Prieš 22 metus jaunas matematikos mokytojas Kaune vaikus pakvietė į matematikų būrelį ir pavadino jį „Šeštadienine jaunųjų matematikų mokykla“. Kas galėjo pagalvoti, kad ši idėja bus tarsi džinas, paleistas iš butelio. Dabar šis būrelis išaugo į visą Lietuvą apimantį popamokinės veiklos tinklą, pavadintą „Delta“ mokykla.
Kalbamės su mokyklos įkūrėju ir vadovu matematikos mokytoju ekspertu Leonu Narkevičiumi.
Mokytojau, gal prisimenate, kiek mokinių susirinko į pirmąjį jūsų būrelio užsiėmimą?
Dirbau gimnazijoje Kaune ir matydavau, kokių ateina protingų, imlių vaikų, tačiau turinčių mažoką matematinių įgūdžių bagažą. Būdavo labai apmaudu, kad tų vaikų niekas nepamokė galvojimo pradmenų žemesnėse klasėse. Nutariau įsiteigi 5–8 klasių mokiniams matematikos būrelį, tuomet net nesukau galvos, kaip jis vadinsis. Susirinko keliolika 5–6 ir keliolika 7–8 klasių mokinių. Iš pradžių pats vienas vedžiau tą būrelį. Vaikų po truputį daugėjo, teko prašyti kolegų pagalbos.
Neslėpsiu, buvo ir vienas savanaudiškas mano tikslas – užsiauginti olimpiadininkų, ir jis pasiteisino! Teko su savo auklėtiniais ne kartą vykti į įvairiausias matematikų olimpiadas, ir grįžti ne tuščioms. Vis dėlto atsiskleidė, kad toks būrelis labai reikalingas ne tik „moksliukams“, kuriems matematika puikiai sekasi, ir jie nori dar labiau tobulėti. Dar labiau toks būrelis buvo (ir yra) reikalingas vaikams, kurie… bijo matematikos. Vaikas bijo to, ko nepažįsta. Palankęs tokį būrelį, įgavęs pasitikėjimo, paskui patiria malonumą ir spręsdamas, ir lankydamas matematikos pamokas.
Dabar mūsų mokyklą lanko virš dviejų šimtų vaikų visoje Lietuvoje. Mokykloje dirba 14 mokytojų, o vaikus mokome jau nuo 5 metų. Beje, karantinas mums buvo gera proga pakviesti nuotoliniu būdu mokytis vaikus ne tik iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos, kur turime filialus.
Po pamokų paprastai vaikus nukreipiame sportuoti, šokti ir dainuoti, kad „galva pailsėtų nuo mokslų. Atrodo neįtikima, kad vaikai taip noriai eina į būrelį, kuriame reikia skaičiuoti?
Klaidingai manoma, kad matematika yra tik skaičiavimas. Jau 4 metų vaiką galime išmokyti skaičiuoti nuo 1 iki 100, bet tai bus ne matematika, o eilėraštukas – išmokti mintinai sakyti, kas po ko eina. 3+7 irgi nebus tikra matematika. Iš tikrųjų matematika yra kažkokios problemos sprendimas. Iš pradžių nedidelės, paskui vis didesnės. Tai yra mąstymo kelias, kurį turi sugalvoti, sukurti. Žinoma, mokykloje vaikus išmoko matematikos pradmenų – skaičių, veiksmų, formulių, tačiau kažkam iš 20 mokinių toks tempas per lėtas, kažkam per greitas. Be to, mokykloje matematika vaikui pateikiama, kaip „kažkas, ką reikia išmokti“. O iš tikrųjų reikėtų vaiką mokyti tiesiog mąstyti – pamačius uždavinį nepanikuoti, o ramiai pagalvoti, ką aš čia galiu nuveikti?
Tėvams sakau, kad „Deltos“ tikslas yra vaikus išmokyti nebijoti žodžio „matematika“, o pamačius uždavinį ne bandyti kažką prisiminti ir pritaikyti, o galvoti. Todėl mūsų mokytojai parenka užsiėmimams ne teminius uždavinius, o kuo įvairiausius. Vienas uždavinys prašys suskaičiuoti, kiek Petriukui metų, kitas bus apie laikrodį, trečiame reikės nuspalvinti kvadratėlius, kad figūra turėtų simetrijos ašį, ar sugalvoti, kaip perkelti per upę vilką, ožką ir kopūstą viena valtele. Uždavinius kuriame patys, ieškome internete.
Mokytojos dirba žaismingai, dinamiškai, ir vaikams toks užsiėmimas greitai ir smagiai praeina, o kartu ir palieka grūdą galvose.
Kurie ateina pas mus dėl to, kad jiems per matematiką mokykloje per lengva, prijungiame prie metais vyresnių grupės. Esu turėjęs antroką, kuris puikiausiai mokėsi penktokų grupėje. Na, o tuos, kurie ateina dėl spragų, nemeilės matematikai, jungiame prie jaunesnių (kuriam laikui).
Blogiausia, kai tėvai į tokius būrelius vaikus atvaro per jėgą. Nereikia. Pamenu, vienas penktokas sėdėdavo būrelyje net nebandydamas galvoti, skaičiuodamas minutes, kada gi tas užsėmimas baigsis. Mamos prašiau – nekankinkite vaiko, jam per sunku, neįdomu, jis nė nebando. Bet mama turėjo savo argumentų, sakė – kai tarp protingų pasėdės, gal ir pats paprotingės. Iš tiesų taip nebūna, vaikas būrelyje turi dalyvauti aktyviai, tik tada bus nauda.
Berniukams skaičiai, mergaitėms raidės. Sutinkate?
Ne, tikrai ne. Šis stereotipas netinka, mergaičių ir berniukų turime po lygiai. Čia tas pat, kas sakyti, jog vyrai geri vairuotojai, o moterys blogos. Bet juk kiek prastai vairuojančių vyrų, tiesa?
Ar lietuviai – matematiška tauta?
Mes nesame ypatingi matematikai. Nors moksleiviai skundžiasi, kad mūsų abitūros egzaminų klausimai sunkūs, taip nėra – esu matęs Latvijos, Rumunijos užduotis, jos sunkesnės. O ir pasaulinėse matematikų olimpiadose mūsų vaikai užima vietas už 60-uko ribos. Pirmose pozicijose Azijos šalys, po jų – Rytų Europos.
Kai kūriau „Deltą“, mano patarėjas buvo latvių profesorius Agnis Andžans, buvau nuvažiavęs pas jį konsultuotis, nes tuomet latviai buvo kur kas toliau pažengę už mus matematikos srityje. Paklausiau jo tuomet, ką daryti, kad būtume stipresni matematikai? O profesorius man sako: „Kai anglo paklausia, kodėl jo veja tokia graži, šis atsako – kai 100 metų kas dieną pjauni, ji natūraliai tokia“. Taigi, sako, ir jums reikia kasdien savo veja užsiimti.
Esate matematikos fanatikas nuo vaikystės?
Mokykloje fanatikas nebuvau, bet man matematika sekėsi, buvo lengva. Buvo savaime aišku, kad ir studijuosiu matematiką. Juo labiau kad toje pačioje gatvėje, kurioje gyvenau, – Kauno politechnikos institutas (dabar KTU). Vis dėlto po pirmų kursų perėjau į Pedagoginį, o po pirmosios praktikos mokykloje supratau, kad viskas – pataikiau į dešimtuką. Iki šiol dirbu mokytoju, o „Deltoje“ vedu užsiėmimus penktokams ir aštuntokams. Darbas mokykloje nėra tas pats per tą patį. Juk vaikai vis kiti.
Ar savus vaikus pavyko sudominti matematika? Manau, kad taip, nes sūnus ekonomistas, o dukra baigė matematikos studijas, tiesa, paskui baigė antrą kitos srities magistrą ir dirba ne matematikos srityje. Dukros darbe daug statistikos, modeliavimo, ir ji ne karą pasidžiaugė, kad studijavo matematiką. Mano vaikai „Deltos“ nelankė, nes kai ją įkūriau, jie jau buvo „per seni“. Užtat 5 metų anūkas Adrianas yra „Deltos“ mokinys. Sakė, kad matematika labai patinka, jis laimingas.
Ką atsakytumėte į tėvų klausimą „kam vaikui matematika, jei žmogus gyvenime nesiruošia nieko skaičiuoti“?
Matyt, dauguma mokinių iš pradžių galvoja, kad matematika tėra formulių ir teoremų kratinys, kurio gyvenime niekada neprireiks. Bet kai susipažįsta ir pamilsta šį mokslą, tada supranta, kad matematika – tai sprendimų ieškojimas. Šis mokslas primena filosofiją – jame diskutuojama, analizuojama, ieškoma prasmės ir tiesos, ir dažniausiai į užduotus klausimus nėra vienintelio atsakymo. Žinoma, yra teisingas uždavinio atsakymas, tačiau kelias iki jo kiekvienam gali būti kitoks – lygiai kaip ir gyvenime. Matematika – tai mokslas, kuris moko, kaip, turint tam tikrus įrankius, išspręsti problemą. Matematika moko mąstyti! Ir imtis atsakomybės – pradėti spręsti gautą uždavinį.
Kam matematika, pavyzdžiui, gydytojui, juk jam nereikia suskaičiuoti, kiek žmogus turi plaučių? Tačiau matematiką mokantis gydytojas moka ir mąstyti, ir prisiimti atsakomybę, jis operacijos metu turės greitai sumodeliuoti, ką daryti čia ir dabar. Jo smegenyse tuo metu kažkas susikalkuliuos. Tai nebus skaičiai, bet tai bus matematika.
Apie matematiką ir kūrybiškumą nėra ko ir kalbėti – tai lygybės ženklas. Jeigu per matematikos olimpiadą paprašytumėte pakelti rankas tuos vaikus, kurie mokosi groti kokiu nors instrumentu, manau, pakiltų dauguma.
Redakcijos tyrimas
Kalbėdama su mokytoju, vis norėjau priešgyniauti – kaip vaiką sugundyti savaitgalį, kuris siejasi tik su pramogomis, prisijungti prie matematikos pamokos? Mat turiu pirmokę Marcelę ir matau, kaip ji dūsauja spręsdama matematikos darbelius. Leonas pasiūlė pabandyti prisijungti prie nuotolinio „Deltos“ pirmokų užsiėmimo.
Sėdėjome abi, ir buvo akivaizdu, kad būrelį lankančių vaikų lygis kur kas aukštesnis. Uždaviniai, kaip Leonas ir sakė, buvo įvairūs, įdomūs, mokytoja empatiška, visus vaikus sugebėjo pagirti, paskatinti, na, o vyšnia ant torto – internetinis žaidimas per kahoot.it. Jį laimėjo Marcelė! Po užsiėmimo paklausiau, ar norėtų lankyti tokį būrelį. Pasakė, kad būtų gerai, nes tada klasėje per matematiką jai būtų „drąsiau ir ramiau“.
Panašu, kad „Delta“ nuo rugsėjo turės dar vieną mokinę.
Neila Ramoškienė
Apie mokyklą „Delta“:
Mokykla savo veiklą pradėjo 1999 m. kaip „Šeštadieninė jaunųjų matematikų mokykla“, skirta 5–8 klasių mokiniams.
Mokyklos „Delta“ įkūrėjas – Kauno technologijos universiteto gimnazijos matematikos mokytojas ekspertas Leonas Narkevičius.
Nuo 2005 m. mokykloje jaunieji matematikai pradėjo mokytis ir anglų kalbos.
Ilgą laiką mokykla „Delta“ veikė Kaune, nuo 2016 m. rugsėjo mokiniai kviečiami mokytis ir Vilniuje bei Klaipėdoje, o nuo 2020 siūlomas nuotolinis mokymas visos Lietuvos vaikams.
Šiuo metu mokykloje „Delta“ mokosi vaikai nuo 5 metų iki 8 klasės.
Matematikos mokymasis „Deltoje“ paremtas kūrybiškumu – skatinami individualūs mąstymo modeliai, savo sprendimo kelio paieškos. Sprendžiami vis kitokie uždaviniai, retkarčiais prisimenant jau kartą spręstus, – toks metodas ne tik lavina atmintį, bet ir moko ieškoti naujų sprendimo būdų.
Mokyklos „Delta“ mokiniai džiaugiasi ne tik pagerėjusiais mokymosi rezultatais, bet ir pasiekimais miesto, nacionalinėse ir tarptautinėse olimpiadose.
Daugiau informacijos https://mokykladelta.lt/
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
