Juk gerti kavą iš pamėgto puoduko daug skaniau. Kaip ir užsikloti mėgstama antklode, pasikvėpinti mėgstamais kvepalais. Suaugusieji prisiriša prie daiktų, o vaikai – prie žaislų. Vaikams žaislai nėra daiktai. Vaikams žaislai – draugai. O juk teigiama: pasakyk, kas tavo draugai, pasakysiu, kas tu.
Apie mėgstamiausius vaiko žaislus pasakoja vaikų ir paauglių psichiatrė Jolanta Trinkūnienė.
Mylimiausias žaislas. Beveik kiekvienas vaikas turi savo mylimiausią, labiausiai privilegijuotą žaislą. Mylimas žaislas suteikia vaikui saugumo. Kartu su „savo“ žaisliuku vaikas miega, valgo, eina į tualetą. Nereikia galvoti, kad „kartu miegojimui ir valgymui“ tinka tik lėlės-kūdikiai, pliušiniai meškučiai ar barbės. Berniukai kuo puikiausiai gali miegoti su džipu.
Žaisdamas mažylis nusiramina, džiaugiasi. Žaidimu (o ypač su mėgstamu žaislu) pavyksta atitraukti vaiko dėmesį nuo baimės. Iš to, kaip ir su kuo vaikas žaidžia, galima pažinti jo charakterį, pomėgius.
Žaidimai iš nerimo. Pasak daktaro D. W. Winnicotto, visai nesunku suprasti, kad vaikai žaidžia iš malonumo, tačiau kur kas sunkiau suvokti, kad dažnai vaikai žaidžia stengdamiesi įveikti nerimą, suvaldyti įtampą keliančias situacijas. Kai vaikas visą laiką nori žaisti tą patį žaidimą, galima manyti, kad jį kamuoja didelis nerimas. Kol vaikas žaidžia mėgaudamasis, galima jį paprašyti baigti, bei jei žaidimas susijęs su nerimu, neįmanoma vaiko atitraukti nesukeliant jam naujo streso ir naujo nerimo.
Žaislai gyvi. Ar tai būtų nudriskusi lėlė, ar apiplyšęs meškiukas, vaikui jie – didžiausias turtas. Mes nesuvoksime, bet vaikui žaislai dažnai būna „gyvi“, artimi, kaip žmonės. Kūdikystėje svarbiausias ryšys „vaikas+mama“. Vaikui augant tas ypatingas ryšys silpnėja, be to, mama ir nebegali būti šalia ištisą parą. Vaikui bus daug lengviau atsiskirti nuo mamos, jei šalia bus mėgstamas žaislas. Grubiai tariant, žaislas kai kuriose gyvenimo situacijose vaikui gali pakeisti mamą.
Buldozeris, brangiausias pasaulyje. Vaikas gali tiesiog įsimylėti kokį nors pliušinį Rudnosiuką ar plastmasinį buldozerį. Juk ne kartą girdėjote: „Ta lėlytė man brangiausia pasaulyje“. Nepasiduokite pavydui ir nesakykite: „Metam į šiukšlių dėžę tą senieną, aš tau nupirksiu naują“. Jūsų ir vaiko akys mato kitaip. Pasiūlymas seną, bet mylimą žaislą keisti nauju, vaikui skamba taip pat absurdiškai, kaip Jums – vaiko pasiūlymas: „Mamyte, tą auksinę grandinėlę išmesk, juk aš tau padariau tokius gražius karolius iš plastilino“. Taigi – tegul pats vaikas sprendžia, su kuo jam žaisti, ir koks žaislas jam mieliausias.
Vienu sakiniu apie žaislus
Per 10 metų vaikas vidutiniškai žaidžia 20 000 valandų arba 833 paras.
JAV yra valstijų, kuriose uždrausta prekiauti smurtiniais žaislais – šautuvais, kardais, nes manoma, kad tokie žaislai skatina agresiją.
Mažiausiai fantaziją lavina techniniai žaislai – prisukami arba valdomi elementų.
3-4 metų vaikams svarbiausi yra siužetiniai žaidimai.
6-7 metų vaikams labiausiai patinka konstrukciniai žaidimai (mozaikos, dėlionės, konstruktoriai, modeliukai).
Barbių ir beibibornų aistra užvaldo mergaites maždaug šeštaisiais metais.
Ištirta, kad vaikams labiausiai patinka tėvų pagaminti žaislai, o ypač tuomet, kai kartu žaislą gamina ir pats vaikas.
Mergaites labiau domina žaislo paskirtis, o ne tai, kas jo viduje.
Berniukus labiau domina tai, kas žaislo viduje, ne jo paskirtis.
Mergaites ypač traukia žaisti „aptarnavimo“ sferą – kavinę, parduotuvę, ligoninę.
Berniukus labiau domina konstrukcinė medžiaga – lipdymas, kalimas, statymas, konstravimas.
Jei vaikas visiškai nesidomi žaislais, kreipkitės į vaikų psichologą arba vaikų psichiatrą.
„Mamos žurnalas“
