Mokslininkė atliko tyrimą ir įrodė – lėlių nauda vaikams stulbinanti

Lėlė – ypatingas žaislas. Archeologai yra radę lėlę, su kuria kažkas žaidė 2000 metų prieš mūsų erą! Tai, ko gero, pirmasis žinomas žaislas.

Ieškodami kalėdinių dovanėlių niekada neapsiriksime išrinkę lėlę. Šiame straipsnyje atskleisime – kodėl.

Lėlės moko bendravimo meno

Daugelis tėvų mano, kad vaikams naudingiausi loginiai žaidimai, susiję su mokslu, technologijomis, inžinerija ir matematika, nes jie prisideda prie vaikų lavinimo. Niekas nesiginčija. Vis tik ne mažiau svarbūs kūrybą bei socialumą ugdantys žaidimai. Vienas jų – žaidimas lėlėmis. Jungtinėje Karalystėje, Velse esančio Kardifo universiteto Žmogaus raidos mokslo centre buvo atliktas tyrimas, kuris parodė – žaidimas lėlėmis suaktyvina smegenų veiklą bei ugdo empatiją. Žaidžiant su lėlėmis smegenys veikia panašiai, kaip bendraujant su kitais žmonėmis.

Kaip vyko tyrimas

Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas publikuotas šių metų spalio 1 dieną. Tyrimo metu buvo stebima 42 vaikų nuo 4 iki 8 metų amžiaus (20 berniukų ir 22 mergaičių) smegenų veikla žaidžiant lėlėmis.

Tyrimo metu vyresniosios dėstytojos dr. Sarah Gerson komanda, pasitelkusi neurografines technologijas, 18 mėnesių stebėjo vaikų smegenų veiklą jiems žaidžiant su barbėmis. Analizuojant rezultatus pastebėta, kad net kai mergaitės ir berniukai su lėlėmis žaidžia vieni, suaktyvėja jų smegenų dalis, susijusi su socialinės informacijos apdorojimu.

Anot mokslų daktarės, iki šiol apie smegenų veiklą žaidžiant buvo žinoma nedaug, o šie nauji rezultatai patvirtina vaidmenų žaidimo naudą.

„Kai vaikas žaidžia su lėlėmis, jis mokosi bendravimo. Net ir žaisdamas vienas, įsivaizduodamas įvairias problemas, vaikas gali pagalvoti, kaip tam tikroje sukurtoje situacijoje galėtų jaustis draugas, – pasakoja dr. S. Gerson. – Be to, vaidmenų žaidimai padeda įsijausti, kurti situacijas, kurios gali atrodyti paprastos, tačiau suteikia galimybių vaikui lavinti socialinius ir emocinius įgūdžius. Barbės turi daug įvairių personažų, skirtingų profesijų, neįgalių lėlių ar sergančiųjų įvairiomis ligomis. Šie įvaizdžiai padeda vaikams susitapatinti, suprasti skirtingus poreikius ir charakterius bei kurti naujus scenarijus.“

Lietuvoje – pirmenybė lavinamiesiems žaidimams

Kokias žaislais labiau domisi Lietuvos vaikai? VDU Švietimo akademijos vyriausioji mokslo darbuotoja Milda Brėdikytė sako – išsamių tyrimų, kaip keitėsi Lietuvos vaikų žaislai ir žaidimai, nėra, bet pastebima bendra pasaulinė tendencija, kad vaidmenų žaidimai šiuolaikiniams vaikams darosi vis mažiau patrauklūs. O be reikalo, nes jie be galo svarbūs formuojant bendruosius gebėjimus: kūrybiškumą, motyvaciją, vaizduotę, valią, savireguliaciją, empatiją.

„Lietuvoje tėvai vaikams dažniau renka lavinamuosius žaidimus. Vis dėlto mokslininkai ragina nepamiršti, kad dauguma tokių žaidimų ugdo specializuotus įgūdžius ir apriboja vaikų galimybes tyrinėti, pažinti, suprasti pasaulį, perprasti žmonių tarpusavio santykių taisykles bei išmokti jas taikyti patiems. Ikimokyklinio amžiaus vaikai daugiausia mokosi stebėdami, klausydamiesi, mėgdžiodami žmones ir viską patys išbandydami bendrai kuriamų žaidimų metu. Vaidmenų ir režisūriniai žaidimai tik iš šalies atrodo nesudėtingi, bet iš tiesų jie iš vaikų pareikalauja labai didelių pastangų, ypač kai žaidžia du ir daugiau vaikų. Vaikai turi sukurti žaidimą tarsi „iš nieko“, susitarti dėl žaidimo temos, priemonių, vaidmenų, derinti veiksmus tarpusavyje, drauge plėtoti įvykius“, – pasakoja M. Brėdikytė.

Vaikas atgaivina lėlę

Vaiko žaidimas su lėlėmis naudingas ir tėvams – taip jie gali geriau pažinti ir suprasti savo vaiko vidinį pasaulį. Vaikas atgaivina lėlę. Pradėjęs ja žaisti, vaikas perduoda savo mintis, suteikia norimus bruožus. Vaikui žaidžiant galima atpažinti buvusias situacijas ir kartu aptarti, kaip galėjo pasielgti vienos ar kitos situacijos dalyvis. Nepamirškite, kad vaikai turi lakią vaizduotę. Todėl gali būti, kad žaidime atsiranda nebūtų citatų ar veiksmų. Kiekvieno vaiko žodžio nereikėtų priimti kaip nenuginčijamo fakto, tačiau jei jus neramina tam tikros pasikartojančios scenos (tarkime, vaikas smurtauja prieš lėlę) – visada galite konsultuotis su specialistu.

Į vaiko sukurtus scenarijus verčiau nesikišti

Trijų vaikų mama, aktorė, edukuotoja Kristina Savickytė ir praktikoje stebi, kad vaidmenų žaidimai padeda auginti empatijos ir socialinių įgūdžių raumenis. Todėl, anot aktorės, būtina atliepti vaiko norą žaisti drauge, tačiau nekontroliuoti jo sukurtų scenarijų.

„Laikausi nuomonės, kad tėvai neturi diktuoti vaikams, ką žaisti, ir tuo labiau reguliuoti, kokius žaislus turėti, o kokių – ne (išskyrus ekrano laiko ir amžiaus cenzo ribojimus). Kai tėvai žaidžia su vaiku, nereikėtų nuolat siūlyti, kaip patobulinti žaidimą. Geriau žaisti pagal vaiko sukurtas taisykles. Leiskime vaikams būti situacijos šeimininkais ir žaidimo dirigentais. Mano vaikai turėjo ir madingų savo laikui žaislų, ir tokių, kurie leidžia daugiau įsivaizduoti ir kurti. Man patinka, kai žaislas tampa ne tik žaidimo įrankiu, bet neša ir žinutę apie skirtingus mūsų visuomenės narius, pavyzdžiui, neįgaliojo vėžimėlyje esančios lėlės, lėlės su kojos protezu, sergančios alopecija ar baltme padeda inicijuoti temas pokalbiui šeimoje. Vertinu progas kalbėtis su vaikais, juk tai būdas perduoti vertybes, šeimai svarbiausius dalykus ir taip parodyti vaikui, kad visomis temomis kalbėtis yra saugu“, – sako aktorė.

10 patarimų, kaip ugdyti vaikų empatiją

1. Skatinkite laisvą žaidimą su lėlėmis ir įsiklausykite. Siūlykite įvairias lėles ir įsiklausykite į vaikų žaidimą, kad suprastumėte jų pomėgius, rūpesčius ir nemėgstamus dalykus.
2. Kalbėkite apie jausmus. Klauskite savo vaikų, kaip jie jaučiasi, kalbėkite apie emocijas ir leiskite jiems parodyti savąsias.
3. Išplėskite horizontus. Siūlykite savo vaikams įvairias lėlės su skirtingomis odos spalvomis, lytimis ar negaliomis.
4. Padarykite jausmų korteles. Padarykite korteles su pagrindinėmis emocijomis, tokiomis kaip laimė, liūdesys, baimė, meilė, pavydas ir kitomis ir paverskite tai žaidimu: kiekvienas šeimos narys išsitraukia kortelę ir ją atvaizduoja, naudodamas tik savo veidą ir kūną, be jokių garsų ar žodžių.
5. Naudokite dviejų malonių veiksmų taisyklę. Bent du kartus per dieną pasakykite arba padarykite kažką malonaus, kalbėkite apie tai, kaip atrodo gerumas.
6. Skatinkite vaiko rūpestį kitais. Ieškokite galimybių, kaip vaikas galėtų parodyti rūpestį, pavyzdžiui, pašerti šeimos augintinį, atnešti sausainių kaimynui, surinkti drabužius, žaislus ir atiduoti skurdžiau besiverčiantiems žmonėms.
7. Girkite ir prašykite įtraukdami daiktavardžius. Klausimas „Ar būsi pagalbininkas?“ kur kas paveikesnis nei klausimas „Ar padėsi?“.
8. Pildykite gerumo dėžutę. Paraginkite vaikus stebėti malonius veiksmus, kuriuos atlieka kiti, juos užrašyti ar nupiešti veiksmą ant lapelio, jį įmesti į gerumo dėžutę. Vėliau kartu su šeima perskaitykite gerumo atradimus ir pasidžiaukite jais.
9. Žaiskite gerumo ir empatijos žaidimus. Žaisdami su lėlėmis pateikite vaikui klausimus, kurie padės suprasti, kas vyksta jūsų vaiko galvoje: „Kas lėlę džiugina?“, „Kaip būtų galima pralinksminti lėlės draugą?“, „Kaip manai, kodėl lėlei skauda?“.
10. Naudokite lėles empatijai ugdyti. Paraginkite savo vaikus paguosti ir nuraminti savo lėles. Kuo daugiau vaikai praktikuos gerumą, tuo didesnė tikimybė, kad jie supras jo vertę.