Vis daugiau kalbama apie tėvelių įsitraukimą į vaikų ugdmo procesą, tačiau netyla diskusijos ar tikrai tėvelių dalyvavimas atliekant namų darbus yra reikalingas, kadangi dažnai tėvelių įsitraukimas yra painiojamas su „namų darbų padarymu UŽ MOKINIUS“. Tada iškyla klausimas kaip ir kiek turėtų dalyvauti tėveliai vaikų ugdyme? Ar su šia užduotimi galėtų lengvai susidoroti tėveliai, kurių profesija gerokai nutolusi nuo pedagogikos?
Pastebimos ir iš pedagogų pusės pastangos įtraukti tėvelius į vaikų ugdymo procesą, domėtis vaikų pasiekimais, priminti kartotis ir atlikti mokytojų paskirtas užduotis namuose. Tačiau dažnai pasitaiko, kad tėveliai susiduria su iššūkiu „o kaip priversti vaiką daryti namų darbus, jeigu jis nenori?“. Blogiausia, kas galėtų nutikti, tai imti ir padaryti namų darbus už vaikus, nes tai lengviausias ir greičiausias kelias susidoroti su paskirtomis užduotimis. Dauguma sutaria, kad tai „meškos paslauga“ mokiniams, tačiau ką daryti ir kaip sudominti mokinius prisiimti atsakomybę už savo žinias ir tobulėjimą ir kokį vaidmenį galėtų suvaidinti tėveliai? Ar gali pats namų darbų procesas galėtų būti nekeliantis įtampų, tačiau įtraukus ir malonus? Ar galėtų būti kokios aiškios instrukcijos, kaip elgtis, ką sakyti, ką daryti, kad vaikai vos išgirdę žodį ,,namų darbai” su džiaugsmu bėgtų mokintis?
Pasirodo, kad tai galėtų būti visai nesudėtingas ir kartu kartu įtraukus procesas, jeigu atsižvelgtume į šios kartos vaikų poreikius vis aktyviau dometis skaitmeninėmis programomis ir daugiau laiko praleisti prie ekrano. Tiesiog tėveliams beliktų nukreipti energiją tinkama linkme, t.y. patenkinti poreikį liesti laiką su informacinėmis technologijomis, bei parinkti kokybišką ir aktualų mokymosi turinį. Pavyzdžiui, Kauno Suzuki pradinėje mokykloje buvo vykdomi mokymai, kurių metu mokytojai kėlė kvalifikaciją ir praktiškai mokinosi skaitmenizuoti mokinių žinių įtvirtinimui, kartojimui, pasitikrinimui skirtas užduotis. Koks tėvelių vaidmuo tampa aiškesniu, kadangi pagal nagrinėjamas temas nesunkiai galima rasti užduotis mokytojų skaitmeniniuose portfolio žinių įtvirtinimui, belieka tik priminti vaikučiui, kad pats laikas jungtis kompiuterį ir ,,pažaisti nosinių raidžių rašybą” arba ,,pasikartoti šalių sostines” sutartą laiką.
Apie namų darbų veiksmingumo lygį ir tėvelių įsitraukimo intensyvumą bei ugdymo proceso skaitmenizavimą diskutavome su Kauno Suzuki progimnazijos, turinčios „Geros mokyklos“ vardą pedagogais: pradinių klasių auklėtoja Elena Matulaitiene, informacinių technologijų mokytoja Akvile Mickevičiūte, lietuvių kalbos vyr.mokytoja Vaida Braziuliene, Kauno Suzuki progimnazijos direktore soc.m.dr. Dėja Aukštkalnytė bei Kauno informacinių technologijų mokyklos Programavimo mokytoja ir bit&Byte IT akademijos vaikams mentorė lekt. Jolita Kunciene ir VDU Švietimo akademijos dėstytoja doc.dr. Deimante Venclauskiene.
Kaip susisiejo keliai, artrodo, skirtingų švietimo institucijų specialistų ir ką turi bendro su mokyklinio amžiaus vaikų namų darbais?
Doc.dr. Deimantė Venclauskienė: nuoširdžiai džiaugiuosi, kad universtitete dėstomi dalykai, yra aktualūs ir svarbūs ne tik ateities mokytojams, bet ir jau esantiems patyrusiems pedagogams. Tai rodo, kad mokyklos yra pasirengusios nuolatinio mokymosi ir tobulėjimo koncepcijai ir ieško pačių geriausių sprendimų tiek mokinaims, tiek mokytojams. O susitikome visi Kauno Suzuki progimnazijoje, kuri dalyvavo Kauno Švietimo Inovacijų centro organizuojamuose mokymuose ,,E.portfolio reikšmė mokytojo darbe”, kuriuos vedėme mes kartu su lekt. Jolita.
Tai kokia gi toji reikšmė skaitmeninių priemonių vaikų, mokytojų ir tėvelių gyvenime?
IT mokytoja Akvilė: „Tėveliams reikėtų suprasti ir priimti, kad išmaniosios technologijos yra neatskiriama šiandieninio pasaulio dalis, tačiau mokinius yra svarbu nukreipti tinkama linkme, parodyti, kad išmaniosios technologijos gali būti skirtos smagiam mokymuisi, žinių, kurias parsineša iš mokyklos, gilinimui bei kartojimui, jog išgirsta informacija ilgam „nugultų galvoje“.
Bet ar tikrai reikalingas tėvelių įsitraukimas ir pagalba į namų darbų darymą su vaikais?
Prad. kl.mok Elena: paprasti teiginiai apie tai, ar pagalba vaikui atliekant namų darbus yra gera, ar bloga, gali būti klaidinantys. Tinkamomis aplinkybėmis tėvai tikrai gali padėti savo vaikams išmokti daugiau, kai padeda atlikti namų darbus. Daugelis ekspertų nustatė, jog pagalba atliekant namų darbus ugdo teigiamą mokinio elgesį, sustiprina pamokose išmoktą medžiagą, ir parodo vaikams, kad jų išsilavinimas yra svarbus.
Soc.m.dr. Dėja Aukštkalnytė: anot dr. Šiniči Suzuki, „pastangos visada yra naudingas dalykas, jei tik jos nukreiptos į tvirtą tikslą“. Tėvai ir mokytojai, o dažniausiai ir mokyklinio amžiaus vaikai, puikiai supranta, kad neįdėjus pastangų vien savo prigimtiniais gebėjimais toli nenuvažiuosi. Arba, kaip taikliai apibūdina negebėjimą dėti pastangų atliekant kasdieninius darbus klasikas K.Binkis: “vietomis gabus, bet nerimtas”! Tad namų darbai mokykloje nekvestionuojami, kaip ir naujausios ugdymo tendencijos: ne vien prikimšti vaikus žiniomis, bet ir išugdyti jų kompetencijas.
Kaip paprastai ir aiškiai paaiškintumėta, kas yra kompetencija?
Doc.dr Deimantė Venclauskienė: tai asmeninių žinių, gebėjimų, įgūdžių ir net nuostatų rinkinys, kuris parodo kaip atlikome ar galėtume atlikti tam tikrus veiksmus, kaip jau esame pasielgę arba galėtume pasielgti tam tikrose situacijose, kokius rezultatus sukūrėme arba galėtume demonstruoti ateityje.
Soc.m.dr. Dėja Aukštkalnytė: Net nežiūrėdami į išmanius žodynus žinome atsakymą – tai gebėjimas PAČIAM atlikti vieną ar kitą darbą. Kartais tam reikia turėti žinių, kartais – vikrumo, o kitą kartą – ir charakterio savybių. Ir kai puikiai mokame savarankiškai mąstyti, kalbėti ir veikti, galime įvardinti, susumuoti, įsivertinti šiuos gebėjimus e.portfolio pavidalu. Tai vienas iš puikių būdų matuoti savo pažangą ir matyti, kaip asmeniniai gebėjimai auga. O kartu pristatyti juos kitiems, pavyzdžiui, stojant į gimnaziją, aukštąją mokyklą arba būsimiesiems darbdaviams. Žinoma, ši naujovė dar tik skinasi kelią į Kauno Suzuki progimnazijos kasdienybę, bet pirmieji mokytojų pavyzdžiai užkrečia:
https://elenamartyna.wixsite.com/mokytojaelena
https://akvileem.wixsite.com/it-mokytoja-akvile
https://braziulienev.wixsite.com/liet-k-mokyt-vaida
O kaip skaitmeninės technologijos ir mokytojo e.portfolio galėtų pagelbėti atliekant namų darbus? Juk paprastai tėveliai stengiasi riboti ekrano laiką vaikams….?
IT mok. Akvilė: skaitmeninis portfolio ir gali tapti vienas iš įrankių, kurio dėka mokiniai galėtų bet kada pasiekti įvairias užduotis, pasiruošti ateinančiam atsiskaitymui ar įtvirtinti įgytas žinias, tačiau tam reikia ne tik mokinių ir jų tėvų įsitraukimo, bet ir mokytojų, kurie skaitmeninį portfolio gali panaudoti ne tik kaip įvairių užduočių saugyklą, bet kaip ir naują būdą mokyti šiuolaikinius vaikus – leisti jiems susipažinti su būsimos pamokos tema, pasiruošti ir į pamoką ateiti labiau užtikrintam. Svarbu suprasti, jog visos trys šalys: mokiniai, tėvai ir mokytojai, turi prisidėti prie tikslingo išmaniųjų technologijų naudojimo ir jį paversti puikiu mokymosi įrankiu, prilygstančiu vadovėliui ar pratyboms.“
Vyr.mok. Vaida Braziulienė: tikiu, kad užduotys, pateiktos skaitmeninėje erdveje, skatins mokinius jas atlikti. Juolab, kad jas galės kartoti ir kartoti…
Kada pagalba atliekant namų darbus yra pati efektyviausia?
Prad. Kl.mok Elena: namų darbų pagalbos veiksmingumas didėja, kai tėvai skatina savarankišką mokymąsi. Padėdami atlikti namų darbus tėvai turėtų vengti bandyti kontroliuoti procesą ir taip pat atsispirti pagundai atlikti užduotis už vaikus. Vietoj to, mes turėtume leisti savo vaikams patiems išsiaiškinti atsakymus, prireikus siūlyti naudingų patarimų ir teigiamai skatinti.
Nors tėvai visada turėtų atsižvelgti į individualius savo vaiko mokymosi poreikius, mokslininkai teigia, kad tėvai turėtų palaipsniui atsisakyti tiesioginės pagalbos atliekant namų darbus, kol jų vaikai pasiekia vidurinę mokyklą. Tėvai taip pat gali kreiptis patarimo į mokytojus ir kitus mokyklos darbuotojus, kaip padaryti, kad namų darbai būtų patrauklūs ir atitiktų jų vaiko mokymosi poreikius. Tad drąsiai galiu teigti, jog tėvai atlieka svarbų vaidmenį vaikų mokymuisi, kai padeda ruošti namų darbus. Tačiau ne kontroliuodami ar bandydami atlikti užduotis už savo vaikus, o padėdami įvesti discipliną, kuri vėliau patiems leis ramiai atsitraukti ir mokymosi atsakomybę be didelio streso vaikas perims į savo rankas.
Ar gali būti smagu mokytis? Kas galėtų padėti?
Lekt. Jolita Kuncienė: mokytis gali ir turi būti smagu. Bandyti, atrasti, kurti gyvenimo prasmė. Galėdama prisijungti prie vaiko mokytojos online portfolio, matyti pamokėlių temas, užduotis, aš esu įgalinta dalyvauti mokymosi procese, rūpintis savo vaiku. Mokykla yra mūsų pagalbininkas ugdant vaikus, bet neturėtume tikėtis, kad atvedžiau – nesidomiu ir Jūs ten padarykite iš jo žmogų. Tai visų vaiko-tėvų-mokytojų bendras projektas. Sudarykime sąlygas vaikams mokytis namuose, planuokime laiką, turėkime susitarimus. Laikas prie kompiuterio nėra blogis pats savaime, svarbu kaip mes jį išnaudojame.
O patiems mokytojams ar yra MOTYVACIJA mokytis? Ar susiduriate su iššūkiais?
Vyr.mok. Vaida Braziulienė: man, kaip humanitarei, šokti į skaitmeninę erdvę buvo didžiulis iššūkis. Ar joje šiandien jaučiuosi tvirtai? Tikrai – ne! Įdomumo dėlei turiu paminėti, kad iššūkiai man patinka, todėl paskatinta savo jaunosios kolegės, informacinių technologijų mokytojos Akvilės, galima sakyti, nėriau į iššūkį „dalyvauti mokymuose ir kurti savo pedagogo portfolio“ stačia galva. Teko prisijaukinti ne vieną programėlę, apsišarvuoti kantrybe sisteminant informaciją, o kur dar estetinis pateikimas…. Tikiu, kad kai išmoksiu bent jau gerai naudotis informacinėmis technologijomis, galėsiu drąsiai dalintis įvairia medžiaga ne tik su mokiniais, kolegomis, bet ir su ugdytinių tėveliais, kurie šiais laikais tikrai yra žingeidūs ir domisi, kuo gyvena jų vaikai
Ir pabaigiai, kokių svajonių turite?
,Lekt. Jolita Kuncienė: Mano svajonė užauginti savarankiškus vaikus, kurie jaustų atsakomybę, patys norėtų mokytis dėl savęs, ne todėl, kad mama stresuoja, kai gaunu nepatenkinamą pažymį. Tačiau tai nereiškia, kad nesu šalia. Domėtis nelygu kontroliuoti. Parodyti vaikui, kad mums jis svarbus, kad esame pasirengę padėti, kai jis susidurs su sunkumais. Ne ruošti už jį namų darbus, bet paieškoti papildomos informacijos, filmukų, knygų apie jam sunkiau suprantamą temą. Padiktuoti dar vieną diktantą, pažaisti mokyklą namuose. Manau, turėtume padėti formuoti mokymosi įgūdžius: „Pažiūrėk, o kaip aš daryčiau, gal pabandome taip?”
Doc.dr. Deimantė Venclauskienė, VDU Švietimo akademijos Moderniųjų didaktikų katedra
