Gimtoji kalba namuose, filmukai bei knygutės angliškai ir ispanų pamokėlės kelis kartus per savaitę? Tokia mažųjų poliglotų kasdienybė jau mažai ką stebina – šiuolaikiniai tėvai vis dažniau skuba išnaudoti ypatingąjį laiką iki 3 metų. Tik ar imlumas kalboms pirmosiomis 1000 gyvenimo dienų visuomet yra pasitelkiamas tinkamai ir atneša norimus rezultatus?
Šia tema įžvalgomis ir patarimais su tėvais dalijasi viena iš socialinės iniciatyvos „MaMaDu“ įkūrėjų Marija Dautartaitė.
Naujagimis gali išmokti bet kurią pasaulio kalbą
Pasak M. Dautartaitės, ankstyvuoju laikotarpiu vaikai išties yra ypač imlūs kalboms – naujagimiai gimsta galėdami išmokti bet kurią pasaulio kalbą. Pirmus keletą mėnesių jie klausosi, stebi, pradeda skirti garsus ir jų reikšmes – taip juos supanti kalba pamažu tampa pagrindine komunikacijos priemone.
„Pirmosiomis 1000 gyvenimo dienų vaikai tiesiog siurbia į save garsus, vaizdus, pojūčius ir patirtis. Mokslininkai suskaičiavo, kad šiuo laikotarpiu mažylio smegenys dirba dukart aktyviau negu aukštosios mokyklos studentų, o neuronų jungčių kiekis yra dvigubai didesnis nei suaugusiojo“, – sakė M. Dautartaitė.
Anot pašnekovės, šis jautrus laikas reiškia, kad vaikas, jei tik tam yra sudaryta palanki aplinka, gali lengvai pagauti ir kitų kalbų žodžius, o dvikalbėse šeimose lygiagrečiai mokytis abiejų kalbų.
„Vis dėlto, nereikėtų tikėtis, kad mažų vaikų kalbėjimo lygis bus vienodas. Tokiame amžiuje dominuojanti dažniausiai bus viena kalba – ta, kuria daugiausiai vyks tiesioginis bendravimas“, – teigė M. Dautartaitė.
Kalbėjimui reikia pasiruošti
Prieš skubant užrašyti kūdikį į užsienio kalbos mokyklėlę, pirkti brangius lavinančius žaislus ar mokomąsias programėles, ekspertė tėvams pataria iš pradžių perprasti, kaip mokosi vaikai. O tuomet įvertinti savo pačių pasiryžimą ir lūkesčius.
„Mokslinius faktus apie vaikų imlumą kalboms žaislų pramonė išnaudoja gana agresyviai – sukurta įvairių įrenginių, kurie neva turėtų išmokyti skaičiuoti angliškai ar dainuoti vokiškai, programėlių, žadančių vaikus dar iki mokyklos išmokyti bent kelių užsienio kalbų. Tačiau tokiais būdais naujų kalbų greičiau išmoks patys tėvai, o ne vaikai“, – teigė M. Dautartaitė.
Vaiko raidos ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad mokantis kalbos, mažyliui svarbu ne tik girdėti žodžius, matyti, kaip juos taria suaugę, bet ir fiziškai pasirengti kalbėti. Burna, liežuvis, visas raumenynas turi būti tam pasiruošęs, o tai įvyksta tik apie pirmuosius metus.
„Kalba tarsi sujungia įvairias sistemas, leidžia įvardinti ne tik daiktus, bet ir jausmus. Taigi vaikas turi mokėti ir jausti, skirti tekstūras, daiktus, vietas. Tai duoda paskatą kalbai. O tada daug kuo pasirūpina pačios smegenys – ilgai kaupusios informaciją, vieną dieną jos ją paverčia kalba“, – sakė M. Dautartaitė.
Vaikai iki 3 metų mokosi kitaip
Anot pašnekovės, vaikai ir suaugusieji informaciją priima, todėl ir kalbų mokosi, skirtingai. O kiekvienas amžiaus tarpsnis mokymuisi suteikia savų pranašumų.
„Kūdikiai geriau girdi ir atskiria garsus, o maži vaikai stebėtinai gerai išmoksta naujos kalbos tarimą ir šneka be akcento, vyresniems taip kalbėti prireikia daugiau pastangų. Tačiau ūgtelėję vaikai bei paaugliai jau yra įgiję dėmesio sutelkimo, savikontrolės įgūdžių, todėl greičiau perpranta gramatikos taisykles“, – pasakojo M. Dautartaitė.
Tai, kas būdinga visai mažiems vaikams, pasak M. Dautartaitės, yra netiesioginis mokymasis: jautrus girdimos kalbos klausymasis ir jos mėgdžiojimas.
„Kūdikis jau pirmaisiais mėnesiais būna pradėjęs kaupti žodyną, tačiau gebėjimas kalbėti suklesti tik patenkinus dvi sąlygas. Pirma, jis turi būti pasiruošęs fiziškai, o antra – tarp smegenų neuronų turi atsirasti naujos jungtys“, – sakė M. Dautartaitė.
Anot jos, šios neuronų jungtys vaikų smegenyse susikuria vieninteliu būdu – gavus atgalinį ryšį iš suaugusiųjų.
„Tai reiškia, kad vaikai iš nuolat tą patį kartojančio žaislo teoriškai gali priimti informaciją, tačiau ją panaudoti nejaus motyvacijos. Jiems reikalingas gyvas bendravimas ir skatinančios reakcijos į jų pastangas būtent iš tėvų ar globėjų“, – teigė pašnekovė.
Kartojimas, kartojimas, kartojimas
Dėl šios priežasties, kalboms mokytis skirti užsiėmimai, pasak M. Dautartaitės, gali turėti daugiau naudos nei negyvi žaislai arba pamokėlės išmaniojo ar planšetės ekrane.
„Jei suaugusieji tokias pamokas lanko su vaikais ir per žaidimą mokosi kartu, tuomet mažyliai gauna taip reikalingą atgalinį ryšį ir gali greitai išmokti užsienio kalbą. Tokius užsiėmimus, jei tik yra patys gerai įvaldę kalbą, tėvai gali ir patys rengti namuose: kartu dainuoti, skaityti, žaisti pasirinkta kalba“, – teigė M. Dautartaitė.
Vis tik, keletas užsienio kalbos pamokų per savaitę, anot pašnekovės, norimų rezultatų gali ir neatnešti.
„Čia vėl reikia prisiminti smegenų neuronų jungtis – nors vaikams jos susikuria labai greitai, taip pat greitai ir išnyksta. Lieka tik tos, kurios yra nuolat naudojamos. Todėl prancūziškai skaičiuoti vaikas gali išmokti daug greičiau nei jo tėvai, tačiau jei jam šio įgūdžio kasdienybėje nereikės, jis jį greitai ir pamirš. Taigi prieš pradedant mokyti vaiką užsienio kalbos, tėvai turėtų įvertinti, ar sugebės sukurti aplinką, kurioje jis ja galėtų nuolat gyvai bendrauti su kitais“, – sakė M. Dautartaitė.
Tačiau pašnekovė pridūrė, kad, jei mažylis užsienio kalbos ir neišmoks, jos mokytis vis vien verta.
„Pats procesas jau savaime yra rezultatyvus. Tyrimai rodo, kad nepaisant amžiaus, kada pradedama, naujų kalbų mokymasis didina smegenų tūrį bei tankį, lavina kūrybiškumą, kritinį mąstymą ir didina gebėjimą sutelkti dėmesį. Tai aktualu ne tik mažiems vaikams, bet ir vyresnio amžiaus žmonėms. Šie įgūdžiai padeda mokantis ir kitų dalykų“, – teigė M. Dautartaitė.
***
Auginantys vaikus iki 3 metų, daugiau nemokamų specialistų parengtų patarimų trumposiomis SMS žinutėmis gali gauti prisijungę prie „MaMaDu“ sistemos ir užsiregistravę tinklapyje mamadu.lt.
Susiję strapsniai
