik išmokti naudotis programomis, bet ir stebėti naujausią informaciją, ją kaupti, apibendrinti. O tada pateikti moksleiviams priimtina forma, kad jie suprastų, juos tai sudomintų. Tai kur kas sudėtingiau, negu dirbti įprastu būdu.
Mokiniai priėmė technologinį iššūkį
Vaikai imlūs technologijoms, daugelis moka naudotis kompiuteriais, rasti norimos informacijos, reikalingas didesnis mūsų visų pasitikėjimas jų gebėjimais. Bet iki pandemijos daugelis vaikų technologijas naudojo tik pramogoms – žaisdavo kompiuterinius žaidimus, naudodavo jutubą, tiktoką. Pereiti prie mokomojo turinio ir platformų buvo visai kas kita. Bet padedant tėvams ir mokytojams, jie tą iššūkį įveikė.
Kai gyvenimas grįžo į normalias vėžes
Vaikai vėl sugrįžo į mokyklas, bet tapo aišku, kad sukaupta mokomąja informacija virtualiose platformose naudotis labai patogu. Kaip ir pereiti prie skaitmeninių vadovėlių. Galbūt tik pradinėse klasėse vaikams naudinga turėti ir popierinius vadovėlius, kad jie įgytų įgūdžių naudotis knyga, kitais fiziniais ištekliais. Tai prisideda prie vaiko raidos.
Virtuali mokykla leidžia mokytis iš bet kurios pasaulio vietos. Bet net ir virtualioje mokykloje išlieka socialinio bendravimo svarba. Vaikai mieliau jungiasi į pamokas, kurios vyksta realiu laiku, kuriose yra kontaktas su mokytoju. Specialistų nuomone, mokantis nuotoliu bent dalis pamokų turėtų vykti tikru laiku ir bendraujant su mokytoju. Labai svarbu neprarasti bendravimo įgūdžių. Buvimo bendruomenėje įgūdžiai vėliau atsiliepia įvairiose gyvenimo srityse – dirbant komandoje reikia mokėti nuomonę apginti. Be to, svarbi ne tik verbalinė, bet ir kūno kalba.
Ar galės keliauti per mokslo metus
Daugeliui šeimų kyla klausimas: jei atsirado galimybė mokytis nuotoliu, galbūt bus laisviau žiūrima į galimybę paatostogauti, pakeliauti kartu su šeima mokslo metų laikotarpiu? Viena vertus, tokia galimybė iš tiesų atsiranda. Kita vertus, tai yra iššūkis šeimai, nes kelionės metu mokiniui reikės sukurti tinkamas darbo sąlygas. Mokyklos neskatina turizmo per mokslo metus. Bet kartais aplinkybės priverčia šeimą kuriam laikui išvykti, tokiu atveju vaikas gali mokytis virtualioje mokykloje ir neatsilikti nuo programos. Jei šeimai tenka kuriam laikui išvykti, tai turėtų būti suderinta su mokykla. Darbui nuotoliu turi pasiruošti ir tėvai, ir mokytojai, ir vaikas. Pirmiausia mokinys turi suprasti, kad net išvažiavęs į kitą aplinką jis turės pasiruošti erdvę, kurioje dirbs. Gulėdamas prie jūros ar degindamasis prie baseino mokytis negalės. Tėvai turi apgalvoti, kokia erdvė bus skirta vaiko mokymuisi. Tai turi būti rami vieta, pro kurią nevaikšto kiti šeimos nariai, kurioje nuotoliu nedirba mama ar tėtis, kur negaminamas maistas ir kitaip neblaškomas vaiko dėmesys.
Mes nuo mažens ugdome darbo estetiką ir etiką, kurių vėliau prireiks dirbant bet kurį darbą. Kai kurios profesijos turi griežtesnius darbo kultūros standartus, kai kurios laisvesnius, bet pagrindinius įgūdžius vaikas turi susiformuoti nuo mažens. Pavyzdžiui, kad pamokų metu nevalgoma ir neužkandžiaujama. Mokantis iš namų yra pagunda prarasti discipliną, bet čia turėtų pakontroliuoti ir tėveliai. Nuotolinė pamoka turėtų būti lygiai tokia pat disciplinuota, kaip ir gyva pamoka. Vaikas turi būti mokytojo matomas ir girdimas – tėvai gali pasidomėti, ar gerai veikia kamera, mikrofonas, ar yra nepertraukiamas interneto ryšys.
Taip pat tėvai turi atkreipti dėmesį, ar vaikas pertraukų metu pakyla nuo kėdės, pavaikšto po kambarį, kaip paprastai daro mokykloje išeidamas į koridorių ar eidamas į kitą kabinetą. Nuotolinio mokymosi metu vaikai linkę per pertraukas nepakilti nuo kėdės. Jie toliau naršo internete, įsmeigę akis į kompiuterio ekraną ar mobilųjį telefoną.
Mokytojai turi būti iš anksto informuoti, kad vaikas kurį laiką mokysis nuotoliu, nes tam turi pasiruošti ir jie, parengti tam tikrų užduočių. Turi būti aptariama, koks atsiskaitymo būdas bus naudojamas. Išvykimas neatleidžia moksleivio nuo pareigų, nuo kontrolinių, projektinių darbų ar testų.
Jei vaikas pats nori mokytis nuotoliu
Pasitaiko atvejų, kad vaikas, nors ir niekur neišvykęs, išreiškia norą mokytis nuotoliu. Kai kuriems mokiniams lengviau susikaupti vienumoje, o ne klasėje. Tokių atvejų daugėja, yra mokinių, kuriuos blaško buvimas sociume. Kartais vaikas mokosi nuotoliniu būdu dėl įvairių socialinių barjerų, mokymosi sunkumų, dėmesio sutelkimo. Galvojant apie ateitį, jam taip pat prireiks komandinio darbo įgūdžių, reikės išmokti bendrauti, bendradarbiauti. Tai nemažiau svarbu, negu mokslo žinios. Todėl svarbu neapsiriboti tik formaliuoju ugdymu, ne mažiau svarbus ir neformalusis ugdymas, kad vaikas bręstų kaip asmenybė.
Skauda galvą, mokysiuosi iš namų
Mūsų patirtis rodo, kad atsiradus galimybei mokytis nuotoliniu būdu, padidėja ir noras simuliuoti. Atsikėlė ryte: „Skauda galvą ir pilvą, liksiu namie ir mokysiuosi nuotoliniu būdu“. Užsitęsė sloga, peršti gerklę – vėl visą savaitę norisi mokytis iš namų. Tėvams svarbu žinoti, kad, atsiradus galimybei manipuliuoti šiais dalykais, vaikai tuo ir pasinaudoja. Todėl galimybė mokytis nuotoliniu būdu neturėtų mažinti vaiko atsakomybės.
Ar nuotolinis ugdymas išsprendžia korepetitorių problemą?
Vilniaus privačioje gimnazijoje nekaupiami nuotolinių pamokų archyvai. Nuotoliu vaikai mokosi realiu laiku. Bet yra prieinamas skaitmeninis turinys, kuris padės vaikui pakartoti pamoką ar atlikti papildomas užduotis, kurias yra parengę mokytojai. Tai tarsi toks hibridinis būdas, kai derinamas skaitmeninis turinys su individualiomis konsultacijomis. Vaikai turi galimybę pasiekti ir naudotis mokyklos sukauptu (daugeliu atvejų – mūsų mokytojų ir sukurtu) skaitmeniniu turiniu. Tai jie gali daryti kada tik prireikia, patogiu jiems metu iš namų ar kelionėje.
Ką tėvai turėtų žinoti apie nuotolinį ugdymą?
* Pirmiausia vaikui turi būti sukurtos sąlygos, kad jis galėtų susikaupti ir dirbti netrukdomas. „Namai“– plati sąvoka. Moksleivio darbo vieta turi būti atskira erdvė, kurioje negirdėti pašalinių garsų, kvapų, pro ją nevaikšto kiti šeimos nariai ar augintiniai. Vaiko dėmesys pamokos metu turėtų būti sutelktas tik į mokymo (-si) turinį. Jo dėmesio neturėtų blaškyti televizorius ar telefonas – šie prietaisai pamokų metu turėtų būti išjungti.
* Geriau, jei vaikas mokosi nuotoliu naudodamasis kompiuteriu, o ne planšete. Prie planšetės vaikai labiau sukniumba, kartais mokosi atsigulę. Mokydamasis namuose vaikas turi pajudėti. Labai svarbu per pertraukas pavaikščioti, jei yra galimybė, – trumpam išeiti į gryną orą, galbūt pavedžioti šuniuką, nukreipti žvilgsnį į tolį, į erdvę. Darbas prie ekrano yra specifinis, jis skiriasi nuo gyvos pamokos klasėje, todėl atsitraukti yra labai svarbu vaiko fizinei ir psichikos sveikatai. Įrodyta, kad fizinis atsitraukimas nuo ekrano svarbus gerai protinei veiklai.
*Mokantis nuotoliniu būdu, labai svarbu susidaryti dienotvarkę ir jos laikytis . Ir kuo vaikas mažesnis, tuo aiškesnės turėtų būti taisyklės, kada yra pamokos, kada poilsio ar valgymo laikas.
*1–8 klasių moksleivių tėvai turėtų pasidomėti, ar visas būtinas priemones rytojaus pamokoms vaikas turi. (8–12 klasių gimnazistai jau savarankiški tuo pasirūpinti patys.) Galbūt laboratoriniam darbui atlikti reikia vario sulfato, o matematikai matlankio ar skriestuvo? Visos reikalingos priemonės turėtų būti paruoštos iš anksto. Tai, kad jis yra namuose ir viską gali susirasti paskutinę minutę, – blogas argumentas. Tai įneša skubos ir nervingumo į patį mokymosi procesą.
* Tėvai turėtų palaikyti ryšį su mokytojais, nuolat domėtis, kaip vaikui sekasi mokytis nuotoliniu būdu, kokių iššūkių kyla taip mokantis. Svarbu paklausti mokytojų, kuo jie, tėvai, galėtų prisidėti prie sėkmingo mokymosi proceso. Svarbi individuali vaiko pažanga ir individualus dėmesys jam. Jei kyla iššūkių, juos lengviau išspręsti, kai tėvai ir mokytojai yra viena komanda.
Daugiau informacijos: https://mokykla.lt/
Ginta Liaugminienė
Susiję straipsniai
